Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 nutarties, kuria nepatenkintas A. L. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-28 nutarimas Nr. 10N-1136821-11, kuriuo A. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą, paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą, paskirta 100 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., padarymą, paskirta 20 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jai paskirta galutinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2011-09-28 nutarimu Nr. 10N-1136821-11 nubausta subendrinta 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams (ATPK 33 str.) už tai, kad ji, 2011-09-23, apie 18.45 val., sankryžoje Laisvės pr. - Baltrušaičio g. Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, iš eismo juostos skirtos važiuoti į dešinę važiavo tiesiai, persirikiuodama privertė greta važiavusį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė patikrinti draudimo poliso (duomenys neskelbtini). A. L. taip pat inkriminuoti Kelių eismo taisyklių (KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 8, 106, 238 punktų reikalavimų pažeidimai

Anot apeliantės, teismas, vertindamas pareigūno parodymus objektyviais, rėmėsi vieninteliu faktu – pareigūno parodymų bylos nagrinėjimo metu sutapimu su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu; pareigūno parodymus vertindamas tikrais – pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimu. Tokių parodymų bei protokolo, kuris surašytas to paties parodymus davusio asmens tarnybinio pranešimo pagrindu, teismo nuomone, pakako pažeidimui nustatyti. Pasak apeliantės, pareigūno parodymų teisingumas, jų tikslumas, tikrumas kelia pagrįstų abejonių. Pareigūnas prisimena ne visas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti esminės įtakos nustatant pažeidimo faktą. Pareigūnas, nurodydamas, kad apeliantė greitai įlėkė į sankryžą, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes greitai įlėkti vos pradėjus judėti, yra neįmanoma. Pareigūnas nurodo, kad dėl to, kad apeliantė greitai įlėkė į sankryžą, Audi markės automobilis staigiai stabdė, šiek tiek pakeitė vairavimo kryptį į kairę, panaudojo garsinį signalą. Kadangi apeliantė nesutinka, kad įlėkė į sankryžą greitai, o pareigūnas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, iš to, pareigūno nuomone, sekęs staigus stabdymas (kurį jis grindžia užsidegusiomis galinėmis stabdžio lempomis) kelia dar daugiau pagrįstų abejonių. Pareigūnas pavojingo vairavimo faktą sieja ne su manevravimo būtinumu, o su automobilio važiavimu kita nei jam leidžiama eismo juosta. Tačiau, anot apeliantės, pavojingas vairavimas yra siejamas su pavojingos situacijos sudarymu, o ne vien tik kelio ženklo pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ATPK 124² str. 1 d.

A. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. už pavojingą vairavimą, t. y. kad ji pažeisdama kelio ženklo Nr. 507 „eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, iš eismo juostos skirtos važiuoti į dešinę važiuodama tiesiai, persirikiuodama ir pažeisdama KET 106 p. privertė greta važiavusį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Apeliantė ginčija šio pažeidimo padarymą, nes staigiai keisti judėjimo krypties ir greičio greta važiavusio automobilio neprivertė, t. y. pavojingos situacijos nesukėlė.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų A. L. parodymų (b. l. 53-55), ji neginčija, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, iš eismo juostos skirtos važiuoti į dešinę važiavo tiesiai, tačiau teigia, kad persirikiuodama nesukėlė pavojingos situacijos, dėl kurios antroje juostoje važiavęs automobilis turėjo staigiai stabdyti ir pakeisti vairavimo kryptį. Nurodė, kad antroje eismo juostoje buvusio automobilio vairuotojas suprato, kad ji važiuos tiesiai ir ją praleido. Ši apeliantės nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta. Policijos pareigūnas D. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 37) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tarnybiniu automobiliu važiavo Laisvės pr. - Baltrušaičio g. sankryžoje antra ar trečia eismo juosta. Pastebėjo, kaip „Honda Jazz“ markės automobilis iš pirmos eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai, tuo sudarydamas kliūtį antroje juostoje važiavusiam automobiliui, keldamas giesmę eismo dalyvių saugumui. Dėl to, kad vairuotoja greitai įlėkė į sankryžą, „Audi“ markės automobilis staigiai stabdė, šiek tiek pakeitė vairavimo kryptį į kairę, panaudojo garsinį signalą. Matė, kaip užsidegė automobilio stabdymo žibintai. „Audi“ automobilio nepavyko nustatyti (b. l. 54). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantės bei policijos pareigūno paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. L. padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra įrodyta, kad A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-28 nutarimas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 nutartis dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl nuobaudos švelninimo

Apeliantė mano, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantės nurodytos aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjos asmenybę (kad apeliantės asmenybė charakterizuojama tik teigiamai, kad per 5 metus vairavimo stažo nėra padariusi nei vieno administracinio teisės pažeidimo, visuomet vairuodavo pavyzdingai, laikantis kelių eismo taisyklių bei kitų saugiam eismui užtikrinti keliamų reikalavimų ir kt.) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. L. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-28 nutarimas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 nutartis šioje dalyje paliekami nepakeistais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti A. L. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-28 nutarimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 nutartį: panaikinti dalį, kuria A. L. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams bei dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. A. L. skirta galutinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Nutraukti A. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos 124² str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-28 nutarimu A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. paskirtas nuobaudas subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., nustatyti galutinę administracinę nuobaudą – 100 litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.