Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2VT-22 V. N. buvo paskirta 289 Eur bauda dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 161 straipsnyje, už tai, kad 2015 m. balandžio 22 d., 13.10 val., daugiabučio namo laiptinėje, bendro naudojimo vietoje, (duomenys neskelbtini), kabėjo plakatas, kurį pakabino V. N.. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-337 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 6.9 p. reikalavimus. Šį nutarimą V. N. apskundė Jonavos rajono apylinkės teismui.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2VT-22 ir V. N. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju plakatas yra pakabintas bendro naudojimo teritorijoje esančiame pastate šiam tikslui nenumatytoje vietoje, nes akivaizdu, kad daugiabučio namo laiptinės bendro naudojimo buitinės paskirties patalpos langas nėra skirtas informacinio pobūdžio skelbimų ar plakatų kabinimui. Be to, minėtas plakatas ir jo turinys nėra skirti namo gyventojų (naudotojų) poreikių tenkinimui ar informacijai jiems suteikti, todėl tokie pareiškėjo veiksmai vertintini ir kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų (bendro naudojimo patalpos lango) naudojimas ne pagal jų tiesioginę paskirtį.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. prašo panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2VT-22, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, neteisingai suprato ir vienpusiškai interpretavo Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisykles, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutartį. Skunde nurodo, kad jis yra nubaustas už Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių pažeidimą. Tiek nutarimą priėmęs Jonavos rajono savivaldybės administracijos pareigūnas, tiek teismas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad minėtos taisyklės reglamentuoja teritorijų priežiūrą ir valymą, o jų 6.9 punktas, už kurio reikalavimų pažeidimą jis buvo nubaustas, draudžia „klijuoti (tvirtinti) skelbimus ir kitokią informacinę medžiagą ant medžių, stulpų, pastatų ir statinių bei ant kitų šiam tikslui nenumatytų vietų (kitose šiam tikslui nenumatytose vietose)“ bendro naudojimo teritorijose. Tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta taisyklių 6 straipsnio pradžioje. Lange iš vidaus iškabintas plakatas aplinkos jokioje bendro naudojimo teritorijoje tikrai neužteršė.

Skunde taip pat nurodo, kad jis pakabino skelbimą pastato viduje, gavęs tam pastato bendraturčių raštišką sutikimą ir pritarimą, o tiksliau – vykdydamas jų valią. Teismas, siekdamas bet kokiu būdu jį apkaltinti, savo nutartyje pasisakė, kad pateiktas namo gyventojų raštiškas sutikimas neatitinka LR aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. DI-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimu, tvarkos aprašo reikalavimų. Tačiau mano, kad tai neturi jokios reikšmės, nes jokio balsavimo raštu nebuvo – namo gyventojai susirinkime išreiškė savo valią ir pasirašė atitinkamą dokumentą, kuriuo buvo nuspręsta skalbinių džiovyklos, esančios namo laiptinėje, lange pakabinti socialinio-informacinio pobūdžio plakatą, išreiškiantį namo gyventojų požiūrį į prieš jų valią atsiradusius namo kieme laidojimo namus. Plakato tekstas buvo suformuluotas gyventojų susirinkime: „Nenorime laidotuvių prieš pat mūsų langus“. Stengėsi, kad plakatas būtų maksimaliai korektiškas, jo turinys neįžeistų nei vieno jį perskaičiusio asmens jausmų ar orumo, nepažeistų viešosios tvarkos, ir mano, kad tai jiems pavyko. Dėl to plakato jokių žmonių skundų nebuvo, o sureagavo ir pasipiktino tiktai viena laidojimo namų savininkė, kuri ir pradėjo rašyti dėl to skundus. Savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius kažkodėl palaiko laidojimo namų savininkę, pasinaudodamas netgi jam suteiktomis represinėmis priemonėmis, o teismas tam pritaria.

