Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei, Giedrei Stankevičienei, Teresai Darulienei, Ievai Korzikaitei,

išteisintųjų gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Aidui Mažeikai, Pauliui Jablonskui, Audriui Juozapavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžio, kuriuo: V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. (4 veikos), 167 str. 1 d. (4 veikos), 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (1 veika), 300 str. 1 d. (2 veikos) išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; S. K. išteisintas pagal BK 167 str. 1 d., R. P. – pagal BK 24 str. 5 d., 167 str. 1 d.; J. J. – pagal BK 167 str. 1 d., jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. buvo kaltintas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, suklastojo tikrą dokumentą bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, o būtent:

kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K. ir V. T., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-01-27 apie 12.52 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, vykdydamas V. K. neteisėtą prašymą surinkti duomenis apie privatų gyvenimą ir veikdamas jo interesais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal V. K. pateiktus automobilio duomenis – valstybinį numerį, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas perdavė pastarąjį dominančią informaciją apie asmenį, su kuriuo bendrauja V. K. sūnaus motina – vardą ir pavardę - I. G., šio asmens vairuojamo automobilio markę ir modelį, gimimo datą ir vietą, taip pat duomenis, ar šis asmuo paieškomas. Po ko V. K. paprašius papildomų duomenų apie I. G. privatų gyvenimą - šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą, V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, susisiekė su (duomenys neskelbtini) specialistu V. T. ir pasinaudodamas tarnybine – V. T. viršininko – padėtimi, taip siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, šiam neteisėtai nurodė savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungti prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei surinkti jį dominančią informaciją, įvedant į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis apie paieškos pagrindą, tokiu būdu sukurstydamas suklastoti tikrą dokumentą - Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės duomenis. V. T., vykdant neteisėtą tiesioginį viršininko V. J. nurodymą ir veikiant jo interesais, tyčia, neturint teisėto pagrindo, 2011-01-27 12.58 val., darbo kabinete Nr. 11, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungus prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei V. J. nurodymu, siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedus į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastojant tikrą elektroninį dokumentą, nors minėtas dokumentas, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra paieškos byloje, V. T. šios bylos pats netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šios paieškos bylos tyrimu, nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, po ko surinkus bei bendraujant tiesiogiai telefonu iki 2011-01-27 13.05 val. perdavus V. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų I. G. gyvenimą - neviešus elektroninius duomenis apie I. G. šeimyninius ryšius, šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą, jis iki 2011-01-27 13.07 val. šią informaciją žodžiu perdavė V. K., neteisėtai rinkusiam informaciją apie I. G. privatų gyvenimą. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.

V. J. kaltintas ir tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-01-28 apie 10.19 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis, asmens kodu bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, jis neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, tyčia neteisėtai prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (E. U., J. U., R. B., P. R., J. G., E. T., A. Š., V. S.) ir gimimo datas bei asmens kodą, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, taip pat E. T. darbovietę ir A. Š. socialinį statusą (pensininkas);

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-02-14 apie 14.34 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (N. S., A. L.) ir gimimo datas, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-10-06, S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašus su nurodytais asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir, pagal S. K. jam pateiktus asmenų sąrašus su gimimo datomis, tyčia neteisėtai surinko duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą - J. M., R. G., V. K., R. K., A. M., O. P., E. P., V. B., A. J. K., J. K., R. G., K. G., R. M., J. K., A. L., R. M., R. P., R. R., M. K., Vyto J. J., S. K., A. K., K. K., P. K., K. A., J. V. Č., A. B., G. T., M. K., A. S. G., E. J. G., V. K., O. P., S. K., bei ne vėliau kaip 2012-06-11, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, perdavė S. K. pastarąjį dominančią informaciją, į S. K. pateiktus sąrašus įrašęs visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, išskyrus V. B., J. V. Č., V. K., nurodydamas, kad pastarieji mirę, bei A. J. K., K. G., A. L., G. T., nurodydamas, kad apie deklaruotas gyvenamąsias vietas įrašų nėra. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d.

