Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-870/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
1A-378-870/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-5-00007-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-870/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00007-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, V. K. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, o ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. K. paskirta galutinė vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 31 d. 05.10 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 17.09 val. išbūtas laikas (viena diena).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. U. ir V. K. valstybės naudai solidariai išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 070 Eur.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pripažintas ir A. U. (A. U.), tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. V. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 31 d., apie 04.05 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. U., neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos į Švenčionių rajono, Šakalių kaimo prieigas, automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 9 ryšulius su akcizais apmokestinamomis prekėmis – 4 500 pakelių cigarečių „FEST“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė – 14 728 Eur, po ko šiuos ryšulius su cigaretėmis Švenčionių rajone, Šakalių kaimo prieigose, iš automobilio iškrovė ant žemės ir iš įvykio vietos pasišalino, o A. U. 04.10 val. buvo sulaikytas įvykio vietoje šalia cigarečių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, V. K. paskirtos vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė baudos bausmės skyrimo ar dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam galimybės. Realią laisvės atėmimo bausmę teismas skyrė iš esmės dėl to, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą V. K. yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias taip pat buvo nuteistas. Nuteistojo teigimu, šie motyvai realios laisvės atėmimo bausmės skyrimui nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai griežtesnę bausmę nei V. K. būtų paskirta, jei už visas šias nusikalstamas veikas jis būtų nuteistas vienu nuosprendžiu.

2.2. Apeliantas pažymi, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors niekur nedirba, tačiau jam yra nustatytas tik 40 procentų darbingumas, kas apsunkina darbo paieškas. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas turėtų neigiamos įtakos V. K. sveikatai. Rastų cigarečių vertė (14 728 Eur) nedaug viršija 250 MGL vertę, tokia vertė yra santykinai nedidelė ir padaryta nusikalstama veika, nors yra kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, yra mažiau pavojinga. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto teigimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. K. iš dalies atidedant.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. K. asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nenustatė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. yra linkęs nusikalsti, po tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymo jis padarė du naujus nusikaltimus, iš kurių vienas yra analogiškas, kas įrodo nuteistojo įžūlumą ir piktybinį teisės normų ignoravimą. Neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė, nuteistojo neįgalumas ir tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo žala, nėra lemiamos aplinkybės, sprendžiant dėl bausmės rūšies ir jos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis V. K. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t.y. taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik tokia apimtimi, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos buvo priimtos ir įsigaliojo jau po V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pastarosios švelnina jo teisinę padėtį (veikos padarymo metu bausmės vykdymo atidėjimas negalėjo būti taikomas padarius sunkų nusikaltimą, kokį padarė nuteistasis), todėl nagrinėjamoje byloje jos galėtų būti taikomos, jei teismas įžvelgtų kitas būtinas šio instituto taikymo sąlygas.

7. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. V. K. yra nuteistas galutine vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta subendrinus skundžiamu nuosprendžiu ir kitais teismų nuosprendžiais jam paskirtas bausmes už sunkius ir nesunkų nusikaltimus, kas reiškia, kad jis atitinka formaliąją sąlygą dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymui. Kita sąlyga šio instituto taikymui – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį paskirtos bausmės – yra vertinamojo pobūdžio. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

8. V. K. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) dėl savanaudiškų motyvų, siekdamas turtinės naudos. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ankstesni V. K. teistumai šiuo metu yra išnykę, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vis dėlto, jis praeityje jau buvo keturis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat nusikalstamas veikas yra daręs ir Lenkijos Respublikoje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 1, b. l. 168). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. darė turtinius nusikaltimus, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad asmuo reguliariai renkasi nusikalstamą elgesio modelį pajamoms gauti ir, nepaisant skiriamų bausmių, savo įpročių nekeičia. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo V. K. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, viena iš šių nusikalstamų veikų – analogiška (t. 3, b. l. 31-47). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, apibūdina jį kaip asmenį, įžūliai pažeidinėjantį įstatymo reikalavimus, darantį nusikalstamas veikas ir vykstant baudžiamajam procesui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 32- 942/2016, Nr. 2K-163-788/2020 ir kt.). V. K. polinkį nesilaikyti įstatymų patvirtina ir tai, kad per pastaruosius penkerius metus jis yra penkis kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 3-5). Nuteistasis niekur nedirba. Sutiktina, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 3, b. l. 4) gali apsunkinti darbo paieškas, tačiau apeliantas net nerodo pastangų dirbti pagal savo turimas galimybes, be to, turimos sveikatos problemos nesutrukdė jam nusikalsti. V. K. yra išsiskyręs, turi tris vaikus (t. 2, b. l. 6-7). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei šios bausmės vidurkis, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Tai, kad nuteistojo neteisėtai gabentų cigarečių vertė nedaug viršija 250 MGL dydį, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, dėl šios priežasties nusikalstama veika negali būti laikoma mažiau pavojinga. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju būtų pasiekti V. K. atlikus tik dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmuo yra linkęs nusikalsti, todėl nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę (ar atidėjus jos vykdymą), jo sąmonėje gali susiformuoti nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs nutarties 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. V. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes, pirmiausia, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apimdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 9 dalis), o vėliau šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrindamas su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys) ir įskaitydamas šiuo nuosprendžiu atliktą bausmę. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bausmės buvo bendrinamos būtent taip tarsi jos būtų paskirtos vienu nuosprendžiu, todėl švelninti V. K. paskirtos galutinės bausmės dėl netinkamo bendrinimo taisyklių laikymosi taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnestas RimšelisAlgimantas Valantinas