Teigia, kad jų daugiabutis pastatas yra privati nuosavybė, ir jo vidaus patalpų naudojimo tvarkos tikrai nereglamentuoja Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklės. Teismas neteisingai interpretavo šias taisykles, savo nutartyje teigdamas, kad daugiabučio namo laiptinė ir bendro naudojimo patalpos yra prilyginamos bendro naudojimo teritorijai. Kas yra bendro naudojimo teritorija, nors ir ne visiškai konkrečiai, tačiau apibrėžia Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 1 straipsnis. Jame kalbama tiktai apie žemės sklypų teritorijas ir pastatus bei kitus objektus jose, tačiau ne apie pastatų vidines patalpas. Mąstant pagal teismo nutarties motyvus ir principus, turėtų būti baudžiami visi, kurie savo pastatų languose iškabina kokius nors skelbimus ar objektus, matomus iš gatvės, o tai būtų ir politinės partijos, kurių plakatai nuolatos puikuojasi jų būstinių languose, ir parduotuvės bei buitinių paslaugų įmonės, tokiu būdu reklamuojančios savo „akcijas“, bei, galų gale, asmenys prieš Kalėdas pakabinę languose kalėdinius plakatus, žaisliukus ir girliandas – juk visa tai yra matoma iš gatvės. Mano, kad taisyklės, kurios nustatytos teritorijoms, negali būti taikomos patalpoms, o jų reikalavimų nesilaikymas patalpose (ypač privačiose) negali būti LR ATPK 161 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudedamoji dalis ir sukelti asmenims atsakomybės pagal šį LR ATPK straipsnį. Kaip analogišką pavyzdį galima nurodyti miestų ir rajonų savivaldybių priimtus sprendimus dėl išorinės reklamos reglamentavimo. Jokiu atveju šie reglamentai neliečia skelbimų ir reklamų, kabinamų languose iš vidaus. Pagal administracinio proceso principus, visus abejotinus faktus teismas turėtų vertinti kaltinamojo naudai, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta priešingai. Tai yra akivaizdžiai netinkamas teisės normos taikymas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas jo skundą, neatsižvelgė į tai, kad jo padarytoje veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėtinių dalių, o būtent – objektyviosios pusės (priešingos teisei veikos) ir subjektyviosios pusės (kaltės). Tam, kad būtų pripažintas kaltu, asmuo turi padaryti teisės aktais draudžiamą veiką, žinoti, kad jis daro administracinį teisės pažeidimą, ir to norėti. Jo atveju kaip tiktai to ir nebuvo, todėl tokia teismo nutartis yra neteisinga ir turėtų būti panaikinta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo prašo V. N. apeliacinio skundo netenkinti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

V. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. N. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

V. N. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 161 straipsnį buvo patrauktas už tai, kad 2015 m. balandžio 22 d., 13.10 val., daugiabučio namo laiptinėje, bendro naudojimo vietoje, (duomenys neskelbtini), kabėjo plakatas, kurį pakabino V. N., o tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-337 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 6.9 p. reikalavimus.

LR ATPK 161 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, kuris užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-337 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 6.9 punkte nustatyta, kad bendro naudojimo teritorijose draudžiama klijuoti (tvirtinti) skelbimus ir kitokią informacinę medžiagą ant medžių, stulpų, pastatų ir statinių bei ant kitų šiam tikslui nenumatytų vietų (kitose šiam tikslui nenumatytose vietose). Minėtų taisyklių 1 punkte nurodoma, kad šios taisyklės nustato tvarką, pagal kurią rajono teritorijų naudotojai – žemės savininkai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie naudoja įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais žemės sklypus (teritorijos dalis, turinčias nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), valdas, kiemus, daržus, sodus, pastatus bei daugiabučių namų bendrijos, kurių teritorijos priskirtos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka – prižiūri ir valo priskirtas teritorijas.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lange į gatvės (lauko) pusę yra užklijuotas didelis plakatas su žodžiais „Nenorime laidotuvių prieš pat mūsų langus“ (b. l. 5, 6). Šio plakato turinys yra matomas viešai ir skirtas ne minėto daugiabučio namo gyventojams, o turint tikslą informuoti visuomenę apie namo gyventojų nesutikimą su greta jų namo vykdoma UAB „Amžina ramybė“ ritualinių paslaugų veikla. Sutiktina su teismo išvada, jog šiuo atveju plakatas yra pakabintas bendro naudojimo teritorijoje esančiame pastate šiam tikslui nenumatytoje vietoje, nes akivaizdu, kad daugiabučio namo laiptinės bendro naudojimo buitinės paskirties patalpos langas nėra skirtas informacinio pobūdžio skelbimų ar plakatų kabinimui. Taip pat šis plakatas ir jo turinys nėra skirti namo gyventojų (naudotojų) poreikių tenkinimui ar informacijai jiems suteikti, todėl tokie V. N. veiksmai vertintini ir kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų (bendro naudojimo patalpos lango) naudojimas ne pagal jų tiesioginę paskirtį.

