Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-16 I. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-01-06 04.10 val. iš Kaliningrado srities, Rusijos Federacijos, į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą atvyko automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareigūnams pateikė rašytinę keleivio deklaraciją Nr. AAR 566372, kurioje nurodė, kad gabena 95 l benzino A-92. Mobilia kuro matavimo įranga buvo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake ji gabena 95 l benzino, kurio vertė 276 Lt, gabendama kurą, ji pažeidė 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107–110 str. nuostatas.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012-09-12 nutarimu I. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d., ir skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Sulaikytą kurą – 95 litrus benzino, sumokėjus privalomuosius muitinės mokesčius, nutarė grąžinti I. J..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. J. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 209³ str. 4 d.

Iš apeliacinio skundo galima suprasti, jog Klaipėdos teritorinė muitinė parašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant I. J. galioti paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta motyvų bei teisinio pagrindimo, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas deklaratyviai teigia, jog atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, draudimo nėra, ir Muitinė netaiko dėl to jokių prievartos priemonių, tačiau jei į standartinį baką buvo pripilta daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje, jis nebeatitinka visų to paties tipo transporto priemonių gamintojo techninėje charakteristikoje bakui keliamų saugaus automobilio eksploatavimo ir kuro vienodų (ne) mokėtinų mokesčių reikalavimo. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbus tik kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį. Pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju buvo svarbus tik kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį, tačiau akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl to, kad įvežė į Lietuvos Respubliką kuro daugiau, nei apelianto teigimu nustatyta tokios markės ir tokių pagaminimo metų automobilio bako techninėje charakteristikoje. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinė atsakomybė buvo taikyta už tai, kad ji kurą gabeno nestandartiniame bake, t. y. bake, kuris neatitinka analogiškų automobilių bakams keliamų talpos reikalavimų. Apeliantas nurodė, kad pagal UAB „Moller Auto“ 2012-07-16 raštą Nr. RAS-12-033 lengvojo automobilio Volkswagen Passat Variant, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1998-11-13 su 1,8 litro darbinio tūrio 66 kW benzininiu varikliu Nr. RP355471, kuro bako talpa yra 70 litrų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog gamintojo techninė dokumentacija neskelbia indo geometrinio tūrio. Tai reiškia, kad ir į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmenys, neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą įsitikinti tiksliai, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į automobilį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, pasak apelianto, galimas standartiniame bake, asmenys rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitinės teritoriją. Draudimo atvykti į LR muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu apelianto reikalavimas keleiviams gabenti tam tikrą kuro kiekį tam tikrų markių, tipo ir gamybos metų automobiliams yra perteklinis. Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1 punkte nurodoma, jog importo PVM ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas. Šiuo atveju darytina išvada, jog muitų ir mokesčių lengvata galėtų būti netaikoma tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad automobilyje kuras buvo gabenamas ne gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, t. y. nebuvo nustatyta, kad I. J. vairuojamo automobilio kuro bakas būtų buvęs padidintas, būtų ne originalios konstrukcijos ir t. t. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. J. veikoje nėra ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, teisėta ir pagrįsta.

Dėl apelianto teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino I. J. skundo padavimo terminą pažymėtina, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių skundo praleidimo terminą, be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas vos kelias dienas.

Apeliaciniame skunde taip pat yra teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė I. J. 134,80 Lt procesinių išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog ATPK nenumato galimybės atlyginti skundą padavusiam asmeniui procesinių išlaidų. ATPK 279 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Iš šios normos analizės seka, kad kitiems asmenims, nenurodytiems minėtame straipsnyje, išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, I. J. prašė priteisti 572,33 Lt turtinę žalą. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies nustatyta, jog teismas priteisė I. J. 134,80 Lt procesinių išlaidų, likusioje dalyje prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl priteisia būtent tokį žalos atlyginimą ir iš ko susideda priteistina suma. I. J. taip pat nepateikė įrodymų, iš ko susideda 572,33 Lt suma. Net jei ir laikyti, kad buvo patirtos išlaidos, susijusios su bako kalibravimu (eksperto išlaidos), byloje nėra duomenų, kad šias išlaidas patyrė būtent I. J.. Iš pateiktų duomenų matyti, jog šias išlaidas apmokėjo R. N. (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl procesinių išlaidų priteisimo yra nepagrįsta ir atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš Klaipėdos teritorinės muitinės I. J. 134,80 Lt jos turėtų proceso išlaidų, šioje dalyje priimti naują nutartį – I. J. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.