Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.

2010 m. birželio 3 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10302-192/2009 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

1) ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis pasikeitė. Civilinės bylos Nr. 2-367-192/5009 nagrinėjimo metu ieškovas turto neturėjo, neturi jo ir šiuo metu. Ta aplinkybė, kad ieškovas neteikė išlaikymo dukrai, ir tai, kad vengdamas teikti išlaikymą „prarado“ darbą, nėra pagrindas sumažinti teismo patvirtintą išlaikymo dydį. Ieškovas beveik neteikė dukrai išlaikymo civilinės bylos nagrinėjimo metu, nors, kaip pats patvirtino, dirbo statybos remonto darbus, neįformintus darbo sutartimi. Ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovas neturi oficialaus darbo, nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį, nes jam įsidarbinus vėl bus pagrindas prašyti išlaikymo dydį padidinti;

2) išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dukra auga, todėl didėja ir jos poreikiai. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt. Per laikotarpį, kai teismui buvo pateikti dukros poreikių apskaičiavimai, pabrango komunaliniai patarnavimai, dujos, šildymo paslaugos, darželis, banko paslaugos. Byloje pateikti medicinos dokumentai rodo, kad dukrai dėl stuburo iškrypimo reikalinga gydomoji mankšta ir plaukimo procedūros, kurios yra mokamos. Teismui iš dalies patenkinus ieškinį, atsakovei tenkančios dukros išlaikymo išlaidos yra du kartus didesnės nei ieškovui. Ta aplinkybė, kad atsakovas vengė ir vengia išlaikyti dukrą ir kad netgi savo noru išėjo iš darbo, negali būti pagrindas sumažinti teikiamo išlaikymo dydį. Iki teismo sprendimo priėmimo atsakovės pajamos sumažėjo 800 Lt per mėnesį, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Tam, kad dukrai būtų užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos, reikėjo skolintis pinigų ir suremontuoti iš tėvų su broliu paveldėtą butą. Šiuo metu grąžinama paskola, be to, nuo 2010 m. atsakovei dar sumažino atlyginimą, todėl gaunamos pajamos yra tik šiek tiek daugiau nei pusė tų pajamų, kurias gaudavo anksčiau;

3) netgi įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovas šiuo metu oficialiai yra bedarbis, nors savo noru išėjo iš darbo, išlaikymas nepilnametei dukrai negalėjo būti sumažintas daugiau kaip iki 300 Lt per mėnesį. Teismas pažeidė CK 3.192 str. nustatytas normas, pažeidė nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus;

4) ieškovas reiškė du reikalavimus: dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. CK 3.170 str. 4 d. nustato, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, kai tėvai nesusitaria. Iki kreipdamasis į teismą ieškovas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo į atsakovę nesikreipė ir jokių pasiūlymų ar pageidavimų dėl tvarkos pakeitimo nepateikė. Atvirkščiai, ieškovas netgi nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos ir per laikotarpį nuo teismo nutarties, patvirtinusios bendravimo tvarką, iki ieškinio padavimo, ieškovas tik vieną kartą buvo atvykęs pas dukrą. Ieškovas nepasinaudojo įstatymo leidėjo nustatyta ikiteismine tvarka pakeisti bendravimo tvarką bendru susitarimu. Ieškovui pateikus pasiūlymą, bendravimo tvarka galėjo būti pakeista bendru susitarimu. CPK 93 str. 2 d. nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ikiteisminės tvarkos nesilaikė, o dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti galėjo būti priteistos tik proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas T. M. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išlaikymo formos pakeitimo sąlygos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje. Joje nenurodyta, kokioms sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis), bei vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pasikeitimu, bei nustatė, kad ieškovas, nors ir gauna neoficialių pajamų iš statybos darbų, vengia teikti išlaikymą vaikui (b. l. 61). Faktą, kad ieškovas gauna pajamų dirbdamas atsitiktinius darbus, patvirtino atsakovė, kuri matė ieškovą apsirengusį darbiniais drabužiais ir besilankantį „Senukų“ prekybos centre (b. l. 58). Ieškovas šios aplinkybės, kad lankėsi prekybos centre, neginčijo, tačiau aiškino, kad prekybos centre lankėsi kitu tikslu, o ne dėl darbo reikalų. Todėl tikėtina, kad ieškovas, turėdamas statybininko ir staliaus amato darbo įgūdžius, dirba įvairius darbus ir gauna pajamų (CPK 185 str.).

