Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Autoviga“ direktoriui V. Ž., įmonės atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autoviga“ ieškinį atsakovui UAB „Eikla“, trečiajam asmeniui UAB „Tomuva“ dėl 260 000, 00 Lt skolos ir 6 procentų palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-23 preliminariu sprendimu Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino visiškai (b. l. 36 – 37).

2009-08-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo priimti atsakovo UAB „Eikla“ teismui pateikti prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir 2009-06-23 Preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodoma, kad ieškinys nepagrįstas, nes 2007-08-16 Sutartis turi būti aiškinama neatsiejamai nuo 2007 m. rugsėjo mėn. šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, skirtos sureguliuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius bendros ūkinės – komercinės veiklos bei turtinius santykius. Kilus nesutarimui atsakovas UAB „Eikla“ pasinaudojo CK laiduojama teise sustabdyti prievolės vykdymą bei uždelsė preliminarioje sutartyje numatytą pagrindinės sutarties pasirašymą, nes ieškovas nesilaikė Jungtinės veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų – nevykdė pareigos teikti veiklos partneriams duomenis apie gautas pajamas iš jungtinės veiklos. Atsakovo duomenimis, ieškovas iš bendros veiklos 2007 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais gavo 215 722, 93 Lt pajamų, kurias, pažeisdamas partnerių interesus, pasisavino. Tokie ieškovo veiksmai prieštarauja jungtinės veiklos esmei, todėl atsakovas, norėdamas apsaugoti partnerių interesus, uždelsė 2007-08-16 Sutarties vykdymą. Šioje Sutartyje nurodytas 3 metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nėra pasibaigęs, todėl šalys iki 2010-08-16 turi galimybę sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas jam sumokėjo tik 250 000 Lt, o ieškiniu prašo priteisti 260 000 Lt.Todėl atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (b. l. 40 – 47).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.237 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-08-16 ieškovas UAB „Autoviga“ (pirkėjas) ir atsakovas UAB „Eikla“ (pardavėjas) sudarė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas pirkti 50 procentų Sutarties 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto turto (b. l. 4 – 10). Šalys sutarė dėl parduodamo turto kainos – 250 000 Lt, apmokėjimo termino, šio turto pagrindu formuojamo UAB „Tamuva“ įstatinio kapitalo ir UAB „Tamuva“ akcijų perleidimo UAB „Autoviga“ (sutarties 1 straipsnio 2, 3, 5 dalys, 2 straipsnio 5 dalis, 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas UAB „Autoviga“ (pirkėjas) perkamo turto kainą – 250 000 Lt sumokėjo atsakovui UAB „Eikla“ (pardavėjui), o atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo – neperleido UAB „Autoviga“ 50 procentų UAB „Tamuva“ akcijų. Taip pat šalys pripažįsta faktą, kad UAB „Autoviga“ 10 000 Lt sumokėjo UAB „Tamuva“. Šie ginčo šalių pripažinti faktai atitinka bylos aplinkybes (b. l. 11, 12). Todėl teismas su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų neanalizuoja ir pripažįsta faktus nustatytais (CPK 187 str., 182 str. 5 p.).

Tačiau šalys nesutaria dėl preliminarios sutarties galiojimo termino pabaigos ir atsakovo pareigos grąžinti ieškovui 260 000 Lt, sumokėtų preliminarios sutarties vykdymo eigoje.