V. J. kaltintas ir tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu R. P., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-05-04 09.19 val. telefoninio pokalbio metu AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovui R. P. paprašius neteisėtai surinkti informaciją apie J. L. sutuoktinį A. L., laikinai ėjusį UAB ,,X“ direktoriaus pareigas, 2011-05-04 09.22 val. elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) gavęs J. L. duomenis, vykdydamas neteisėtą R. P. prašymą, 2011-05-04 09.28 val. darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu tyčia prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės ir, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes minėtas tyrimas yra UAB „Y“ pranešimas apie parkavimo pažeidimus, jis pats šio pranešimo netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šio UAB „Y“ pranešimo tyrimu nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, bei pagal jam pateiktus J. L. asmens duomenis nustatė ir elektroniniu paštu 2011-05-04 R. P. neteisėtai perdavė pastarąjį dominančią informaciją – A. L. asmens kodą. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą bei veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 167 str. 1 d.

V. J. kaltintas ir tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-06-06 15.38 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), vykdydamas brolio J. J. 2011-05-18 apie 22.01 val. bei 2011-06-06 15.14 val., neteisėtą prašymą, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu tyčia neteisėtai prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes J. N. atžvilgiu joks administracinis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas bei jo renkami duomenys nebuvo susiję su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, ir, pagal J. J. jam elektroniniu paštu pateiktą J. N. asmens kodą, tyčia neteisėtai surinko bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis tą pačią dieną perdavė J. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų J. N. gyvenimą – nurodė J. N. asmens duomenis, esamas ir visas darbovietes. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sukalstojo tikrą dokumentą bei veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d.

S. K. buvo kaltintas tuo, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., pasinaudodamas pažintimi su V. J. ir turėdamas tikslą verslo tikslais neteisėtai rinkti jį dominančius duomenis apie asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus duomenis, laikotarpiu nuo 2011-01-28 iki 2011-10-06, būdamas V. J. kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagal išankstinį susitarimą pateikė V. J. turimą informaciją apie jį dominančius asmenis – iš nekilnojamojo turto registro gautus šių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, asmens kodus, bei paprašė, kad pastarasis suteiktų jam informaciją apie jį dominančių asmenų privatų gyvenimą – šių asmenų gyvenamąsias vietas ar darbovietes, socialinį statusą bei kt., po ko V. J. (V. J.), vykdydamas S. K. neteisėtą prašymą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo ir veikdamas pastarojo interesais surinko bei jam perdavė duomenis apie šį dominančius asmenis:

jis, 2011-01-28 apie 10.19 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis, asmens kodu bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (E. U., J. U., R. B., P. R., J. G., E. T., A. Š., V. S.) ir gimimo datas bei asmens kodą, neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, taip pat E. T. darbovietę ir A. Š. socialinį statusą (pensininkas);

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-02-14 apie 14.34 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (N. S., A. L.) ir gimimo datas, neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-10-06, V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašus su nurodytais asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų sąrašus su gimimo datomis, neteisėtai surinko duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą - J. M., R. G., V. K., R. K., A. M., O. P., E. P., V. B., A. J. K., J. K., R. G., K. G., R. M., J. K., A. L., R. M., R. P., R. R., M. K., Vyto J. J., S. K., A. K., K. K., P. K., K. A., J. V. Č., A. B., G. T., M. K., A. S. G., E. J. G., V. K., O. P., S. K., bei ne vėliau kaip 2012-06-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje perdavė S. K. pastarąjį dominančią informaciją į S. K. pateiktus sąrašus įrašęs visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, išskyrus V. B., J. V. Č., V. K., nurodydamas, kad pastarieji mirę, bei A. J. K., K. G., A. L., G. T., nurodydamas, kad apie deklaruotas gyvenamąsias vietas įrašų nėra;

tokiu būdu jis bendrininkaudamas su V. J. tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 str. 1 d.

