Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2015m. birželio 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

2) 2016m. gruodžio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2017m. kovo 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2017m. lapkričio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str.(LR 2007m. birželio 28d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007m. liepos 21d., redakcija), pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-1m. ir 9 mėn. l/a;

4) 2018m. vasario 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 4d., pritaikius LR BK 63 str. 2d., 5d. 2p. ir 9d., 641 str.,-1m. ir 9 mėn. l/a;

5) 2019m. sausio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 182 str. 3d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

6) 2019m. kovo 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 182 str. 1d., pritaikius LR BK 641 str.,-4 mėn. l/a, 2019m. birželio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2019m. sausio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2019m. kovo 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, ir, pritaikius LR BK 65 str. 1d. 1p. papunktį „b“, galutinė bausmė nustatyta-7 mėn. l/a, paleistas 2019m. spalio 15d. iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę,

7) 2020-06-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį(du nusikalstamų veikų epizodai) ir 182 straipsnio 1 dalį nuteisti:

-pagal LR BK 182 str. 1d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui;

-pagal LR BK 178 str. 2d.(vagystės iš E. M. priklausančio buto epizodas)-laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

-pagal LR BK 178 str. 2d.(vagystės iš V. P. priklausančio gyvenamojo ūkinio pastato epizodas)-laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 63 str. 9d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėti 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, paskirtos galutinės bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atliko.

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2023-01-11 apie 23:20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių neblaivumas) ir recidyvistu, konflikto su savo broliu A. M. (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas) metu, tyčia apsistumdė ir grūmėsi su A. M., dėl ko abu parkrito ant lovos, kuri išsiskyrė, grumtynių metu jis (t. y. E. M.) kumščiu ne mažiau keturių, bet ne daugiau šešių kartų sudavė A. M. į veido sritį ir, dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje ties apatiniais šonkauliais ir kairiojo skruosto lanko lūžimo, nukentėjusiajam A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio visiškai prisipažino, gailisi ir nurodė, kad išgėrinėjo namuose pas brolį A., tuomet sukonfliktavo ir buvo suduoti smūgiai. Jis buvo gerokai apsvaigęs, todėl nepamena, dėl ko su broliu sukonfliktavo. Žino, kad trenkė kumščiu A., tačiau į kurią vietą - neatsimena. Deja, nepamena visos eigos, kaip jie mušėsi, negali detaliai nurodyti, kada, kur ir kiek tiksliai smūgių jis sudavė A. bei į kurias vietas jam sudavė. Nors ir nepamena to, bet sutinka, kad galėjo tikrai jam suduoti ne mažiau keturių, bet nedaugiau šešių smūgių į veidą, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Labai gailisi, kad sumušė brolį, gailisi dėl tokio savo elgesio, jis brolio atsiprašė. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, žalą atlygins.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-01-11 apie 16.00-17.00 val. pas jį į svečius (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo brolis E. M., šiuo metu be pastovios gyvenamosios vietos. Iki šiol, kiek žino, jis gyveno Karmėlavoje, tačiau tikslaus adreso nežino. Jis paprašė, kad kelias savaites prižiūrėti jo šunį, kurio jis neturi, kur laikyti. Jis atsivežė ir savo daiktus. Namuose tuo metu buvo jis, jo sugyventinė K. A., jų vaikas A. M. ir K. mama D. M.. E. pasiūlė išgerti degtinės. Jis nupirko du 0,5 litro talpos degtinės butelius. K. pamačiusi, kad jie pradėjo gerti, su mama ir jų vaiku išvyko iš namų. Namuose liko jie dviese. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, prasidėjo konfliktas tarp jo ir E. dėl E. šuns, kad jis paglostė jo šunį ir liepė E. nelįsti prie šuns. E. supyko ir kumščiu jam sudavė smūgį į veidą, kiek pamena, į kairį skruostą. Jis besigindamas sudavė jam taip pat smūgį į veidą. Kai sudavė jam pirmą smūgį, jis sėdėjo. Jie tuomet susikibo, jis jį norėjo apkabinęs sulaikyti, sutramdyti, kad jis nesimuštų. Besistumdant, jie kambaryje parkrito ant lovos, kuri išsiskyrė. Grumtynių metu jis kumščiu A. M. sudavė dar apie 2 - 3 smūgius į veidą. Po to jis aprimo ir atsigulė ant lovos, ant kurios jie buvo parkritę. Jis tuomet iškvietė policiją. Po to vėl tarp jų įvyko muštynės, tačiau neatsimena, kiek jis jam sudavė smūgių. Jis besigindamas taip pat jam sudavė. Iš viso jam galėjo būti suduoti 4-6 smūgiai į veidą. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo. Tai nebe pirmas kartas kai tarp jų įvyksta muštynės, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėtų nebuvo. Pas teismo med. ekspertą jis nuvyks, kadangi jam sulaužytas žandikaulis ir skruostikaulis. Tai nustatė Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje. Brolio telefono numerio jis nežino, kur šiuo metu jis gyvena taip pat nežino. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali. (b.l. 26-29)

2023-01-12 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pro buto duris patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje – praėjimas į vonios kambarį, koridoriaus priekinėje sienoje – praėjimas į kambarį, koridoriaus dešinėje – praėjimas į virtuvę. Koridoriuje ant priekinės sienos yra veidrodis, koridoriaus dešinėje prie sienos sukabinti drabužiai. Įėjus į kambarį prie galinės sienos kairiau stovi išskleidžiama lova, viena jos dalis ištraukta, atitraukta nuo kitos lovos dalis. Ant lovos sumesti drabužiai. Prie kambario kairės sienos stovi vaikiška lovytė, ant jos sukrauti žaislai. Priešais lovytę stovi spintelė, ant kurios padėtas nešiojamas kompiuteris. Kambario priekinėje sienoje – langas, priešais langą stovi lova ant lovos sudėti įvairūs minkšti žaislai. Prie dešinės sienos stovi sekcija, stalas, ant kurio sudėti įvairūs buities daiktai, virš stalo ant sienos pakabintas televizorius. Įėjus į virtuvę, dešinėje stovi vežimėlis, prie galinės sienos stovi plautuvė, skalbimo mašina, dujinė viryklė, šaldytuvas. Virtuvės kairėje sienoje – langas. Virtuvėje prie priekinės sienos stovi spintelės, ant kurių sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta. (b.l. 13-15; 16-23)

