Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-679/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
2-679/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Trečiasis asmuo
Ridma
Atsakovas
UAB "Autoreimsta", uždarajai akcinei bendrovei „Autoreimsta“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-679/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Ridma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria paskirtas atsakovo bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-3233-259/2010 pagal ieškovo UAB „Autoreimsta“ direktoriaus Remigijaus Žibūdos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autoreimsta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo UAB „ Ridma“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Autoreimsta“ administracijos vadovas (direktorius) Žibūda Kauno apygardos teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Autoreimsta“, bendrovės administratoriumi siūlė paskirti Rolandą Žvironą.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Autoreimsta“ veikla nuo 2009 m. tapo nuostolinga, o nuo 2009 m. spalio mėnesio įmonė veiklos visai nebevykdo. 2010 m. rugpjūčio 31 d. įmonės ilgalaikis turtas sudarė 5165,20 Lt, pinigų banko sąskaitoje nėra, debitorinio įsiskolinimo suma yra 71 357,74 Lt, skolos kreditoriams - 104 739,01, skolos, susijusios su darbo santykiais – 18 833,07 Lt, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai 46 695,45 Lt, VSDFV Marijampolės skyriui – 6 525,68 Lt, UAB „DnB NORD lizingas“ – 27 347,36 Lt, draudimo įmonei „IF draudimas“ – 632,92 Lt, AB „Lietuvos draudimas“ – 1 343,67 Lt, PZU Lietuva – 250,02 Lt, BTA draudimas – 2400,00 Lt, skolos tiekėjams – 35 248,00 Lt .

UAB ,,Ridma“ Kauno apygardos teismui padavė prašymą, kuriuo prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, iškelti UAB ,,Autoreimsta“ bankroto bylą ir bankroto administratorium paskirti UAB ,,Ius pozitivum“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi įtraukė UAB ,,Ridma“ trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus bankroto byloje.

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Autoreimsta“ iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė Rolandą Žvironą.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir atsakovo finansinius duomenis, pripažino, jog atsakovas UAB „Autoreimsta“ yra nemoki įmonė, ji yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, teismas nurodė, kad tiek administracijos vadovo siūlomas bankroto administratorius Rolandas Žvironas, tiek trečiojo asmens siūlomas bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad administratorius R. Žvironas šiuo metu administruoja 7 įmonių bankroto procedūras, yra baigęs vykdyti 17 bankroto procedūrų. UAB „Ius Positivum“ administruoja 23 įmonių bankroto procedūras, įmonėje dirba 5 darbuotojai, galintys teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių Vaidas Kašauskas vykdo 8 bankroto procedūras, baigtų vykdyti bankroto procedūrų nėra, Rimas Kelpša vykdo 24 bankroto procedūras, yra baigęs vykdyti 43 bankroto procedūras, Kęstutis Mačionis šiuo metu jokių bankroto procedūrų nevykdo, baigęs vykdyti 1 bankroto procedūrą, Naglis Menkevičius vykdo 5 bankroto procedūras, baigtų vykdyti bankroto procedūrų nėra ir Vaidas Jakaitis vykdo 10 bankroto procedūrų, baigtų vykdyti bankroto procedūrų nėra. Teismas taip pat nustatė, kad kol kas UAB „Ius Positivum“ baigtų vykdyti bankroto procedūrų. Paskirdamas atsakovo bankroto administratorių teismas įvertino tai, kad tiek UAB „Autoreimsta“ buveinė, tiek administratoriaus R. Žvirono gyvenamoji vieta yra Marijampolėje, tuo tarpu UAB „Ius Positivum buveinė yra Vilniaus mieste, ir nurodė, kad siekiant kuo ekonomiškesnio lėšų administravimo išlaidoms panaudojimo, yra tikslinga skirti tame pačiame mieste, kaip ir įmonė, veikiantį administratorių. Skirdamas administratoriumi R. Žvironą, teismas taip pat atsižvelgė į jo, kaip bankroto administratoriaus, darbo patirtį (baigta 17 bankroto procedūrų) ir šiuo metu atliekamų bankroto procedūrų skaičių (7). Teismo teigimu, šis administratorius sugebės užtikrinti bankroto procedūrų vykdymo efektyvumą, operatyvumą, ekonomiškesnį lėšų administravimo išlaidoms panaudojimą, tinkamai gins visų kreditorių teises ir interesus. Duomenų, leidžiančių abejoti šio administratoriaus tinkamumu, teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Ridma“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas R. Žvironas, pakeisti, UAB „Autoreimsta“ bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Ius Positivum“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Aplinkybė, kad UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Autoreimsta“ yra skirtinguose miestuose, pasak apelianto, negali būti laikoma esmine, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir šiuo pagrindu atmesti administratoriaus kandidatūrą neteisinga. Ir teismas, ir kreditorių susirinkimas, tvirtindami administravimo išlaidų sąmatą, gali neatsižvelgti į tai, kad administratorius yra registruotas kitoje apskrityje ir gali neskirti papildomų lėšų, nes tokios išlaidos tenka administratoriui, kuris pats dėl jų sprendžia, savo rizika sutikdamas teikti bankroto administravimo paslaugas.