R. P. buvo kaltintas tuo, kad sukurstė kitą asmenį neteisėtai rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent:

jis, būdamas AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, tarnybos tikslais siekdamas sužinoti J. L. sutuoktinio A. L. (A. L.), laikinai ėjusio UAB ,,X“ direktoriaus pareigas, asmens kodą, pasinaudodamas pažintimi su V. J. (V. J.), žinodamas, kad pastarajam kaip policijos pareigūnui suteikta galimybė gauti duomenis iš įvairių duomenų bazių, sukurstė pastarąjį, kad šis pagal jo asmeninį prašymą neteisėtai suteiktų jam rūpimą informaciją - t.y. nustatytų ir jam perduotų J. L. sutuoktinio A. L. (A. L.) asmens kodą - 2011-05-04 apie 09.19 val. mobiliuoju ryšiu paskambinęs (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkui V. J. (V. J.), paprašė neteisėtai suteikti jį dominančius duomenis apie J. L. sutuoktinį bei bendru sutarimu 2011-05-04 09.22 val. elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) perdavė V. J. J. L. duomenis. Po ko, vykdydamas neteisėtą R. P. prašymą, V. J. (V. J.), 2011-05-04 09.28 val., būdamas (duomenys neskelbtini) skyriuje, savo darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės ir, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes minėtas tyrimas yra UAB „Y“ pranešimas apie parkavimo pažeidimus, jis pats šio pranešimo netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šio UAB „Y“ pranešimo tyrimu nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, bei pagal jam pateiktus J. L. asmens duomenis nustatė bei elektroniniu paštu 2011-05-04 R. P. neteisėtai perdavė pastarąjį dominančią informaciją – A. L. (A. L.) asmens kodą, taip R. P. sukurstė kitą asmenį jo naudai neteisėtai rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 167 str. 1 d.

J. J. buvo kaltintas tuo, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininku grupėje su V. J., pasinaudodamas tuo, kad jo brolis V. J. yra policijos pareigūnas, turėdamas tikslą gauti jį dominančius duomenis apie asmenį, su kuriuo sieja verslo ryšiai, 2011-05-18 apie 22.01 val. bei 2011-06-06 15.14 val. paprašė V. J. surinkti SODROS ir kitą duomenų bazėje esančią informaciją apie J. N. bei elektroniniu paštu nurodė pastarojo asmens kodą, po ko V. J., 2011-06-06 15.38 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), vykdydamas J. J. neteisėtą prašymą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes J. N. atžvilgiu joks administracinis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas bei V. J. renkami duomenys nebuvo susiję su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, ir pagal J. J. jam pateiktą J. N. asmens kodą neteisėtai surinko bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis tą pačią dieną perdavė J. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų J. N. gyvenimą - J. N. asmens duomenis, esamas ir visas darbovietes, taip jis veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas V. J. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2011-01-27 12.52 val. iki 2011-01-27 13.07 val.) išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., (2011-01-08 10.19 val. iki 2011-10-06) išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d. (veika 2011-05-04) išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d. (veika 2011-06-06) išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. K. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 167 str. 1 d., išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. P. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d., 167 str. 1 d., išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. J. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 167 str. 1 d., išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. J. kaltu (dėl visų keturių jam inkriminuotų epizodų), pripažinti S. K., R. P. ir J. J. pagal jiems pateiktus kaltinimus ir paskirti atitinkamas bausmes

