Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-07-02 · Administracinė byla Nr. I-1259-84/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
I-1259-84/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01028-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
Pareiškėjas
G. S., D. S.
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1259-84/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01028-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8; 73 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su pareiškėjų G. S. ir D. S. skundu dėl savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimo Nr. T-4,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 21 d. (spaudas ant voko) pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, kad skundžia Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimą Nr. T-4, kuriuo nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atsisakytinas priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. reglamentuoja skundų padavimo administraciniam teismui terminus: jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis nepažeisdamas įstatyme numatytų terminų skundui paduoti būtų kreipęsis į teismą su skundu. To paties įstatymo 34 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 str. nustatyta tvarka.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2006 m. sausio 26 d. Pareiškėjai nurodė, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2012 m. gruodžio 6 d. pateikdamas prašymą Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl skolos priteisimo jame nurodė, kokiu pagrindu prašoma priteisti skolą, t. y. nurodė skundžiamą sprendimą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Pabrėžtina, jog yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753-11).

Įvertinus pareiškėjų skundą teismas daro išvadą, kad jie su skundžiamu sprendimu ir jų turiniu susipažino atitinkamai 2012 metais, nepateikti kiti įrodymai, kada konkrečiai pareiškėjai susipažino su skundžiamais aktais, skundas teismui pateiktas 2013 m. birželio 21 d., taigi pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjų skundas atsisakytinas priimti, nes yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjai neprašo jo atnaujinti.

Taip pat teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. ir 3 p. numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą.

Sistemiškai vertinant LR ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p. ir 3 p., 56 str. 1 d., galima daryti išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi LR ABTĮ 5 str. 1 d. tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą LR ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. pagrindu gindamas viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64-07).

Pažymėtina, kad kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

Teismas mano, jog skundžiamame sprendime išreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), kurios nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, šis aktas turi visuotinio privalomumo pobūdį.

Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. To paties įstatymo 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjai G. S. ir D. S. šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto teisėtumo ar jį naikinti, kadangi nėra vienu iš LR ABTĮ 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o LR ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimų.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimo Nr. T-4 atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7-8 p. 105-106 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų G. S. ir D. S. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimo Nr. T-4 atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Marytė Švažienė