2. Teismo nurodyti bankroto administratorių darbo krūviai ir kvalifikacija kaip įrodo, kad UAB „Ius Positivum“ dirbantiems 5 administratoriams vidutiniškai tenka administruoti po 4,6 įmonės, t. y. šiuo metu krūvis yra mažesnis nei teismo paskirto administratoriaus R. Žvirono. Be to, UAB „Ius Positivum“, būdamas juridinis bankroto administratorius, savo darbą atlieka pasitelkdamas taip pat ir kitus bendrovėje dirbančius specialistus, todėl turi galimybę operatyviau, efektyviau bei profesionaliau atlikti UAB „Autoreimsta“ bankroto procedūrą.

3. Teismo paskirtas bankroto administratorius gali būti šališkas, nes jį pasiūlė įmonės, kuriai keliama bankroto byla, vadovas. Gali būti sukurtos prielaidos kilti interesų konfliktui, kai įmonės vadovo proteguotas administratorius privalės tikrinti jį pasiūliusio asmens sudarytų sandorių teisėtumą. Šias abejones sustiprina tai, kad ir įmonės buveinė, ir paskirtas bankroto administratorius veikia nedideliame mieste, kur žmonės vienas kitą pažįsta ir tarpusavyje bendrauja.

Atsiliepimas

UAB „Autoreimsta“ administracijos vadovas (direktorius) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį paskirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. Žvironas netinkamai atliks UAB „Autoreimsta“ bankroto administratoriaus pareigas, nėra. Skundžiama nutartimi paskirdamas bankroto administratoriumi Rolandą Žvironą, teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir bankroto administratoriaus paskyrimo procedūros nepažeidė. Teismas, vertindamas pasiūlytų administratorių kandidatūras, įvertino ne tik pasiūlytų bankroto administratorių kandidatų registravimo vietą, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes: administratorių patirtį, atliekamų ir jau užbaigtų bankroto procedūrų skaičių. Įmonių administravimo skaičius nelemia bei neįtakoja administratoriaus užimtumo, užimtumą lemia administruojamų įmonių dydis. Bankroto procedūrų tinkamą vykdymą užtikrina bankroto administratoriaus profesionalumas ir abejonių dėl jo šališkumo nebuvimas, todėl nei administratoriaus buvimo vieta, nei administruojamų įmonių skaičius neturėtų būti pagrindas nutarčiai pakeisti. Teismo paskirtas bankroto administratorius yra nešališkas, duomenų apie jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nėra pateikta, o apelianto argumentai dėl paskirto administratoriaus šališkumo yra deklaratyvūs. Trečiojo asmens siūloma administratoriaus UAB „Ius Positivum“ kandidatūra kelia abejonių dėl jos nešališkumo. Ši bendrovė teikia ne tik bankroto administravimo, bet ir skolų išieškojimo paslaugas, todėl ji gali būti suinteresuota įmonės bankroto eiga ir baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusio įmonės administracijos vadovo, o ne trečiojo asmens pasiūlytą bankroto administratorių.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje nurodytų asmenų, turinčių teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taigi ir pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, teismas turi įgaliojimus spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tai reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Teismo galios spręsti administratoriaus kandidatūros klausimą užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių šios galios suteiktos, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir atitikti įstatymą, todėl teismo teisė spręsti dėl administratoriaus paskyrimo nelaikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Taigi, teismo įgaliojimų mastas ribojamas teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus administratoriaus kandidatūrai, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Teismas, spręsdamas administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimą, privalo įvertinti daugelį aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam šio klausimo išsprendimui. Saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, teismas, svarstydamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turi įvertinti tiek asmens (asmenų), pateikusio (-ių) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tiek kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymus ir argumentus, taip pat įmonės, kuriai keliama bankroto byla, nuomonę bei kitas administratoriaus skyrimo išsprendimui svarbias aplinkybes ir šio vertinimo pagrindu padaryti išvadas dėl tinkamiausios kandidatūros. Nors teismo nesuvaržo teikiami pasiūlymai skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, jis privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras.

Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš dviejų kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi byloje paskyrė atsakovo UAB „Autoreimsta“ vadovo, o ne kreditoriaus UAB „Ridma“ pasiūlytą administratorių. Šis administratorius sutiko administruoti atsakovą, o Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pranešė, jog jis atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus (b. l. 27, 28, 41). Apeliantas atskirajame skunde nepateikė duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus galimybės vykdyti atsakovo bankroto administravimo procedūras. Apelianto išdėstyti teiginiai apie galimą R. Žvirono šališkumą, suteikiant atsakovo bankroto administravimo paslaugas, nepagrįsti įrodymais. Tai, kad paskirtasis administratorius veikia tame pačiame nedideliame mieste, kur yra ir atsakovo būstinė, ir kur žmonės vieni kitus pažįsta, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, jog gali kilti interesų konfliktas, ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad paskirtas administratorius gali turėti suinteresuotumą įmonės bankroto procese. Nesant abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Nėra pagrindo teigti, kad esmine aplinkybe, paskiriant administratorių, teismas laikė administratoriaus R. Žvirono gyvenamosios vietos buvimą tame pačiame mieste, kaip ir administruojama įmonė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pasiūlytų administratorių kandidatūras, įvertino ne tik kandidatų registravimo vietą, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes: administratorių patirtį, atliekamų ir jau užbaigtų bankroto procedūrų skaičių.

Dėl siūlomų bankroto administratorių užimtumo ir profesionalumo pažymėtina, jog vien šie kriterijai savaime taip pat nelemia administratoriaus prioritetiškumo, juo labiau, kad tiek teismo paskirto bankroto administratoriaus, tiek ir apelianto pasiūlyto bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ užimtumas yra panašūs. Remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis (www.bankrotodep.lt), R. Žvironas vykdo bankroto procedūras 7 įmonėse, baigė bankroto procedūras 17 įmonių, o UAB „Ius Positivum“ vykdo bankroto procedūras 23 įmonėse. UAB „Ius Positivum“ dirba 5 administratoriai, tačiau trys iš jų nėra baigę nei vienos bankroto procedūros, o šiuo metu vykdo atitinkamai 10, 8 ir 5 bankroto procedūras, vienas šiuo metu nevykdo bankroto procedūrų, o yra baigęs vykdyti tik vieną bankroto procedūrą. Didesnę patirtį turintis bankroto administravimo paslaugas teikiantis ir yra baigęs vykdyti 43 bankroto procedūras R. Kelpša, kuris veikia kaip UAB „Ius Positivum“ ir kitų bankroto administratorių įgaliotas asmuo, šiuo metu vykdo 24 įmonių bankroto procedūras.

Bankrutuojančios įmonės administratoriui įstatyme numatyti reikalavimai ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo to, kas teismui teikia pasiūlymus dėl administratoriaus kandidatūros. Tad vien tai, jog teismas paskyrė ne apelianto siūlomą administratorių, savaime nepatvirtina teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Kitų motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą skirti administratorių ir (ar) pažeidė bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius, apeliantas atskirajame skunde nenurodo.

Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės bankroto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDonatas Šernas