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. K. epizode nėra neginčijamų įrodymų, kad informaciją, kuri šiame epizode nurodyta kaltinime, V. J. surinko, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, o V. J. versija, kad ta dalis informacijos buvo surinkta iš viešų registrų, yra nepaneigta. Bylos duomenys šią V. J. versiją visiškai paneigia. Nors V. J. teigia, kad S. K. perduotus duomenis surinko iš viešųjų registrų, tačiau iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikas vidaus reikalų ministerijos, SODROS pateiktų duomenų matyti, jog viešai duomenys apie asmenų gyvenamąsias ar darbo vietas, t. y. draudėjus, neteikiami, tam reikalingas duomenų subjekto sutikimas. V. J. teigia, kad šiuos duomenis galėjo surinkti pagal informaciją apie abonentinius numerius, tačiau, vertinant UAB „L“ duomenis, matyti, kad tarp šių duomenų ir V. J. užpildyto sąrašo yra eilė neatitikimų. Vertinant 2011-01-28 sudiktuotus duomenis, taip pat matyti, jog kai kurių asmenų gyvenamosios vietos 118 informacijoje nurodytos kitos nei pas S. K. rastame sąraše, taip pat sudiktuoti duomenys, kurių viešai nėra, papildomai pateikti duomenys apie darbo vietą, nors viešai ta pačia pavarde yra eilė asmenų, pagal garso įrašą girdima, kad informacija teikiama iškart ir nurodant vienintelį adresą, nevardinant visų viešai prieinamų galimų variantų. Garso įraše girdėti, kad renkant informaciją dirbama kompiuterio klaviatūra būtent duomenų diktavimo metu. Prokurorės teigimu, šiuos duomenis V. J. gavo ne iš viešai prieinamos informacijos, būtent S. K. sąrašuose nurodyti gimimo metai padėjo duomenų bazėje iškart nustatyti tikslų dominančio asmens adresą. Apeliaciniame skunde prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, vertindamas nustatytas aplinkybes, nes identišką versiją V. J. buvo pateikęs ir V. K. epizode, tačiau ši versija buvo paneigta VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, kad viešojoje erdvėje tokie duomenys neteikiami. Prokurorė nesutinka su V. J. versija, kad duomenis apie mirtį, socialinį statusą jis surado viešojoje erdvėje skaitydamas straipsnį, nes V. J. niekaip nepaaiškino, kaip susiejo konkretų asmenį pagal gimimo metus su viešoje erdvėje esančia pavarde, kaip įsitikino, kad tai tas pats asmuo. Be to, liudytojų I. Š. parodymai mačius skyriaus vadovo V. J. kompiuteryje įjungtas CDB, YRIS, ATPREIR duomenų bazes, V. B. parodymai, kad priimant sprendimus yra matęs vadovo kompiuteryje įjungtas duomenų bazes, yra stovėjęs šalia ir rodęs kompiuteryje informaciją, R. M. parodymai mačius įjungtą ATRPEIR duomenų bazę, taip pat patvirtina, kad V. J. savo darbo kabinete turėjo galimybę naudotis duomenų bazėmis.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors iš audito duomenų matyti, kad V. J. pakankamai dažnai naudojosi duomenų bazėmis, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-27 jokių duomenų apie prisijungimus nėra, tačiau V. J. teisme patvirtino, kad 2011 m. balandžio mėnesį, atliekant administracinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), jis tikrino duomenis apie automobilių savininkus, pagal administracinės bylos duomenis tai buvo atlikta 2011-04-20. Prokurorės nuomone, šie duomenys patvirtina, kad yra galimybė, esant techniniam gedimui, prisijungti prie duomenų bazių, ir tai nebus užfiksuota audito duomenyse. Tai patvirtina ir liudytojo Š. G. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų nevertino.

Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad, nesant duomenų apie asmenims padarytą žalą ar pastariesiems atleidus už tokių veiksmų atlikimą (J. J. epizodas), ši veika praranda savo pavojingumą. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1A-339-2014 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju S. K. ir asmenų, apie kuriuos pastarasis rinko informaciją, jokie santykiai nesiejo, pastarasis asmuo šią informaciją rinko, siekdamas ją panaudoti komerciniais tikslais. Anot prokurorės, negalima teigti, kad S. K. rinkti duomenys buvo tiek svarbūs jo teisėms užtikrinti, kad jis juos galėtų rinkti neteisėtu būdu. Šiuo aspektu vertintina ir V. K. epizode nustatyta aplinkybė, jog jį domino tik tai, ar jam pačiam nereikės spręsti finansinių problemų, kurios gali kilti dėl naujojo jo vaiko motinos draugo. Pastarasis asmuo pokalbio metu pasakė, kad paklausus pačios moters duomenų apie šį asmenį, pastaroji pasakytų, jog kišasi ne į savo reikalus, todėl ir atėjo pas V. J. kaip pas seną draugą. Ši aplinkybė parodo, kad V. K., tuo pačiu ir V. J., suvokė, kad informacijos patys asmenys nebūtų suteikę, ji renkama prieš jų valią, todėl ir šioje dalyje teismo išvados yra nepagrįstos.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad V. J. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad duomenų paieškos pagrindas, siekiant surinkti YRIS naršyklėje esančią informaciją apie asmenis, buvo įvestas ne dėl suklydimo, o tyčia, siekiant nuslėpti tikrąjį duomenų rinkimo pagrindą (asmeninį V. J. interesą) bei sudaryti įspūdį, kad šie duomenys renkami tarnybos tikslais. Iš 2011-01-27 garso įrašo duomenų bei V. T. parodymų matyti, kad V. J., pasinaudodamas vadovo pozicija, davė nurodymą pavaldiniui V. T. kaip paieškos pagrindą suvesti pastarojo žinioje esančios didesnės apimties administracinės bylos numerį, nors žinojo, kad duomenys apie I. G. tarnybos tikslais nei jam pačiam, nei pavaldiniui V. T. nėra reikalingi. Pats rinkdamas duomenis, reikalingus R. P., V. J. taip pat kaip paieškos pagrindą suvedė administracinės bylos, kurios pats netyrė, numerį. Nors V. J. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad šis domuo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, galėjo likti nuo ankstesnio užklausos pagal į įvykio vietą išvykusio pareigūno prašymą atlikimo, ši versija paneigta šios administracinės bylos dokumentais, iš kurių matyti, kad vykdant vadovo nurodymą administracinį tyrimą atliekantis pareigūnas į galimą pažeidimo vietą išvyko ir tikrino ten buvusias transporto priemones 2011-04-20, o ne 2011-05-04, t. y. kitu laiku nei nurodė V. J.. Liudytojas M. L. parodė, kad neatmeta galimybės, jog tiriant šią medžiagą telefonu kreipėsi į V. J. patikrinti automobilio duomenis pagal jo valstybinį numerį, tačiau pagal vardą ar pavardę patikrinti tikrai nieko neprašė. Taip pat ieškodamas broliui J. J. reikalingos informacijos apie J. N., V. J. kaip duomenų rinkimo pagrindą nurodė „administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, nors pats ar kitas jam pavaldus pareigūnas jokio administracinio tyrimo J. N. atžvilgiu neatliko, o duomenis rinko, kaip matyti iš 2011-05-18 garso įrašo, dėl J. J. nurodomo „sportinio intereso“. Prokurorės vertinimu, nustatyta, kad duomenys elektroniniame dokumente buvo sąmoningai iškraipyti siekiant pažeisti fizinių asmenų interesus, t. y. teisę į privatų gyvenimą, neteisėtai, t. y. ne tarnybos tikslais. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareigūnas V. J., atlikdamas šiuos veiksmus, pasikėsino į BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos objektą, t. y. teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Taip pat tokie pareigūno veiksmai laikytini pavojingais ir dėl tos aplinkybės, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo nurodyti siekiant neteisėto tikslo bei bandant šią aplinkybę nuslėpti. Dėl šios aplinkybės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. J. veiksmai nepasiekė baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingo pavojingumo laipsnio.

