Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-75/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
1S-75/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-75/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad naktį iš 2010 m. gegužės 15 d. į 2010 m. gegužės 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su apsvaigusiais nuo alkoholio A. J. ir V. K., garaže, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji D. B., gim. XXXX m. liepos XXX d., yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, grasindamas jai fiziniu smurtu, prieš jos valią, kelis kartus su ja lytiškai santykiavo bei kelis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu.

J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartimi įtariamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. vasario 27 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis J. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamojo J. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas manymas, jog J. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Nors nutartyje akcentuojama, kad J. M. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, todėl paleistas į laisvę gali ir vėl nusikalsti, tačiau pagal pareikštą įtarimą jis galimai atliko veiksmus, kurie kvalifikuojami pagal du skirtingus baudžiamuosius įstatymus. Todėl ši aplinkybė nerodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas. Gynėjas taip pat mano, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas nevisiškai teisingas teiginys, kad įtariamasis ankščiau yra teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus. J. M. pirmą kartą pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, tačiau dėl to buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o antrą kartą taip pat pagrobė ir sugadino svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas J. M. padarė būdamas nepilnametis.

Gynėjo nuomone, nutartyje nepagrįstai teigiama, kad J. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo pagrindu partęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, teismas nepakankamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, iki suėmimo gyveno šeimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamąją vietą.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikia sureikšminti. Priešingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Tai, kad įtariamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2010 m. gegužės 15 d. į 16 naktį, o sulaikytas buvo tik 2010 m. gegužės 25 d., patvirtina, kad iki sulaikymo jis niekur nepabėgo bei nepasislėpė. Prokuroras taip pat nepateikė teismui informacijos apie įtariamojo ryšius užsienyje ar jo finansines galimybes išvykti iš Lietuvos Respublikos ir ten pasislėpti.

Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, turėjo atsižvelgti į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai. BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Panaši nuostata įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje numatyta, kad suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas terminas gali būti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių, nes negauti DNR tyrimo rezultatai, atliekama nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tos pačios priežastys buvo įvardytos ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartyje, pratęsiant suėmimo terminą J. M. Todėl teismas turėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekse užfiksuotomis nuostatomis, o ne plačiai aiškinti, nepalankia įtariamajam linkme, procesinių pagrindų, dėl kurių kardomasis kalinimas gali būti tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Sprendžiant iš nutarties, teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ar didelės apimties.

Prokuroras prašo įtariamojo J. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo J. M. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam J. M. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo J. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro remdamasis duomenų visuma: nukentėjusios, įtariamųjų parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinis teismas taip pat nesvarsto, ar įtariamojo J. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas įtariamajam J. M. suėmimą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas pažymi, kad visi šie įtariamojo J. M. suėmimo termino pratęsimo pagrindai yra išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartyje. Suimtojo J. M. gynėjas šiame skunde naujų įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo. Gynėjo skundas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas dėl ankstesnės Kauno apygardos teismo nutarties, kuria įtariamajam buvo pratęsiamas suėmimo terminas. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai buvo atsakyta ankstesnėje Apeliacinio teismo nutartyje, todėl tie patys argumentai dar kartą neanalizuojami ir nekartojami ankstesnėje nutartyje išdėstyti motyvai.

Tačiau Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose pagrindų buvimą pagrįstai grindė įtariamojo J. M. padarytų nusikaltimų sunkumu, gresiančios bausmės dydžiu, taip pat teisingai įvertino, jog įtariamasis būdamas jauno amžiaus jau praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iki suėmimo niekur nesimokė, (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos vadovybės charakterizuojamas neigiamai, dėl paskaitų nelankymo išbrauktas iš mokinių sąrašų, nedirbo, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, kas rodo, jog suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų. Teismas sutinka su gynėjo argumentu, kad J. M. anksčiau teistas būdamas nepilnamečiu, tačiau tai yra tik įtariamąjį charakterizuojanti aplinkybė. Teismo nuomone, šių faktinių duomenų visumos pakanka, kad įtariamajam J. M. griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo terminas būtų pratęstas aukščiau nurodytais pagrindais. Nors suimtojo gynėjas skunde nurodo, kad J. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, iki suėmimo gyveno šeimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl suėmimo paskyrimas yra per griežta kardomoji priemonė, tačiau, tai nepaneigia Kauno apygardos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Įtariamojo J. M. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, turėjo atsižvelgti į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra ypatingai sudėtinga, bylos tyrimas ilgai užtruko dėl objektyvių priežasčių, kadangi buvo paskirta DNR ekspertizė, nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė, kurių atlikimas ir jų sudėtingumas reikalauja daug laiko. Nors apygardos teismas nutartyje nekonstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga, tačiau tai patvirtina byloje surinkti duomenys.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų (gauta specialisto išvada, atlikta nukentėjusiajai psichologijos - psichiatrijos ekspertizė, pateikta specialisto išvada dėl įtariamojo psichikos būsenos ir kt. veiksmai). Bylos duomenys per paskutinius mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi laikantis Baudžiamojo proceso reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad suimtojo teisės yra pažeistos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai ir teismas iš dalies sutinka su gynėjo skundo argumentais dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti tyrimo veiksmus ir bylą perduoti teismui per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo J. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys