Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria išnagrinėti atsakovo ir ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. patikslintą ieškinį atsakovui J. Z. (J. Z.) dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, tretieji asmenys V. Z. (V. Z.), bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti sūnaus M. Z. (M. Z.), gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu J. Z. iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje; prašė nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdyti skubiai. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) prašymas ir nepilnametis sūnus M. Z. paimtas iš jo tėvų bei apgyvendintas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 7 d. nutarimas nutraukti dėl atsakovo ikiteisminį tyrimą Nr. 01‑107668-21, atleidžiant atsakovą J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nebėra jokių kliūčių bendrauti su vaikais. Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo jau senai užbaigtas, todėl išnyko priežastys, dėl kurių negali būti nustatyta sūnaus M. gyvenamoji vieta su tėvu. Atsakovo teigimu, sūnaus M. nuomonė šiuo metu nėra pasikeitusi, nes vaikas emocingai išgyvena krizinę situaciją su motina, taip pat yra įsitikinęs, jog nereikės grįžti į šeimą pas motiną ir laukia momento, kada galės gyventi su tėvu. Atsakovas nurodė, kad sūnus M. gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas su (duomenys neskelbtini) leidimu dažnai pasiima sūnų pas save, šis visada laukdavo tokio momento ir jie kartu praleisdavo savaitgalius. 2022 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro vadybos posėdyje buvo nutarta nutraukti nepilnamečiam M. Z. nustatytą laikinąją globą ir perduoti vienam iš atstovų pagal įstatymą, t. y. tėvui. Atsakovo teigimu, ieškovė nesutinka, kad sūnus gyventų su tėvu, todėl šioje byloje tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nes atėjus žiemos laikotarpiui ir atšalus orams nepilnametis patiria didelių nepatogumų, laukdamas autobuso sušąla, dažnai serga, lankant po pamokų krepšinio treniruotes autobusu turi vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o po pamokų grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) ir tai būna vėlai. Nepilnamečiui nebelieka laiko nei pailsėti, nei tinkamai paruošti pamokas, todėl nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu vaikas galės ilgiau pamiegoti, nes mokykla yra netoli atsakovo gyvenamosios vietos, ir nepatirs jokių sunkumų ir sveikatos sutrikdymų.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė išvadą dėl šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, joje nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu nuspręsta nutraukti vaikui laikinąją globą ir perduoti M. tėvo globai. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į specialistų pasisakymus ir rekomendacijas bei į vaiko nuomonę. Pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko M. Z. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiau atitinka vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pateikė abi šalys ir prašė sūnaus M. Z. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti atitinkamai su atsakovu arba su ieškove. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašymas atmestas, atsakovo prašymas tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) J. Z..

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovas byloje 2023 m. sausio 11 d. pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 6 d. vaikų situacijos vertinimo anketas. Atsakovo teigimu, pateikiami nauji rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paaiškėjo, jog ieškovės namuose yra nesaugi aplinka nepilnamečiams vaikams M. Z. ir R. Z. (R. Z.). Atsakovo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai turi tiesioginę reikšmę sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl nepilnamečio M. ir dėl saugios aplinkos gyvenant su motina.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

13. Atsakovo prašomi prie bylos pridėti nauji įrodymai sudaryti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taigi atsakovas iš esmės remiasi vėliau iškilusia šių įrodymų pateikimo būtinybe. Pažymėtina, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Nors atsakovas nurodo, kad pateikiami nauji rašytiniai įrodymai turi tiesioginę reikšmę sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl šalių nepilnamečio sūnaus M., tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad juose užfiksuoti duomenys iš esmės yra susiję su konkrečiais atvejais ir susiklosčiusia situacija dėl kitų nepilnamečių vaikų (M. Z. ir R. Z.). Konkrečiu atveju nenustatęs pakankamo pateiktų naujų įrodymų sąsajumo ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus, dėl to jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl atskirojo skundo

14. Iš apeliantės atskirojo skundo motyvų matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada tenkinti atsakovo, o ne ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad sūnaus M. Z. laikina gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su ieškove (motina).

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pagrįsti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka būtent šaliai (šalims), prašančiai (prašančioms) taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone prašymas ir leista paimti nepilnametį vaiką M. Z. iš jo tėvų (ieškovės ir atsakovo) iki bus priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiam vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar jis bus grąžintas į šeimą. Taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio mėn. 21 d. įsakymu Nr. AV‑3110 nuo 2022 m. lapkričio 21 d. nutraukta M. Z. laikinoji rūpyba, nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. AV-1139. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. vaiko grąžinimo vaiko atstovui pagal įstatymą aktu Nr. 5VG-24 nepilnametis vaikas M. Z. grąžintas atstovui J. Z.. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad nepilnametis vaikas nuo 2022 m. lapkričio 22 d. gyvena su tėvu.

17. Iš 2022 m. lapkričio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-340 duomenų nustatyta, kad vaikas M. Z. išreiškė norą gyventi su tėvu. Pasisakant dėl apeliantės motyvų dėl šalių nepilnamečio sūnaus M. brandos lygio vertinimo, taip pat dėl teiginių, kad atsakovas naudojasi nepilnamečio sūnaus pažeidžiamumu dėl jo nebrandumo, socialinių įgūdžių nesusiformavimo, atsakomybės jausmo stokos, reikšminga tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik minėto 2022 m. lapkričio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenis apie vaiko išreikštą norą dėl gyvenamosios vietos, tačiau įvertino ir rėmėsi taip pat ir kitais aktualiais ir klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti reikšmingais byloje esančiais įrodymais, specialistų nustatytais duomenimis ir jų rekomendacijomis. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodomą galimą sūnaus psichologinę būklę ((duomenys neskelbtini)) apeliantė nurodo kaip savo nuomonę, šios nuomonės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (pvz., specialistų išvadų ar kitų įrodymų) apeliantė nepateikė, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Nepateikta duomenų, kad 2022 m. lapkričio 22 d. grąžinus nepilnametį vaiką tėvui atsakovas vaiku netinkamai rūpintųsi ar smurtautų.

18. Nustatyta, kad šioje proceso stadijoje Skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikta išvada, kad nepilnamečio M. Z. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu aktualius 2022 m. lapkričio 11 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos plano duomenis. Nurodyto pagalbos plano duomenimis, įvertinus specialistų, Skyriaus turimą medžiagą iš ugdymo institucijos, iš gydymo įstaigos, iš neformalių užsiėmimų ir paties vaiko nuomonę, plano sudarymo metu buvo nustatyta galimybė vaikui grįžti būtent į tėvo šeimą. Nurodytame pagalbos plane užfiksuoti specialistų pateikti paaiškinimai apie tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaikui augti yra tinkamos, taip pat nurodyti duomenys apie atsakovo dedamas pastangas bendrauti su vaiku, rūpinimąsi vaiko poreikiais, kartu praleidžiamą laiką (nurodyti duomenys apie įvykusius susitikimus, taip pat tai, jog nuo rugsėjo mėnesio vaikas kiekvieną savaitgalį praleidžia tėvo namuose, taip pat ten praleido rudens atostogas). Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad tėvo veiksmai atkurti ryšį su vaiku ir rūpestis vaiku yra aktyvūs, ir nepatvirtina apeliantės teiginių, kad atsakovo domėjimasis sūnaus gyvenimu yra formalus ir lakoniškas.

19. Apeliantė nurodo, kad iš vaiko M. Z. žodžių surašytų liudijimų matyti, jog gyventi su motina ir likusiais vaikais jam nepatogu tik dėl jaunesnio brolio ir seserų buvimo šalia ir asmeninės erdvės trūkumo, o gyvenimas šeimoje, apeliantės vertinimu, labiau atitiktų besiformuojančio paauglio emocinės būklės ir ugdymo poreikius. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nustatė, kad ieškovės ir nepilnamečio M. santykiai yra įtempti, ir pažymėjo, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė siekia atkurti prarastą ryšį su sūnumi. Apeliantė atskirajame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo, nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko M. Z. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad nepasisako dėl šalių teiktų aplinkybių dėl smurto atvejų prieš kitus šeimos narius ir nurodytų aplinkybių, kai nepilnametis M. buvo paimtas iš atstovų pagal įstatymą ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini), pripažinęs, kad tai neturi įtakos šio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišsprendžia dėl konkretaus klausimo kilusio šalių ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu aktualiais duomenimis.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje visapusiškai įvertino šalių pareikštiems prašymams dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – išspręsti aktualias ir reikšmingas aplinkybes ir turėjo pakankamą pagrindą patenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo padaryti priešingas išvadas ir kitaip išspręsti šalių pareikštų prašymų dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) klausimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti kitokį procesinį sprendimą atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio l dalies l punktas).

22. Atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šių išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.