Prokurorė nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. kaltinimas dėl BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos suformuluotas abstrakčiai ir nėra pagrįstas tinkamais teisiniais argumentais. Priešingai, kaltinime nurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė pareigūnas, ir kaltinime nurodytais veiksmais demonstravo nuostatą nesilaikyti teisės aktų, taip pat sulaužė pareigūno priesaiką. Nusikalstamų veiksmų atlikimas trečiųjų asmenų naudai, pastariesiems suvokiant, kad tik asmeninės pažinties su pareigūnu dėka pastarasis jiems neteisėtai teikia duomenis, kurių apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, neabejotinai daro žalą ne tik paties pareigūno asmeniniam, bet ir visos Policijos sistemos autoritetui. Be to, ir trečiųjų asmenų akivaizdoje (V. K. atvejis) buvo duodami nurodymai pavaldiems pareigūnams neteisėtai elgtis. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos kriterijus, pateikė prieštaringus vertinimus - savo sprendime konstatavęs, kad V. J. kitų asmenų prašymu neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, teigia, kad didelė žala šio pareigūno veiksmais nebuvo padaryta, nes jo veiksmais nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, nebuvo pažeisti daugelio žmonių interesai. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas žalos kriterijus, be kita ko, teigia, jog padaryta žala nėra didelė ir dėl tos aplinkybės, kad V. J. veiksmai truko neilgą laiką, o pastarojo eitos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigos tarnybos mastu nėra labai svarbios. Tačiau, prokurorės teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės liudija būtent apie veiksmų sistemingumą - duomenys apie privatų asmens gyvenimą buvo teikiami net keturiems asmenims, o, vertinant S. K. atvejį, buvo teikiami ne tik keleto, bet ir kelių dešimčių asmenų sąrašai. Prokurorės vertinimu, V. J. pagal pareigas buvo ne eilinis pareigūnas, o skyriaus vadovas, iš bylos duomenų matyti, kad būtent naudojimasis šiomis pareigomis, duodant nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus, padėjo surinkti V. K. rūpimą informaciją. Tokie veiksmai neabejotinai daro didelę žalą ne tik policijos pareigūno, bet ir vadovo autoritetui.

Apeliaciniame skunde nepagrįstu laikomas skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad byloje nebuvo išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, nes nėra apklausti dėl neteisėtų veiksmų galimai nukentėję asmenys. Bylos nagrinėjimo metu teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turėjo įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę apklausti nuosprendyje nurodytus asmenis pats ar pavesti šiuos veiksmus atlikti BPK nustatyta tvarka. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas, neatlikęs tokių veiksmų, padarė nepagrįstą išvadą, kad žala šiems asmenims padaryta nebuvo, bei sprendė, kad nėra padaryta veika, kuriai būtinas didelės žalos požymis.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog R. P. ir J. J. epizoduose V. J. informaciją apie privatų gyvenimą rinko savo darbo kabinete Nr. 6, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorės skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė prokurorė, skųsdama nuosprendį, ginčija visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydama, jog byloje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.) ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.), todėl yra pagrindas visų kaltinamųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su V. J., S. K., J. J. pateiktais kaltinimais ir nepagrįstai juos išteisino:

V. J. pagal BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (dėl veikos laikotarpiu nuo 2011-01-27 12.52 val. iki 2011-01-27 13.07 val.); pagal BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., (dėl veikos 2011-01-08 10.19 val. iki 2011-10-06); pagal BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dėl veikos 2011-05-04); pagal BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dėl veikos 2011-06-06);

S. K. ir J. J. pagal BK 167 str. 1 d., todėl ši teismo nuosprendžio dalis naikintina ir šioje dalyje BPK 329 str. 2 p. nustatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis.

