Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministrijos Vilniaus skyriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde paaiškina, kad dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų – priimtų sprendimų ir veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, dėl kurių, jo manymu, buvo neteisėtai sumažintas jo senatvės stažas ir neišmokėta jam priklausanti senatvės pensijos dalis, jis patyrė nervinę įtampą, stresą, dvasinius išgyvenimus, skriaudą ir žalą, dėl tokių atsakovo veiksmų serga, pablogėjo jo regėjimas, pažeminta jo garbė ir orumas. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad sumažinus senatvės stažą ir mokant sumažintą senatvės pensiją pažeidžiamas jo orumas ir garbė. Dėl to jis patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo jo sveikatos būklė, o neturint piniginių lėšų, sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais. VSDFV Vilniaus skyriaus padaryti neteisėti veiksmai buvo itin intensyvūs ir ilgalaikiai.

Nurodo, kad neteisėti valstybės institucijos, t. y. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai konstatuotini pripažįstant atitinkamus jo priimtus sprendimus (jų dalis) neteisėtais ir nepagrįstais, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą. Mano, kad yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 1 000 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki skundo padavimo dienos (toliau – ir ginčo laikotarpis) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtai sumažinus jo senatvės pensijos stažą ir neišmokėjus jam priklausančios senatvės pensijos dalies.

Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų – priimtų sprendimų ir veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, dėl kurių, jo manymu, buvo neteisėtai sumažintas jo senatvės stažas ir neišmokėta jam priklausanti senatvės pensijos dalis, jis patyrė nervinę įtampą, stresą, dvasinius išgyvenimus, skriaudą ir žalą, dėl tokių atsakovo veiksmų serga, pablogėjo jo regėjimas, pažeminta jo garbė ir orumas.

Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas S. K. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu (b. l. 153–155) skirti senatvės pensiją. 2013 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE_SP1-21984 (b. l. 156–160) pareiškėjui nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki gyvos galvos paskirta 1271,93 Lt (368,38 Eur) per mėnesį dydžio senatvės pensija. 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi (b. l. 24) į VSDFV, prašydamas panaikinti 2013 m. rugsėjo 30 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. PE_SP1-21984 dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas jam senatvės pensiją, neįtraukė į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpio nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1981 m. rugpjūčio 27 d., kuomet pareiškėjas mokėsi TSRS VRM Volgogrado aukštojoje tardymo mokykloje (buvo šios mokyklos klausytoju). 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4925 (b. l. 25) VSDFV konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai neįtraukė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpio nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1981 m. liepos 27 d., kuomet pareiškėjas buvo TSRS VRM Volgogrado aukštosios tardymo mokyklos klausytoju, nurodydama, kad laikotarpis nuo 1981 m. liepos 28 d. iki 1981 m. rugpjūčio 27 d., kai, pareiškėjui baigus TSRS VRM Volgogrado aukštąją tardymo mokyklą, jam buvo suteiktos eilinės atostogos, turi būti įskaitytas į stažą ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas VSDFV įpareigojimą įtraukti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1981 m. liepos 28 d. iki 1981 m. rugpjūčio 27 d., 2014 m. birželio 9 d. priėmė naują sprendimą Nr. PE_SP1-16390 nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki gyvos galvos skirti pareiškėjui 1275,68 Lt (369,46 Eur) per mėnesį dydžio senatvės pensiją (b. l. 26, 163).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 168–169) VSDFV Vilniaus skyriui, prašydamas perskaičiuoti jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir įskaityti į jį laikotarpį nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1981 m. rugpjūčio 27 d. bei apskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensijos dalį nuo 2013 m. lapkričio 16 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. (10.1) 3-12427 (b. l. 21, 170) informavo pareiškėją, kad priežastys, kodėl į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1981 m. liepos 27 d., yra nurodytos 2014 m. birželio 9 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. PE_SP1-16390. Pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į VSDFV, pateikdamas iš esmės analogiškus reikalavimus, kaip ir 2014 m. balandžio 24 d. skunde: panaikinti 2013 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. PE_SP1-21984 ir įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1981 m. rugpjūčio 27 d., bei išvestinį reikalavimą apskaičiuoti ir išmokėti dėl minėto laikotarpio neįskaitymo į stažą negautą senatvės pensijos dalį nuo 2013 m. lapkričio 16 d. Fondo valdyba, nustačiusi, kad pareiškėjas savo 2017 m. vasario 13 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, ir papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4925 pagrįstumu, 2017 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1297 (b. l. 29–30) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nors ir kildina galimai patirtą neturtinę žalą iš VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų – priimtų sprendimų, tačiau jų neskundžia teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodytų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų jam paskiriant senatvės pensiją, tačiau jų neskundžia, todėl šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.