Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arešto bausme 30 parų (bausmę atlikęs), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. J., t. y. tyčia viena ranka sugriebė I. J. už kaklo ir ją smaugė, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei I. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine I. J.. Kartu su I. J. gyvena apie 8 metus laiko, veda bendrą ūkį. Su I. J. sutaria gerai, nors kartais pasipyksta. Dažniausiai pykstasi, būdami neblaivūs, nes ji, būdama neblaivi, yra konfliktiška. 2020 m. kovo 6 d. nuo 19.00 val. namuose kartu su sugyventine vartojo alkoholį, gėrė degtinę, abu buvo labai apsvaigę. Apie 23.20 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi jis negražiai pavadino Iloną, kaip pavadino, neatsimena. I. J. puolė skambinti policijai, kad atvažiuotų pareigūnai ir jį apramintų. Jis supykęs griebė sugyventinei viena ranka už kaklo ir jį paspaudė. Po to norėjo išeiti iš namų pas mamą, kuri gyvena tame pačiame name, tik kitas įėjimas, tačiau pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir sugrįžo. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b.l. 53, 61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios I. J. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu A. D.. Su A. D. gyvena apie 10 metų laiko, veda bendrą ūkį. Su A. D. sutaria visaip - būna, kada susipyksta ir susimuša, būna ir gerų dienų. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.30 val. nakties metu tarp jos ir A. D. įvyko konfliktas. Dėl ko susipyko, nepamena dėl girtumo, gal dėl jo pavydo, nes A. D. yra labai pavydus. A. D. šaukė, elgėsi agresyviai, buvo žodinis konfliktas, todėl ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Nepamena, ar jau buvo baigusi kalbėti, kai A. D. sugriebė jai viena ranka už kaklo ir jį paspaudė. Jai jau prieš įvykį buvo iškilęs skausmingas guzas ant kaklo, o A. D. paspaudus kaklą, tą guzą dar labiau suskaudo, t. y. A. D. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Netrukus A. D. ją paleido. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir A. D. sulaikė. Po A. D. sulaikymo ji nuėjo miegoti. Ar po to, kai A. D. sulaikė, buvo atvykę kiti policijos pareigūnai, nežino, miegojo kietai, nieko negirdėjo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Nepageidauja, kad kartu su bausme A. D. būtų paskirta baudžiamoji poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Paleistas iš sulaikymo A. D. jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų nebeturi (b.l. 13-14).

Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio S. N. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji I. J., kuri patyrė smurtą. Smurtą patyrusios I. J. sužalojimai neužfiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 2,23 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – A. D.. Smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 2,78 prom. girtumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. Gauti paaiškinimai – nukentėjusioji I. J. paaiškino, kad kartu su sugyventiniu A. D. gėrė alkoholį ir tarpusavyje sukonfliktavo. Paskui A. D. griebė pranešėjai už kaklo ir pradėjo smaugti, sukeldamas jai fizinį skausmą. A. D. paaiškino, jei būtų smaugęs, tai būtų nusukęs jai sprandą. Ant nukentėjusiosios moters akivaizdžių smurto žymių nepastebėta. Informacija apie įvykio aplinką – matosi girtavimo pėdsakai. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus – buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtariamas asmuo – A. D. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b.l. 9-10).

Iš vyresniosios tyrėjos G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusi I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), atsisakė paimti pagalbos mygtuką (įrenginį) (b.l. 28-29, 34).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios bei vyriausiojo patrulio S. N. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kitais bylos duomenimis. Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose tyčia viena ranka sugriebė I. J. už kaklo ir ją smaugė, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei I. J. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad A. D. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei I. J. fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 106). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas išnykęs (b.l. 73-80), administracine tvarka baustas (b.l. 90-98), niekur nedirba (b.l. 102), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 103), psichikos sveikatos centro kabineto įskaitose ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 101).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 6 d. 23.40 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 14.19 val. (2 paros) (b. l. 40-43).

Taip pat kaltinamajam, be kita ko įvertinus ne pirmą kartą jo atliekamus tyčinius smurtinius veiksmus, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (b.l. 64-66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Vadovaujantis 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 6 d. 23.40 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 14.19 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. D., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8(41)435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. D., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti A. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.