2023-01-25 kitų objektų apžiūros metu specialistas Rimantas Laurinavičius padarė išvadą, kad A. M., padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje ties apatiniais šonkauliais ir kairiojo skruosto lanko lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skruosto lanko lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 43-44)

2023-01-31 liudytoja K. K. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. M. sugyventinė, jie turi bendrą sūnų A. M., kuriam yra 8 mėnesiai. Jie visi trys gyvena kartu su jos mama D. M. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji atsimena, kad šių metų sausio 11 dieną ji buvo savo namuose kartu su sūnumi, A. ir mama. A. tuo metu alkoholio nevartojo. Atsimena, kad maždaug pavakario metu, tiksliai nepamena kada, bet 20:00 val. tikrai dar nebuvo, A. paskambino jo brolis E., kuris pasakė, kad atvažiuos pas juos. Kada E. atvyko pas A. ir ką jie abu veikė - nežino, kadangi jos namuose nebuvo. Atsimena, kad nakties metu po 01:00 val. jai paskambino A., ir pasakė, kad išsikvietė policiją, nes susimušė su broliu, o ligoninėje jam pasakė, kad jam žandikaulis ar tai skruostikaulis lūžo. Ji deja namo negrįžo vis tiek, kadangi nakties metu nebenorėjo tempti vaiko namo. Sekančią dieną grįžusi namo paklausė, kas įvyko vakar. A. jai papasakojo, kad jis su broliu gėrė, kad E. buvo nusipirkęs pakuotę alaus, vienu metu jie sukonfliktavo, A. norėjo išprašyti E., tačiau jam kažkas užbangavo ir jis trenkė A., dėl ko jie abu susimušė. Daugiau, kas ten tarp jų įvyko tą vakarą ji nežino. A. po šio įvykio keletą dienų, gal kokias tris dienas buvo patinęs žandas, negalėjo normaliai valgyti, tačiau dabar viskas yra gerai, jokių išorinių sužalojimų nematyti, valgo gerai. Po apžiūros ligoninės priėmime jis daugiau pas jokius medikus nesilankė, į siųstas Žalgirio klinikas nevažiavo dėl pinigų stygiaus. Tai tiek. Nori dar kartą pasikartoti, kad jų konflikto metu jos namuose su vaiku ir mama tikrai nebuvo, jie gal girti patys nebeatsimena visko tiksliai. Ji tą vakarą tikrai buvo blaivi, todėl viską gerai atsimena. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali. (b.l. 59-62)

Iš alkoholio kiekio matuoklių tikrinimo rezultatų matyti, kad 2023 m. sausio 12 d. 00 val. 11 min. kaltinamajam E. M. nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 01 val. 34 min. nukentėjusiajam A. M. – 2,64 promilių girtumas (b. l. 65; 66; 68; 69).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 133,87 Eur dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidoms padengti. Prie bylos pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 48-49 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Kaltinamasis E. M. kaltinamas tuo, jog 2023-01-11 apie 23:20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių neblaivumas) ir recidyvistu, konflikto su savo broliu A. M. (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas) metu, tyčia apsistumdė ir grūmėsi su A. M., dėl ko abu parkrito ant lovos, kuri išsiskyrė, grumtynių metu jis (t. y. E. M.) kumščiu ne mažiau keturių, bet ne daugiau šešių kartų sudavė A. M. į veido sritį ir, dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje ties apatiniais šonkauliais ir kairiojo skruosto lanko lūžimo, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Kaltinime nurodyto ir teismo specialisto nustatyto padarinio, tai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, pakanka konstatuoti esant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimo sudėties požymį. Teismo vertinimu, tarp E. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis E. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažįsta ir įrodyta, kad E. M. tyčinė veika savo brolio A. M. atžvilgiu nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, todėl teismas E. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. M. anksčiau teistas 7 kartus (b.l. 112-122). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 2 d. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, skirta 40 Eur bauda, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 155-157). Kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, jo teigimu, išbrauktas iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba (b.l. 158). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 133,87 Eur civilinį ieškinį už A. M. gydymo išlaidas, kurios kaltinamojo nėra atlygintos. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog šiuo metu yra nedirbantis, tačiau, kai tik įsidarbins iš karto žalą atlygins.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į E. M. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą E. M. yra skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam E. M. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. M. buvo sulaikytas nuo 2023 m. sausio 11 d. 23 val. 40 min. iki 2023 m. sausio 12 d. 10 val. 58 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis) (b. l. 81-84; 91-92).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės. Kaltinamasis E. M. šiuo metu gyvena draugo name, kurį prižiūri, tvarko aplinką, stengiasi nevartoti alkoholio. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. M. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 5 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, teismas kaltinamajam E. M. paskiria šias baudžiamojo poveikio priemones: Per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 133,87 Eur žalai dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l.48-49). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 133,87 Eur. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 133,87 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam E. M. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 108-109).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai E. M. buvo sulaikytas nuo 2023 m. sausio 11 d. 23 val. 40 min. iki 2023 m. sausio 12 d. 10 val. 58 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. M. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. M. 133,87 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.