Kaip žinia, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003).

Ieškovas nurodo, kad neišgali mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, nes yra bedarbis, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas gauna lėšų iš atsitiktinių darbų. Taigi ieškovo motyvas, kad negauna pajamų, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas turi išlaikymo įsiskolinimą, faktiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo (b. l. 53), visas vaiko išlaikymo išlaidas apmoka atsakovė (b. l. 24) Po išlaikymo priteisimo atsakovės darbo užmokestis žymiai sumažėjo (800 Lt) ir šiuo metu yra apie 1600 Lt (b. l. 71, 43), taip pat atsirado vaiko sveikatinimo paslaugų, kurios yra apmokamos, poreikis (b. l. 68-70), nes mergaitė turi stuburo ir pėdų problemų, tai patvirtina medicinos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą savo vaikui turi teikti ieškovas, atsižvelgia į tai kad ieškovas nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime nuo sausio 2009 m. (b. l. 36-37), o tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. 2008-06-13 atsakovei yra suteiktas kreditas būsto (b. l. 50-51, 58), kuriame gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku, remontui, taigi atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis negu ieškovui. Todėl konstatuojama, kad atsakovės turtinė padėtis sumažėjus darbo užmokesčiui pablogėjo, taip pat atsirado papildomų išlaidų pasikeitus vaiko sveikatos būklei bei dėl paimtos paskolos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas pablogino savo turtinę padėtį išėjęs savo noru iš darbo (b. l. 49, 10, 44), yra pagrįstas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam darbdavio iniciatyva buvo pasiūlyta būtent taip įforminti darbo santykių nutraukimą (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pablogino (2009-01-09) savo turtinę padėtį tuoj pat po to (2009-01-08), kai gera valia įsipareigojo sumokėti atsakovei vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir teikti išlaikymą kas mėnesį (b. l. 13-14, 44). Taigi sprendžiama, kad ieškovas, sutikęs savo noru palikti darbą, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad jis elgėsi nesąžiningai. Darbo biržoje ieškovas registruotas nuo 2009-02-24 (b. l. 48), tačiau tuo pačiu metu pastebėtas su darbo drabužiais besilankantis statybinių medžiagų parduotuvėje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė, kad ieškovas yra bedarbis, laikytina esminiu ir negrįžtamu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu, objektyviai trukdančiu teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepaneigė, kad jis šiuo metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija ieškovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip ieškovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), ir tai negali būti pagrindas mažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-01-08 nutartimi (b. l. 13-14) patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas negalėjo nustatyta tvarka lankyti vaiko, priešingai – Kauno miesto savivaldybės VTAT išvadoje (b. l. 38-37) nurodyta, kad ieškovas vaiko nelanko, nors atsakovė nori, kad vaikas bendrautų ne tik su ieškovu, bet ir su ieškovo tėvais, vaiko seneliais. Iš esmės ieškovas, keisdamas bendravimo su vaiku tvarką, motyvavo tuo, kad nori ilgiau pabūti su vaiku. Ieškovo motyvai, kad vaikas prieš jį nuteikinėjamas, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, priešingai – apklausta VTAT darbuotojų mergaitė sakė, kad myli tėvą, kad į pasimatymus su tėvu ją nuveda mama (b. l. 39). Ieškovo motyvas, kad pasimatymai yra per trumpi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to kalta atsakovė. Bylos duomenimis, šalys dėl pasimatymų trukmės sutarė gera valia (b. l. 13-14), taip pat gera valia galėjo išspręsti klausimą dėl pasimatymų trukmės pakeitimo. Todėl nėra nuginčytas atsakovės motyvas, kad klausimas dėl bendravimo su vaiku galėjo būti išspręstas kompromiso keliu, be teismo įsikišimo ir papildomų bylinėjimosi išlaidų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo sumažinimo panaikinama, priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Taip pat keičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos advokatui, priteistos iš atsakovės, mažintinos iki 200 Lt, nes klausimas dėl bendravimo su vaiku yra išspręstas teismo sprendimu ir nėra skundžiamas, kita ieškovo reikalavimo dalis yra atmesta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo panaikinti, ieškovo reikalavimą atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ieškovui iki 200 Lt, šią sumą priteisti valstybei iš atsakovės A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Kitos sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nekeisti.