Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-596/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2-596/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-596/2009Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti papildomą žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-613-44/2009 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir jos pagrindu išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. R. 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškiniu atsakovui V. L. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą. Šiuo ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį dėl 1 500 000 Lt paskolos ir šios sutarties pagrindu išduotą vekselį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas K. R. 2008 m. rugsėjo 18 d. prašymu, šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pakeitė pareikštus reikalavimus - prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį dėl 1 500 000 Lt paskolos nesudaryta ir jos pagrindu išduotą vekselį negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi byla pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. L. perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi (skundžiama nutartis) nustatė ieškovui K. R. terminą sumokėti 18 874 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai įrodančius dokumentus.

Nutartyje rašoma, kad ieškovo K. R. ieškinys neatitinka CPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kiekvienas ieškinys turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos, apmokamas septynių tūkstančių litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų, žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti nesudaryta sutartį dėl 1 500 000 Lt paskolos suteikimo, tačiau sumokėjo tik dalį, tai yra 126 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas turi primokėti trūkstamą 18 874 Lt žyminį mokestį, todėl jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Ieškovo K. R. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį. Skunde rašoma:

Ieškovas yra sumokėjęs pakankamą žyminį mokestį. Ieškovas nereiškia nei vieno reikalavimo, pagal kurį gali būti nustatyta skundžiamoje nutartyje nurodyta 18 874 Lt žyminio mokesčio suma. Ieškovas nereiškia reikalavimų, numatytų CPK 85 straipsnyje. Ieškovas pretenzijų dėl daiktų nereiškia, jo reikalavimas net išvestiniu būdu nesisieja su kokiu nors daiktu ir atitinkamai su daiktinėmis teisėmis, todėl CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos negali būti taikomos byloje sprendžiant teismingumo klausimą. CPK nenustato apmokestinimo žyminiu mokesčiu priklausomai nuo bylos teismingumo. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi, nebuvo sprendžiami žyminio mokesčio klausimai, šios nutartys neturi prejudicinės galios. Nėra teisės normos, pagal kurią ieškovas turi sumokėti 18 874 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nenurodė teisės normos, kurios pagrindu buvo apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis.

Atsiliepimas

Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovo K. R. atskirąjį skundą prašo jo skundą atmesti ir teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime rašoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi paliko galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį ir nusprendė, jog ginčas tarp šalių yra turtinio pobūdžio, jog bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinio suma nurodoma pagal sandorio kainą, jo vertę. Sandorio, kurį prašo pripažinti negaliojančiu, suma yra 1 500 000 Lt. Ieškovas už ieškinį turi sumokėti 19 000 Lt dydžio žyminį mokestį. Kadangi jis sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį, jis įpareigotas primokėti 18 874 Lt dydžio žyminį mokestį. Skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį, taip pat nėra pagrindo mažinti žyminį mokestį ar atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. birželio 10 d. buvo gautas ieškovo K. R. atstovės prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-596/2009 iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal K. R. paduotą kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties išspręs šios bylos rūšinio teismingumo ir ieškinio sumos nustatymo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo K. R. atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, nagrinėjimas atidėtas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės K. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos šios bylos teismingumo klausimu.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir jos pagrindu išduoto vekselio negaliojančiu Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2009 m. spalio 2 d. Teisėjų kolegija 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo K. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties ir gauta civilinė byla, tai yra išnyko aplinkybės dėl atskirojo skundo nagrinėjimo atidėjimo, paskyrė ieškovo K. R. atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą - 2009 m. spalio 15 d., 15.30 val.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas papildomai sumokėti 18 874 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškiniu pareikštus reikalavimus, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdai nustatyti CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, tai yra neturtiniuose, taip pat turtiniuose, tačiau neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, išreiškiamas konkrečia pinigų suma, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį dėl 1 500 000 Lt paskolos suteikimo nesudaryta ir jos pagrindu išduotą vekselį negaliojančiu (b. l. 1, 7-9). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia sutartį dėl 1 500 000 Lt paskolos suteikimo, tačiau sumokėjo tik dalį, tai yra 126 Lt žyminio mokesčio, todėl įpareigojo primokti trūkstamą 18 874 Lt žyminį mokestį (b. l. 120).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, nusprendė, kad byla pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. L. teisingai perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu nurodoma, kad ginčo šalims 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasirašius sutartį dėl 1,5 mln. Lt. paskolos ir ieškovui išdavus šios sumos vekselį, atsakovas, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, įgijo teisę iš ieškovo reikalauti sumokėti atsakovui 1,5 mln. Lt, t. y. atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui ieškinį dėl 1,5 mln. Lt išieškojimo. Ieškovas CK 6.875 straipsnio pagrindu ginčija paskolos sutartį ir išduotą vekselį, t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo, t. y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atmetus ieškinį, ieškovui liktų turtinė pareiga. Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo turtinio reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais ir įkainotos pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą – ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo, t. y. esant ginčui dėl pinigų sumos, nustatoma pagal ieškomą sumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą. Argumentas, kad pasirinktu pažeistų teisių gynybos būdu neprašoma pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, o prašoma pripažinti sutartį nesudaryta, nekeičia teisinės situacijos. Pasirinkta įstatymo nustatyta ieškinio reikalavimo formuluotė nekeičia įkainotino turtinio ginčo prigimties, juolab kad antruoju reikalavimu kasatorius prašo pripažinti negaliojančiu kartu su pasirašyta paskolos sutartimi išduotą atsakovui vekselį (b. l. 187-191).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (CPK 182 str. 2 p., 362 str. 2 d.) bei ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu, kad ieškovas turi sumokėti papildomą žyminį mokestį - 18 874 Lt. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo - paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Kaip jau nurodyta aukščiau, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais ir įkainotos pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą. Šiuo atveju ieškovo reikalavimo pripažinimas turtiniu bei ieškinio suma lemia tiek bylos teismingumą, tiek konkretaus už pareikštus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą.

Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus. Ieškovo ieškinio suma sudaro 1 500 000 Lt (CPK 85 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 7-9). Jis už pareikštus reikalavimus sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį (b. l. 3). Turtiniuose ginčuose ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu pagal ieškinio sumą: nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas už pareikštus reikalavimus turi sumokėti 19 000 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau kadangi jis sumokėjo tik 126 Lt dydžio žyminį mokestį pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai jį įpareigojo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kurių pagrindu nustatomas konkretus mokėtinas žyminis mokestis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškinio sumos apskaičiavimui, pagal kurią nustatytinas ir konkretus žyminis mokestis, taikytina CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Pirmosios instancijos teismas nurodė CPK normą, pagal kurią skaičiavo žyminio mokesčio dydį – CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau nenurodė teisės normos, kuria rėmėsi nustatydamas ieškinio sumą, nuo kurios skaičiavo konkretų žyminio mokesčio dydį. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog ieškovas yra sumokėjęs pakankamą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį. Apelianto skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba ją pakeisti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovui sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už ieškinį, nustato naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui K. R. terminą iki 2009 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio - 18 874 Lt (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus) už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis