- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1151-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- O. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Jolanta Dubinienė, R. T., A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Virginijos Volskienės (pranešėjos), Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1492-614/2009 pagal pareiškėjų O. V. (O. V. ) ir V. V. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo jį atlikti, suinteresuoti asmenys notarė Jolanta Dubinienė, R. T. , A. V. (A. V. ).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai O. V. ir V. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto 39 notarų biuro notarės Jolantos Dubinienės 2008-10-14 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. 0814 ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. V., mirusios, duomenys neskelbtini, turtą. Nurodė, kad mirus jų senelei V. V. , kuri testamentu paliko savo turtą pareiškėjams, šie kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė nutarimu Nr. 0814 atsisakė pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, remdamasi tuo, kad suinteresuotas asmuo R. T. turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjai su tuo nesutiko, motyvuodami tuo, kad negali būti preziumuojama, kad R. T. reikalinga išlaikymo ir todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį vien dėl to, kad savo mamos mirties dienai buvo pensininkė. Išlaikymo reikalingumo ji neįrodė, prieš mirtį testatorė jos neišlaikė. Be to, R. T. turi dukrą, kuri gali ja pasirūpinti. Pareiškėjai akcentavo, kad R. T. praleido terminą palikimui priimti, nes palikimas atsirado 2008-06-07, o ji į notarę kreipėsi 2008-09-09, t.y. praleidusi 3 mėnesių terminą, todėl notarė turėjo R. T. išaiškinti, kad terminas palikimui priimti praleistas ir ji turi jį atstatyti.
Suinteresuotas asmuo R. T. su skundu nesutiko. Nurodė, kad nežinojo, kada mirė motina, bet laidotuvėse dalyvavo duomenys neskelbtini. Turėjo motinos mirties liudijimą, pagal kurį motinos mirties diena – duomenys neskelbtini. Apie pakeitimus mirties liudijime nežinojo. Šiuo metu jos deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, duomenys neskelbtini, kuris priklauso jos dukrai. Motinos mirties dieną turėjo tik asmeninius daiktus. Šiuo metu gauna pensiją (apie 400 Lt), kurios jai neužtenka. Santaupų nei banke, nei namie neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. nurodė, kad vengdamas konflikto palikimo atsisako. Teigė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi, laiku nepasakė jam apie motinos mirtį, tinkamai ja nesirūpino, abejoja, ar testamente išreikšta tikra jo motinos valia, nes ji buvo priklausoma nuo pareiškėjų.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo notarė Jolanta Dubinienė su skundu nesutiko. Nurodė, kad kreipdamiesi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, pareiškėjai pateikė V. V. mirties liudijimo originalą, kuriame, kaip ir užklausus gyventojų registrą, mirties diena buvo nurodyta duomenys neskelbtini. Šiais dokumentais notarė ir rėmėsi priimdama R. T. pareiškimą dėl privalomosios dalies paveldėjimo, su kuriuo R. T. į notarų biurą kreipėsi 2008-09-09. Duomenys mirties liudijime ištaisyti tik spalio mėnesį. Teisės aktai nenumato galimybės notarui panaikinti jo patvirtintus dokumentus, o pagal įstatymą asmeniui priėmus palikimą neišduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo galima tik nuginčijus sandorį teismo tvarka. R. T. pareiškime dėl mirusiosios privalomosios dalies paveldėjimo nurodė, kad mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, ji pensininkė, kitų pajamų ir nekilnojamojo turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi skundo netenkino. Nurodė, kad notarė pagrįstai vadovavosi pačių pareiškėjų pateiktu palikėjos V. V. mirties liudijimu AA Nr. 455810 ir valstybiniu registru, pagal kuriuos V. V. mirties data yra duomenys neskelbtini, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti 2008-09-09 pateikto mirusiosios dukters R. T. pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Galimybė fiksuoti kitą mirties datą, t.y. duomenys neskelbtini, atsirado tik 2008 m. spalio mėnesį, kai R. T. jau buvo pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teisės aktai nenumato notaro teisės pačiam naikinti atliktą notarinį veiksmą. Teismas nurodė, kad išlaikymo reikalingumas yra fakto klausimas. Įvertinęs, kad V. V. mirties dieną R. T. buvo pensininkė (nedarbinga dėl savo amžiaus), gavo 408,70 Lt senatvės pensiją, jai nuosavybės teise nekilnojamasis turtas nepriklausė, vyras miręs, remdamasis CK 5.20 str. 1 d., CK 3.72 str. 2 d., konstatavo, kad notarės veiksmai buvo teisėti, mirusiosios V. V. dukra R. T. teisė į privalomąją palikimo dalį yra preziumuojama. Rėmėsi teismų praktika, pripažįstančia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus sutuoktinis ar vaikai atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus subjektiškumo kriterijus (LAT civ.byla Nr. 3K-3-323/2005, Nr. 3K-3-377/2007). Ne pensinio amžiaus ar neįgalus asmuo turi įrodinėti išlaikymo jiems reikalingumą, bet kiti suinteresuoti asmenys turi nuginčyti šią prezumpciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. V. ir V. V. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjams į visą V. V. turtą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. T. praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą notarui dėl palikimo priėmimo fakto, todėl turėtų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo. Notarė, paaiškėjus, kad pareiškimas paduotas praleidus terminą palikimui priimti, privalėjo pagal šį pareiškimą jokių veiksmų neatlikti, pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens išlaikymo reikalingumo ir nurodydamas, kad R. T. turi teisę į privalomąją palikimo dalį, išėjo už skundo ribų, nes toks reikalavimas kaip ir reikalavimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo nebuvo pareikštas, todėl neturėjo būti sprendžiamas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo palikėjos valią, išreikštą notaro akivaizdoje, palikti savo turtą testamentu anūkams, o ne savo vaikams. Pati R. T. nurodo, kad gyvena dukros bute. Esant gyvai palikėjai V. V., ji jos niekada neišlaikė, gaunamos pensijos ir dukros teikiamos pastogės pragyvenimui pakako. CK 3.205 str., 3.208 str. numato pilnamečių vaikų pareigą rūpintis ir išlaikyti savo tėvus. Ne visada išlaikymo reikalingas asmuo gali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Tai siejama su aplinkybėmis, kai asmuo pats kaltais veiksmais sudarė tokią situaciją, kad jo esama materialinė padėtis reikalauja išlaikymo, tačiau jis negali į tai pretenduoti, nes pats dėl to kaltas. Byloje yra faktų, rodančių, kad R. T. dėl savo kaltų veiksmų prarado turėtą butą, nes apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo ne mažas pajamas kaip papildomą pensiją ir, paaiškėjus šiems faktams, skola buvo išieškota iš jos buto vertės. Taigi R. T. savo kaltais veiksmais pateko į situaciją, kurią teismas įvardijo kaip išlaikymo reikalingumą, todėl jai negali būti pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį. Be to, palikėja niekada nėra teikusi išlaikymo R. T. , ji turi savo vaikų, kurie gali ja pasirūpinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjų O. V. ir V. V. skundo objektas yra Vilniaus miesto 36 notaro biuro 2008-10-14 nutarimas Nr. 0814 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą O. V. ir V. V. . Pagrindas šio nutarimo priėmimui buvo suinteresuoto asmens R. T. kreipimasis į notarę dėl privalomosios dalies paveldėjimo ir notarės vertinimas, kad R. T. priklauso dalis paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai, kad tik nustačius, ar R. T. priklauso privalomoji palikimo dalis, galima nustatyti nutarimo priėmimo teisėtumą, kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens išlaikymo reikalingumo ir nurodydamas, kad R. T. turi teisę į privalomąją palikimo dalį, išėjo už skundo ribų.
Mirus V. V. , pareiškėjai V. V. ir O. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 36 notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Jų pareiškimai patvirtinti notarės Jolantos Dubinienės 2008-06-12 (b.l. 67-68). 2008-09-09 patvirtintas ir suinteresuoto asmens R. T. pareiškimas į privalomąją palikimo dalį (b.l. 102). Pastarasis pareiškimas patvirtintas remiantis tuo metu galiojusiu ir notarei pateiktu V. V. mirties liudijimu, pagal kurį pareiškėjų mama mirė duomenys neskelbtini (b.l. 69) ir Gyventojų registro tarnybos išrašu, patvirtinančiu tą pačią mirties datą (b.l. 70-71). Atsižvelgiant į šiuos dokumentus, pareiškimas pateiktas ir notarės patvirtintas praėjus lygiai 3 mėnesiams po V. V. mirties, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CK 5.50 str.). V. V. mirties data jos mirties liudijime ištaisyta 2008 m. spalio 7 d. iš duomenys neskelbtini.. Tai liudija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma apie duomenų ištaisymą (b.l. 6) ir ištaisytas mirties liudijimas (b.l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai įrodo, kad notarė Jolanta Dubinienė patvirtino suinteresuoto asmens R. T. pareiškimą į privalomąją palikimo dalį, remdamasi nenuginčyto ir tuo metu galiojusio V. V. mirties liudijimo ir gyventojų registro duomenimis, pagal kuriuos R. T. pareiškimas pateiktas 2009-09-09, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino, nėra pagrindo vertinti, kad notarė neteisėtai patvirtino R. T. pareiškimą. Notarė negalėjo panaikinti šio pareiškimo patvirtinimo, sužinojusi apie V. V. mirties liudijime padarytą jos mirties datos pakeitimą, nes įstatymas jai tokios teisės nesuteikia.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo CK 5.20 str. nuostatų aiškinimu. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą ir ši prezumpcija nepaneigta. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokios kategorijos bylose pažymėta, kad privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal CK 5.20 str. 1 d. į privalomąją palikimo dalį turi teisę palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Pagal CK 5.20 str. 1 d. prasmę, asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t.y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Dėl to praktikoje pabrėžiama, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens turimą turtą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. T. nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto (b.l. 46-48), jos pajamas sudaro senatvės pensija 459 Lt (b.l. 111), duomenų apie banko indėlius, vertybinius popierius nėra. Tačiau teismas neįvertino, kad anksčiau jai priklausė dalis buto, esančio duomenys neskelbtini. Ji pati pripažino teismo posėdžio metu, kad neteisingai įforminusi pensiją, butą prarado - turtas buvo areštuotas ir dukra jį išpirko, kad išvengtų varžytynių (b.l. 112, 143). Taigi R. T. pati prisidėjo prie nekilnojamojo turto praradimo ir savo gyvenimo sąlygų pabloginimo. Šiuo metu visas butas, esantis duomenys neskelbtini (b.l. 47), priklauso R. T. dukrai, kuri gali savo motina pasirūpinti. Pagal LR CK 3.205 straipsnį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. T. būtų kur nors kreipusis dėl jai reikalingo išlaikymo ar paramos. Be to, byloje nėra duomenų, kad mirusioji V. V. , suinteresuoto asmens R. T. motina, iki jos mirties būtų teikusi išlaikymą savo dukrai.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prezumpcija dėl išlaikymo reikalingumo nedarbingiems asmenims, neatsižvelgė į aplinkybes byloje, kurios ją paneigia, ir neįvertino tai patvirtinančių įrodymų, neišdėstė nutartyje motyvų, kodėl atmeta pareiškėjų skundo argumentus. Teisėjų kolegija pripažįsta reikšmingomis ir paneigiančiomis teismo nurodytą prezumpciją aplinkybes, kad palikėja niekada neišlaikė R. T. , jos negyveno kartu. R. T. gyvena dukrai priklausančiame bute, dėl išlaikymo reikalingumo ar paramos iki palikėjos mirties niekada ir niekur nesikreipė. Reikšminga yra ir pačios palikėjos testamente išreikšta valia, kuria teisė į palikimą suteikiama konkretiems asmenims. Testamentas yra valinis veiksnaus asmens sprendimas. Kai yra įpėdiniai pagal įstatymą, o įpėdiniais pagal testamentą paskiriami kiti asmenys, tai vertintina kaip testatoriaus valia įstatyminius įpėdinius dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminuoti iš potencialaus paveldėtojų rato. Tokia testatorės valia kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – kad R. T. niekada palikėjos nebuvo išlaikoma, turi vaikų, kurie gali jai teikti išlaikymą, kad R. T. dėl savo neatsakingų ir neteisėtų veiksmų prarado nekilnojamąjį turtą, t.y. pablogino savo materialinę padėtį – taip pat laikytina aplinkybe, paneigiančia išlaikymo reikalingumo prezumpciją. Kai asmuo neatsakingu elgesiu pablogina savo materialinę padėtį, išlaikymo reikalingumo dėl asmens nedarbingumo ir jo teisės į privalomąją palikimo dalį prezumpcija netaikytina ir dėl tos priežasties, kad asmuo dėl savo neatsakingo, nerūpestingo elgesio gali prarasti ir paveldimą turtą. Tokiu atveju privalomosios palikimo dalies skyrimas neatitiktų tikslinės šio instituto paskirties.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad palikėjos mirties dieną suinteresuotam asmeniui R. T. nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl notarės Jolantos Dubinienės nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą O. V. ir V. V. nėra pagrįstas. Pareiškėjai laiku kreipėsi dėl palikimo, (CK 5.50 str.), jų teisę į V. V. nuosavybės teise turėtą butą, esantį duomenys neskelbtini, patvirtina 2005 m. kovo 3 d. V. V. pasirašytas testamentas (b.l. 8), todėl notarė įpareigotina atlikti pareiškėjų reikalaujamą notarinį veiksmą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, pareiškėjų O. V. ir V. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 36 notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Įpareigoti Vilniaus miesto 36 notaro biuro notarę Jolantą Dubinienę išduoti pareiškėjams O. V. ir V. V. paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. V. a.k. duomenys neskelbtini, mirusios duomenys neskelbtini., turtą pagal 2005 m. kovo 3 d. testamentą.