- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-62-976-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. P. 2007 m. rugpjūčio 25 d., 15²³ valandą, Vilniuje, Filaretų gt. 17, vairuodama automobilį ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 271 punktų reikalavimus. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimu konstatuota, kad R. P. protokole nurodyta veika padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos skirtos atitinkamai 100 Lt ir 3000 Lt baudos. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda.
II.
R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Institucijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Nurodė, kad šiuo atveju būtina nustatyti asmens psichinį santykį su daroma priešinga teisei veika, t. y. ar asmuo suprato pasitraukiąs iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Įvykio dieną važiuodama atbuline eiga jai priklausančiu automobiliu ji nepastebėjo ir neišgirdo, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį, todėl nesustojusi nuvažiavo. Jokių sugadinimo žymių ant jos automobilio nėra, todėl ji nesuprato, kad būtų susijusi su kokiu nors eismo įvykiu. Automobilių stovėjimo aikštelėje, kur įvyko eismo įvykis, stovėjo daug automobilių, todėl buvo sunku manevruoti važiuojant atbuline eiga. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad ji nedarė jokių staigių judesių, kurie liudytų jos suvokimą apie eismo įvykį. Pažymėjo, kad šioje byloje reikšmingas įrodymas – vaizdo įrašas, nėra paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokole. Motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo, eismo įvykio metu buvo blaivi. Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ji gailisi. Prašė atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus, slaugo negalią turintį tėvą, šeimos pajamos yra nedidelės. Papildomai nurodė, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašą kartu su policijos pareigūnais prisipažino padariusi eismo įvykį.
Nukentėjusysis O. K. (O. K.) prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nematė, kas apgadino jo automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. P. skundą atmetė, o Institucijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad R. P. padarytą KET 53 punkto pažeidimą patvirtina eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, pareiškėjos ir nukentėjusiojo paaiškinimų duomenys. Atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo pareiškėjos neatsargus vairavimas važiuojant atbuline eiga. Šis pareiškėjos padarytas KET pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. R. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja iš esmės pripažįsta padariusi šį teisės pažeidimą. Ji taip pat nesilaikė ir KET 271 punkto reikalavimų. Iš tarnybiniame pranešime užfiksuoto nukentėjusiojo O. K. paaiškinimo matyti, kad jis eismo įvykio kaltininko nematė. Atvykę į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai rado tik nukentėjusiojo automobilį. Jo stovėjimo vieta pažymėta eismo įvykio schemoje. Atsižvelgdamas į schemoje užfiksuotų nukentėjusiojo automobilio apgadinimų pobūdį (įlenktas kairės pusės šonas), teismas padarė besąlygišką išvadą, kad pareiškėjos automobilio smūgis į nukentėjusiojo automobilį buvo pakankamai stiprus ir juntamas, todėl pareiškėjos paaiškinimais dalyje, kad ji nepajuto automobilių susidūrimo, teismas nepatikėjo ir šiuos paaiškinimus vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja, būdama susijusi su eismo įvykiu, apie jį nedelsiant nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokie veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaip vienas iš teisės pažeidimo įrodymų nenurodytas vaizdo įrašas, neturi sprendžiamosios reikšmės šioje byloje. Pareiškėja pati pripažino, kad kartu su policijos pareigūnais peržiūrėjo vaizdo įrašą ir prisipažino esanti kalta dėl eismo įvykio. Pareiškėjos kaltė dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra įrodyta kitais administracinėje byloje surinktais įrodymais. Pareiškėjai už šį pažeidimą skirta minimali nuobauda. Pagrindo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. Paskirtų nuobaudų rūšys ir dydžiai atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pareiškėjos asmenybę.
III.
R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 5 d. teismo nutartį ir bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nebuvo ištirtas jos nurodytas vaizdo įrašas, kuris yra ypatingai reikšmingas šioje byloje nustatant jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Teismas nevertino aplinkybių, jog nėra užfiksuoti jos automobilio apgadinimai. Pateiktose automobilio nuotraukose jokių apgadinimų nematyti. Judėjimas buvo atbuline eiga, niekas nematė eismo įvykio ir veiksmų po jo, nėra jokių motyvų, dėl kurių ji galėjo siekti pasišalinti iš įvykio vietos. Teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas, konstatuodamas jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo, rėmėsi prielaida, jog smūgis buvo stiprus ir juntamas, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.
2. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę jis gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tad baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad sukėlęs autoįvykį asmuo tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas kaltės formos jos veikoje nenustatinėjo. Taip nukrypta nuo Vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Nenustačius tyčios, tuo pačiu nėra ir šio pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas rėmėsi įrodymais, kurie, jos manymu, yra objektyvūs ir nekelia abejonių. Byloje įrodyta, kad apeliantė pasišalino iš įvykio vietos tyčia, suvokdama kilusias neigiamas pasekmes. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą ji iš dalies savo kaltę pripažino. Kad susidūrimo ji negalėjo nepajusti konstatuota iš surinktų rašytinių įrodymų ir automobilio apgadinimų pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys įrodymai, o būtent eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo O. K. bei pačios R. P. paaiškinimai, policijos pareigūno D. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad R. P. 2007 m. rugpjūčio 25 d., 15²³ valandą, Vilniuje, Filaretų gt. 17, vairuodama automobilį ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Clio, jį apgadindama. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį policijai nepranešusi. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir patvirtina, kad R. P. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o R. P. yra tinkamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Tačiau apeliantė ginčija savo kaltę dėl pastarojo pažeidimo. Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio nuostatomis, kaltė yra būtinas tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tiek ir kitose ATPK įvirtintose teisės normose numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Tyčios įrodinėjimas dėl šio pažeidimo sudėties elemento specifikos yra itin sudėtingas procesas, tad siekiant nustatyti šią aplinkybę yra būtinas visų jos nustatymui reikšmingų duomenų kruopštus tyrimas bei vertinimas. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis jau minėtomis proceso teisės normomis, administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti privalomai tiriami bei vertinami ne vien kaltinantys, bet ir asmenį teisinantys duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje R. P. tyčios padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą klausimas nebuvo tiriamas visapusiškai ir išsamiai. R. P. tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime savo tyčią dėl minėto pažeidimo neigė. Siekdama įrodyti savo nekaltumą, ji pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis. Pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė teikti įrodymus, o šios teisės nevaržomas realizavimas laikytinas svarbia teisės į gynybą garantija. Minėtas vaizdo įrašas laikytinas reikšmingu nagrinėjamai bylai, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti minėtą prašymą, be to dar šio atsisakymo argumentus pateikdamas tik ginčijamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip buvo pažeistos R. P. procesinės teisės, nes buvo suvaržyta jos teisė teikti įrodymus bei taip gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Be to, pirmosios instancijos teismas R. P. paaiškinimus, kad ji nepajuto smūgio, vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės atsižvelgęs į eismo įvykio schemoje užfiksuotą nukentėjusiojo automobilio apgadinimų pobūdį. Jais remdamasis teismas padarė besąlygišką išvadą, kad R. P. vairuojamo automobilio smūgis į nukentėjusiojo automobilį buvo pakankamai stiprus ir juntamas, tačiau minėtoje eismo įvykio schemoje nors ir yra užfiksuoti automobilio Renault Clio apgadinimai, tačiau šių apgadinimų mastas, padarytų įlenkimų gylis, iš ko ir būtų galima spręsti apie smūgio stiprumą bei tuo pačiu ir apie automobilį vairuojančio asmens galimybes suprasti padarius eismo įvykį, nėra nurodyti. Detaliau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, nors šiuo atveju jų nustatymui reikšmingais laikytini policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą bei sudariusių eismo įvykio vietos schemą, taip pat ir nukentėjusiojo parodymai. Nepaisant to, policijos pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu apklausti nebuvo, o nukentėjusiojo parodymų šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino. Byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje buvo padarytos automobilio Renault Clio apgadinimų nuotraukos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, dėl ko tikėtina, kad jis buvo apdraustas kasko draudimu ir minėto automobilio apgadinimai buvo fiksuoti nuotraukose vykdant šio draudiminio įvykio tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamai bylai šios nuotraukos būtų reikšmingos, dėl ko turėjo būtų inicijuojamas jų išreikalavimas bei tyrimas.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos aukščiau minėtos proceso teisės normos, šie procesiniai pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių negalima spręsti, kad byla yra išnagrinėta teisingai. Byloje yra būtinas papildomas aplinkybių, reikšmingų sprendžiant R. P. tyčios padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą klausimą, tyrimas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o R. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.