V. J., būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, suklastojo tikrą dokumentą bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, o būtent:

1.jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K. ir V. T., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-01-27 apie 12.52 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, vykdydamas V. K. neteisėtą prašymą surinkti duomenis apie privatų gyvenimą ir veikdamas jo interesais, nenustatytu būdu prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal V. K. pateiktus automobilio duomenis –valstybinį numerį, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas perdavė pastarąjį dominančią informaciją apie asmenį, su kuriuo bendrauja V. K. sūnaus motina – vardą ir pavardę - I. G., šio asmens vairuojamo automobilio markę ir modelį, gimimo datą ir vietą, taip pat duomenis, ar šis asmuo paieškomas. Po ko V. K. paprašius papildomų duomenų apie I. G. privatų gyvenimą - šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą, V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, susisiekė su (duomenys neskelbtini) specialistu V. T. ir pasinaudodamas tarnybine – V. T. viršininko – padėtimi, taip siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, šiam neteisėtai nurodė savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungti prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei surinkti jį dominančią informaciją, įvedant į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis apie paieškos pagrindą, tokiu būdu sukurstydamas suklastoti tikrą dokumentą - Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės duomenis. V. T., vykdant neteisėtą tiesioginį viršininko V. J. nurodymą ir veikiant jo interesais, tyčia, neturint teisėto pagrindo, 2011-01-27 12.58 val., darbo kabinete Nr. 11, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungus prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei V. J. nurodymu, siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedus į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastojant tikrą elektroninį dokumentą, nors minėtas dokumentas, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra paieškos byloje, V. T. šios bylos pats netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šios paieškos bylos tyrimu, nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, po ko surinkus bei bendraujant tiesiogiai telefonu iki 2011-01-27 13.05 val. perdavus V. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų I. G. gyvenimą - neviešus elektroninius duomenis apie I. G. šeimyninius ryšius, šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą, jis iki 2011-01-27 13.07 val. šią informaciją žodžiu perdavė V. K., neteisėtai rinkusiam informaciją apie I. G. privatų gyvenimą. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.

2. Taip pat V. J. veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-01-28 apie 10.19 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis, asmens kodu bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, jis neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, nenustatytu būdu, tyčia neteisėtai prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (E. U., J. U., R. B., P. R., J. G., E. T., A. Š., V. S.) ir gimimo datas bei asmens kodą, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, taip pat E. T. darbovietę ir A. Š. socialinį statusą (pensininkas);

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-02-14 apie 14.34 val., darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (N. S., A. L.) ir gimimo datas, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-10-06, S. K. pagal išankstinį susitarimą pateikus jį dominančių asmenų sąrašus su nurodytais asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis bei paprašius nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir, pagal S. K. jam pateiktus asmenų sąrašus su gimimo datomis, tyčia neteisėtai surinko duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą - J. M., R. G., V. K., R. K., A. M., O. P., E. P., V. B., A. J. K., J. K., R. G., K. G., R. M., J. K., A. L., R. M., R. P., R. R., M. K., Vyto J. J., S. K., A. K., K. K., P. K., K. A., J. V. Č., A. B., G. T., M. K., A. S. G., E. J. G., V. K., O. P., S. K., bei ne vėliau kaip 2012-06-11, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, perdavė S. K. pastarąjį dominančią informaciją, į S. K. pateiktus sąrašus įrašęs visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, išskyrus V. B., J. V. Č., V. K., nurodydamas, kad pastarieji mirę, bei A. J. K., K. G., A. L., G. T., nurodydamas, kad apie deklaruotas gyvenamąsias vietas įrašų nėra. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d.

3. V. J., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-05-04 09.19 val. telefoninio pokalbio metu AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovui R. P. paprašius patikslinti informaciją apie J. L. sutuoktinį A. L. (A. L.), laikinai ėjusį UAB ,,X“ direktoriaus pareigas, 2011-05-04 09.22 val. elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) gavęs J. L. duomenis, vykdydamas R. P. prašymą, 2011-05-04 09.28 val., savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu tyčia prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės ir, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes minėtas tyrimas yra UAB „Y“ pranešimas apie parkavimo pažeidimus, jis pats šio pranešimo netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šio UAB „Y“ pranešimo tyrimu nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, bei pagal jam pateiktus J. L. asmens duomenis nustatė ir elektroniniu paštu 2011-05-04 R. P. neteisėtai perdavė pastarąjį dominančią informaciją – A. L. asmens kodą. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą bei neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 167 str. 1 d.

