Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 221,69 Eur skolos už nuomos paslaugas (įskaitant delspinigius), 494,48 Eur skolos už šilumos energiją ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuris 2008 m. buvo perduotas ieškovui valdyti patikėjimo teise. 2000-10-31 su T. K. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 9, kurios pagrindu T. K. už užmokestį buvo išnuomota minėta gyvenamoji patalpa. Sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius. T. K. 2015-06-27 mirė. Po nuomininkės mirties tik 2016-01-20 patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, jas pridavė pasirašydamas perdavimo - priėmimo aktą sūnus A. K. (atsakovas), kuris taip pat 2015-07-30 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl minėto buto nuomos. Apie susidariusias skolas atsakovas buvo informuotas buto patikrinimo metu, o priduodant patalpas sutiko visas gautas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki buto perdavimo datos, apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos.Ieškinyje nurodė, kad įsiskolinimas už nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-01-20 sudaro 221,69 Eur, iš jų 216,32 Eur skola už nuomą ir 5,37 Eur delspinigių. Be to, už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2016-01-20 susidarė 494,48 Eur įsiskolinimas už minėtam butui tiektą šilumos energiją. Susidariusias skolas turi apmokėti skolininkas, nes faktiškai naudojosi patalpomis iki jų atlaisvinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalavimą priteisti skolą, už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą bei jam tiektą šilumos energiją kildina iš atsakovo faktinio naudojimosi butu, tačiau minėtos aplinkybės ieškovas neįrodė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas" prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą už akių nevertino bylai svarbių įrodymų, kurie nurodo priešingą situaciją.Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos atsakovo tik 2016-01-20. Atsakovas iki buto perdavimo priėmimo akto pasirašymo turėjo galimybę jomis naudotis, jos buvo jo žinioje. Buto perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad asmuo iki patalpų perdavimo naudojosi patalpomis, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas.Pareiga mokėti nuomos mokestį siejama su daikto perdavimu nuomotojui. Jei asmenys nėra teisėti buto savininkai, tai neatleidžia nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo SĮ "Vilniaus miesto būstas" apeliacinio skundo ribose.Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo motina ir UAB "Bendruva" 2000-10-31 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 9 (toliau - Sutartis), pagal kurią nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal sutarties 4 punktą nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas. 2015-06-27 atsakovo motina T. K. (nuomininkė) mirė. Po T. K. mirties, palikėjo palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Butas buvo atlaisvintas 2016-01-20, ieškovui ir atsakovui pasirašius Vilniaus miesto savivaldybės buto perdavimo - priėmimo aktą.Apeliantas teigia, kad atsakovas iki buto perdavimo priėmimo akto pasirašymo turėjo galimybę juo naudotis ir šią aplinkybę, apelianto nuomone, patvirtina buto perdavimo priėmimo aktas bei paties atsakovo patvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apelianto argumentacija.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovas iki buto atlaisvinimo 2016-01-20 dienos faktiškai naudojosi šiuo butu. Priešingai nei nurodo apeliantas, atsakovas Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento aplinkybės Socialinio būsto skyriui adresuotame 2015-07-30 prašyme nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas į du butus, ir šią aplinkybę patvirtina ieškovo atstovo 2015-10-30 surašytas buto patvirtinimo aktas Nr. 10741 bei 2016-01-20 Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo - priėmimo aktas Nr. 5.22-1611067 kuriame taip pat nurodyta, jog bute yra pertvara skirianti su butu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registre taip pat nurodoma, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą nuo 1996 metų yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas gyveno ne bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o bute, esančiame (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi asmens deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro tarnyboje yra tik vienas iš kriterijų, leidžiančių nustatyti asmens gyvenamąją vietą. Ne mažiau yra svarbūs ir kiti duomenys apie faktinį asmens gyvenimą tam tikroje vietoje bei paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju atsakovui nėra taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti ieškovui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kadangi jis nebuvo nuomos sutarties šalis.CK 6.588-6.590 straipsniai bei Sutarties 4 punktas nustato nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Tačiau šios teisės ir pareigos egzistuoja tol, kol galioja su pačiu nuomininku sudaryta sutartis. Tuo tarpu nuomininkui mirus, jo šeimos narys netampa tokias pačias sutartines teises turinčiu nuomininku. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, todėl jis nebuvo sutarties šalis, nebuvo informuotas apie nuomos sutartyje nustatytą pareigą nedelsiant pranešti apie išsikėlimą ir perduoti nuomotojui butą pagal aktą.Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia ir kasacinio teismo 204-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, tačiau nėra pagrindo nagrinėjamu atveju remtis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Kasacinio teismo praktikoje susiformuota nuostata, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Šios ir apelianto nurodytos bylos aplinkybės nėra panašios, t.y. skiriasi bylų nustatytos faktinės aplinkybės. Dėl skirtingų šios ir apelianto nurodytos bylos faktinių aplinkybių, pastarojoje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra privalomi.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d.

sprendimą už akių palikti nepakeistą.