Atsakovas atsisako grąžinti ieškovui pinigus, nes mano, kad šalys iki 2010-08-16 turi galimybę sudaryti preliminarioje sutartyje numatytą pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, o preliminarioji sutartis turi būti aiškinama neatsiejamai nuo ginčo šalių vykdytos bendros jungtinės veiklos sutarties. Pagal šias sutartis ieškovas vykdė ūkinę veiklą, naudodamas partnerių (UAB „Tamuva“ ir UAB „Eikla“) įnašą (transporto priemones), ir 2007 metų gegužės – rugpjūčio mėnesiais turėjo apie 215 722, 93 Lt pajamų, kurias pasisavino. Tokie ieškovo veiksmai pažeidė bendros jungtinės veiklos partnerių interesus, todėl atsakovas uždelsė 2007-08-16 preliminarios sutarties vykdymą. Teismo vertinimu, šie atsakovo atsikirtimai prieštarauja LR CK 6. 165 str. 5 d. nuostatai, nes 2007-08-16 Sutarties 3 str. 1 ir 2 punktuose bei 4 str. 1 punkte numatyti atsakovo – UAB „Eikla“ įsipareigojimai per šešis mėnesius nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos įgyti nuosavybės teises į Sutarties 1 straipsnyje nurodytą turtą ir per du mėnesius nuo šio turto įgijimo nuosavybės teise, tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos, pasirašyti pagrindinę sutartį (b. l. 4 – 10). LR CK 6. 30 str. pirma dalis susieja sąlyginės prievolės atsiradimą su tam tikros aplinkybės buvimu ateityje, kas atitinka susidariusią situaciją. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas UAB „Eikla“ nuosavybės teisę į Turtą (transporto priemones) pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgijo 2007-09-07 ir 2007-09-10. Nustačius šias aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje 2007-09-10 prasidėjo ir 2007-11-11 pasibaigė preliminarioje sutartyje numatytos prievolės – sudaryti pagrindinę sutartį, įvykdymo terminas, kurį atsakovas atsikirtimuose nepagrįstai patęsia iki 2010-08-16. Pagal Sutarties sąlygas pagrindinės sutarties sudarymo su ieškovu dviejų mėnesių termino pradžia sietina su aplinkybe – sąlyga, t. y. turto, nurodyto preliminarios sutarties 1 straipsnio 2 punkte, įgijimo momentu. Kadangi nustatyta, kad ši aplinkybė atsirado 2007-09-10, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti laikomas pasibaigusiu, o tuo pačiu ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi (CK 6.165 str.). Aiškindamas šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas, teismas įvertina ir tai, kad pats atsakovas UAB „Eikla“ 2007-12-17 raštu informavo ieškovą, kad UAB „Eikla“ 2007-08-16 preliminarios turto pirkimo – pardavimo sutarties nenutraukė, o, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, preliminari sutartis baigė galioti, nes per sutartyje nustatytą laiką pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 13, 14). Šiame pranešime atsakovas kaip priežastį dėl kurios atsisako grąžinti ieškovui 260 000 Lt, sumokėtus preliminarios sutarties pagrindu, nurodė jog pinigai sulaikomi kaip garantija už UAB „Autoviga“ įsiskolinimą UAB „Eikla“.

Kadangi preliminarioje sutartyje numatytas tikslas nebuvo pasiektas – pagrindinė sutartis nesudaryta, o preliminarios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, laikytina, kad pinigai (250 000 Lt) atsakovo gauti be teisėto pagrindo ir turi būti grąžinti ieškovui (CK 6. 165 str., 6.237 str.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-809/2003, Nr. 3K-3-124/2006).

Atsakovas pripažįsta, kad CK 6.969 str. 4 d. nustatytos formos jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 76, 77 – 81), o ginčas dėl pajamų, gautų iš galimai vykdytos bendros ūkinės – komercinės veiklos, paskirstymo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-7213-553/2009 (b. l. 76, 77 – 81), kurioje ieškovo UAB „Eikla“ reikalavimas dėl 250 218, 42 Lt priteisimo iš atsakovo UAB „Autoviga“ grindžiamas CK 6.237 str. 1 d. nuostatomis (be teisinio pagrindo įgytas turtas), o ne jungtinę partnerių veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969 str. – 6.977 str.). Todėl atsakovo argumentai dėl preliminarios sutarties nuostatų aiškinimo neatsiejamai nuo 2007 metų rugsėjo mėn. šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygų, ir dėl CK 6.58 str. nuostatų, reglamentuojančių sutartinių prievolių įvykdymo sustabdymą, taikymo nagrinėjamoje byloje atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Abi ginčo šalys, iškeldamos civilines bylas Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismuose ir reikšdamos viena kitai turtinius reikalavimus CK 6.237 str. numatytu pagrindu, realizavo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Todėl atsakovo UAB „Eikla“ sprendimas negrąžinti ieškovui pagal neįgyvendintą preliminariąją sutartį gautų pinigų teismo vertinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo teises.

Ginčo dalykui negali būti taikomos ir įskaitymą ar garantiją reglamentuojančios teisės normos (CK 6. 90 – 6. 92 str., 6.130 – 6.140 str.,), kadangi tai prieštarautų preliminarios sutarties bei garantijos ir įskaitymo institutų sampratai, o taip pat ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl 250 000 Lt priteisimo pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto šešių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo (LR CK 6. 37, 6.210 str.). Tačiau reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Eikla“ 10 000 Lt, kuriuos bylos duomenimis ieškovas UAB „Autoviga“ 2007-09-19 mokėjimo nurodymu Nr.164 sumokėjo trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančiai UAB „Tamuva“, negali būti tenkinamas, nes ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad šiuos pinigus gavo atsakovas. Todėl šioje reikalavimo dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis LR CPK 88, 92, 93, 96 str., proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos dokumentais pagrįstos išlaidos: 2981 Lt žyminio mokesčio ir 962 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 25, 23). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 41, 14 Lt (b. l. 30, 136, priedas Nr. 1 psl. 36).

2009 metų birželio 9 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eikla“ (įmonės kodas 144842766, adresas Rėkyvos g. 21 Šiauliai, a. s. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Šiaulių bankas“) 250 000 Lt (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių Lt), šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-06-09) iki sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį – 2981 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt) ir 962 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Autoviga“ (įmonės kodas 124635692, adresas Antakalnio g. 37 - 16, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Šiaulių bankas“), bei 41, 14 Lt (keturiasdešimt vieną Lt 14 ct.) pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2009 metų birželio 9 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.