- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- II-76-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00008-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn E. M., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn E. M. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. sausio 5 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. sausio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu E. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 m. gruodžio 22 d., apie 09 val. 20 min., Šilutės rajone, Vyžių kaime, kelyje Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
E.M. neigia pažeidimą ir nurodo, kad 2009 m. gruodžio 22 d. jam vairuojant automobilį, Opel Corsa, kuriuo važiavo nuo Šilutės link Pagėgių, netoli Vyžių kaimo pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai sustabdymo priežastį nurodė, jog jis tariamai nebuvo prisisegęs saugos diržo ir jų manymu važiavo viršydamas leistiną važiavimo greitį. Kadangi pareigūnai neturėjo greičio matavimo prietaiso, nurodė, jog vis tiek turi skirti baudą ir surašė administracinio teismo pažeidimo protokolą, jog vairavo neprisisegęs saugaus diržo.
Saugos diržą buvo užsisegęs, o pareigūnai išvažinėdami iš namo kiemo galėjo to nepastebėti, nes buvo tamsiai apsirengęs ir važiavo apie 70 km/h greičiu. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais E.M. prašo teismą:
- panaikinti 2010 m. sausio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą bei administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepime į skundą nurodo, kad su E.M. skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Institucijos atstovas R.Patlaba nurodė, kad pažeidimas buvo fiksuotas tinkamai, pareigūnai sėdėdami mikroautobuse, kuriame sėdima aukštai ir yra geras matomumas, aiškiai matė situaciją ir ją apibūdino savo tarnybiniuose pranešimuose, todėl abejonių dėl įvykdytos veikos ir kvalifikacijos nutarimo priėmimo metu nekilo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Įrodymai, kurių pagrindu inkriminuota veika, numatyta ATPK 134 straipsnio 1 dalyje yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.10-18). Iš teismui pateikto teisės pažeidimo protokolo (b.l.11) nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 22 d. E.M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimo esmę nurodant, jog jis, 2009 m. gruodžio 22 d., vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Šilutės rajone, keliu Kaunas – Klaipėda, Vyžių kaime, nebuvo užsisegęs saugos diržo ir tuo pažeidė KET 202 punkto reikalavimus ir įvykdė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytąja veiką (b.l.11).
Kelių eismo taisyklių 202 punktas numato jog važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. E.M. nurodo, kad šio reikalavimo jis laikėsi ir važiavo užsisegęs saugos diržą. Kadangi yra neigiamas pažeidimo įvykdymas, teismas privalo įvertinti visumą įrodymų, kuriais grindžiamas ginčijamas nutarimas. Šių aplinkybių nustatymui apklausus liudytoju Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūną G. P., pastarasis paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 22 d. pagal patvirtintą patruliavimo grafiką patruliuojant kelyje Kaunas – Klaipėda, netoli Juknaičių gyvenvietės, stovint sankryžoje su šalutiniu keliu, pro juos pravažiavo automobilis Opel Corsa, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Vairuotojas ne tik nebuvo prisisegęs saugos diržo bet akivaizdžiai važiavo didesniu nei leistina greičiu ir tai matėsi netgi vizualiai. Dėl to buvo nuspręsta sustabdyti automobilį ir išsiaiškinti aplinkybes bei užfiksuoti pažeidimą. Kadangi buvo patruliuojama mikroautobusu Fiat Ducato, kurio techninės galimybės neleidžia važiuoti greitai, bei vairuotojas akivaizdžiai važiavo ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, jis buvo pavytas ir sustabdytas tik už kokių 5 minučių. Vejantis automobilį matė kaip vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilio įjungtus švyturėlius, užsisegė saugos diržą, o sustabdžius aiškino, kad saugos diržą buvo užsisegęs. Dėl greičio viršijimo vairuotojas buvo tik įspėtas, kadangi patruliuojant neturėjo techninių priemonių fiksuojančių greitį (išsamūs liudytojo parodymai protokole b.l.32-33). Analogiškai įvykio aplinkybės išdėstytos G.P. ir A.M. tarnybiniuose pranešimuose (b.l.12-13).
E.M. nurodo, kad pareigūnai galimai yra įsitikinę jog jis važiavo neprisisegęs saugos diržo, kadangi negalėjo pastebėti jog užsisegęs saugos diržą, nes dėvėjo tamsius rūbus. Todėl jo manymu pareigūnai yra įsitikinę savo teisumu, tačiau sąžiningai klysta ir nenori pripažinti savo klaidos. Tačiau šias aplinkybes neigia apklaustas liudytoju G.P., nurodydamas, jog vairuotoją stebėjo iš arti net keletą kartų. Pirmą kartą jam pravažiuojant pro jų patruliavimo vietą, kai vairuotojas pravažiavo vairuotojo puse ir akivaizdžiai matėsi jog vairuotojas neužsisegęs saugos diržo. Antrą kartą kai vejantis privažiavo iš paskos ir akivaizdžiai matė jog vairuotojas tik stabdymo metu užsisegė diržą. Liudytojas taip pat akcentavo, jog automobilis Opel Corsa yra dviejų durų ir vairuotojo pusės durys ir langas yra platūs, todėl akivaizdžiai matosi kada vairuotojas nesegi diržo. Nežiūrint to, kad E.M. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir teigia, jog pareigūnai suklydo vertindami situaciją, teismas jokių objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pareigūnų situacijos vertinimą pripažinti nepagrįstu ir klaidingu, nenustatė. Apklaustas liudytoju pareigūnas G.P., turintis ilgalaikį tarnybos policijoje stažą, nuosekliai ir detaliai išdėstė įvykio aplinkybių seką, jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti E.M. nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų, jo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama E..M. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismui pateiktame skunde E.M. kelia versija, kad jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą, o kadangi buvo tamsiai apsirengęs bei pro pareigūnus pravažiavo jiems išvažiuojant iš namo kiemo, policijos pareigūnams galėjo pasirodyti jog važiavo neužsisegęs saugos diržo. Tačiau ši versija grindžiama prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio teiginiais, nurodant, kad bauda nėra didelė ir nėra aktuali, todėl jei būtų įvykdęs pažeidimą nebūtų verta bylinėtis. To pagrindimui nurodo, jog yra baustas už KET pažeidimus, tačiau niekada nekeldavo ginčo jei būdavo pagrįstai baudžiamas.
E.M. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o tai reiškia, kad jam įstatymai suteikia atitinkamas teises į gynybą, procesines garantijas, inter alia teisę dėl jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą neduoti paaiškinimų arba duoti tokius, kurie pagrįstų jo keliamą versiją. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ištirtųjų aplinkybių viseto galima konstatuoti, jog E.M. 2009 m. gruodžio 22 d. vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo. 2010 m. sausio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu paskirtoji administracinė nuobauda 100 litų bauda skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
2010 m. sausio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 216384 palikti nepakeistu ir E. M. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.