Apeliantas nurodo, kad namo gyventojai susirinkime išreiškė savo valią ir pasirašė atitinkamą dokumentą, kuriuo buvo nuspręsta skalbinių džiovyklos, esančios namo laiptinėje, lange pakabinti socialinio-informacinio pobūdžio plakatą, išreiškiantį namo gyventojų požiūrį į prieš jų valią atsiradusius namo kieme laidojimo namus. Tačiau pažymėtina, kad nepaisant to, koks yra namo gyventojų sprendimas, jis neturi prieštarauti galiojantiems įstatymams ir taisyklėms. Vien tai, kad namo gyventojai sutiko su tokio pobūdžio plakato kabinimu, savaime nereiškia, jog šis plakatas buvo pakabintas tam tikslui numatytoje vietoje, kaip to reikalauja Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 6.9 punktas.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis teismo logika turėtų būti baudžiami visi, kurie savo pastatų languose iškabina kokius nors skelbimus ar objektus, matomus iš gatvės, o tai būtų ir politinės partijos, kurių plakatai nuolatos puikuojasi jų būstinių languose, ir parduotuvės bei buitinių paslaugų įmonės, tokiu būdu reklamuojančios savo „akcijas“. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra nagrinėjama nei viena iš apelianto paminėtų situacijų. Vis tik teismas akcentuoja, kad nepriklausomai nuo plakatų ir skelbimų pobūdžio, jų kabinimas, vadovaujantis galiojančiomis Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklėmis, turi būti vykdomas tik tam skirtose vietose. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad užrašo „Nenorime laidotuvių prieš pat mūsų langus“ turinys neįžeidžia kitų asmenų jausmų ar orumo, nepažeidžia viešosios tvarkos ar geros moralės principų, tačiau buvo iškabintas ne tam skirtoje vietoje.

Apeliantas teigia, kad jų daugiabutis pastatas yra privati nuosavybė ir jo vidaus patalpų naudojimo tvarkos tikrai nereglamentuoja Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklės. Tačiau su šia apelianto išvada negalima sutikti. Kaip jau buvo minėta, Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių 1 punkte nurodoma, jog šios taisyklės nustato tvarką, pagal kurią rajono teritorijų naudotojai bei daugiabučių namų bendrijos, kurių teritorijos priskirtos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka – prižiūri ir valo priskirtas teritorijas. Taigi, minėtos taisyklės neabejotinai reglamentuoja daugiabučių namų vidaus patalpų naudojimo tvarką.

Apelianto nuomone, dėl to plakato jokių žmonių skundų nebuvo, o sureagavo ir pasipiktino tiktai viena laidojimo namų savininkė, kuri ir pradėjo rašyti dėl to skundus. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pažeidimo, numatyto LR ATPK 161 straipsnyje, fiksavimui, apskritai nėra būtina gauti kitų asmenų skundų – tokį pažeidimą fiksuoti ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas) gali tokį pažeidimą pastebėję patys. Nors, kaip nurodo apeliantas, lange iš vidaus iškabintas plakatas aplinkos bendro naudojimo teritorijoje neužteršė, tačiau Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklės reglamentuoja ne tik teritorijų valymą, bet ir priežiūrą.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas V. N. skundą, neatsižvelgė į tai, kad jo padarytoje veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėtinių dalių, o būtent – objektyviosios pusės (priešingos teisei veikos) ir subjektyviosios pusės (kaltės), o tam, kad būtų pripažintas kaltu, asmuo turi padaryti teisės aktais draudžiamą veiką, žinoti, kad jis daro administracinį teisės pažeidimą ir to norėti. Vis tik, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas (tyčia ar neatsargiai), o priešinga teisei veika buvo nustatyta ankstesniuose nutarties motyvuose.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl V. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.