4. V. J. veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-06-06 15.38 val., vykdydamas brolio J. J. 2011-05-18 apie 22.01 val. bei 2011-06-06 15.14 val., neteisėtą prašymą, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu tyčia neteisėtai prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes J. N. atžvilgiu joks administracinis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas bei jo renkami duomenys nebuvo susiję su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, ir, pagal J. J. jam elektroniniu paštu pateiktą J. N. asmens kodą, tyčia neteisėtai surinko bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų J. N. gyvenimą – nurodė J. N. asmens duomenis, esamas ir visas darbovietes. Taip jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sukalstojo tikrą dokumentą bei veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d., 300 str. 1 d.

S. K. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., pasinaudodamas pažintimi su V. J. ir turėdamas tikslą verslo tikslais neteisėtai rinkti jį dominančius duomenis apie asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus duomenis, laikotarpiu nuo 2011-01-28 iki 2011-10-06, būdamas V. J. kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), bei nenustatytoje vietoje, pagal išankstinį susitarimą pateikė V. J. turimą informaciją apie jį dominančius asmenis – iš nekilnojamojo turto registro gautus šių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, asmens kodus, bei paprašė, kad pastarasis suteiktų jam informaciją apie jį dominančių asmenų privatų gyvenimą – šių asmenų gyvenamąsias vietas ar darbovietes, socialinį statusą bei kt., po ko V. J., vykdydamas S. K. neteisėtą prašymą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo ir veikdamas pastarojo interesais surinko bei jam perdavė duomenis apie šį dominančius asmenis:

jis, 2011-01-28 apie 10.19 val., V. J. darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis, asmens kodu bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (E. U., J. U., R. B., P. R., J. G., E. T., A. Š., V. S.) ir gimimo datas bei asmens kodą, neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, taip pat E. T. darbovietę ir A. Š. socialinį statusą (pensininkas);

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-02-14 apie 14.34 val., V. J. darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašą su nurodytais šių asmenų vardais, pavardėmis ir asmenų gimimo datomis bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų duomenis – vardus, pavardes (N. S., A. L.) ir gimimo datas, neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas su S. K. perdavė pastarąjį dominančią informaciją – nurodė šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-10-06, V. J. pagal išankstinį susitarimą pateikė jį dominančių asmenų sąrašus su nurodytais asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis bei paprašė nurodyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, po ko V. J. neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, darbo kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu tyčia prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal S. K. jam pateiktus asmenų sąrašus su gimimo datomis, neteisėtai surinko duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą - J. M., R. G., V. K., R. K., A. M., O. P., E. P., V. B., A. J. K., J. K., R. G., K. G., R. M., J. K., A. L., R. M., R. P., R. R., M. K., Vyto J. J., S. K., A. K., K. K., P. K., K. A., J. V. Č., A. B., G. T., M. K., A. S. G., E. J. G., V. K., O. P., S. K., bei ne vėliau kaip 2012-06-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje perdavė S. K. pastarąjį dominančią informaciją į S. K.) pateiktus sąrašus įrašęs visų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, išskyrus V. B., J. V. Č., V. K., nurodydamas, kad pastarieji mirę, bei A. J. K., K. G., A. L., G. T., nurodydamas, kad apie deklaruotas gyvenamąsias vietas įrašų nėra;

tokiu būdu S. K. bendrininkaudamas su V. J. tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 167 str. 1 d.

J. J. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininku grupėje su V. J., pasinaudodamas tuo, kad jo brolis V. J. yra policijos pareigūnas, turėdamas tikslą gauti jį dominančius duomenis apie asmenį, su kuriuo sieja verslo ryšiai, 2011-05-18 apie 22.01 val. bei 2011-06-06 15.14 val. paprašė V. J. surinkti SODROS ir kitą duomenų bazėje esančią informaciją apie J. N. bei elektroniniu paštu nurodė pastarojo asmens kodą, po ko V. J., 2011-06-06 15.38 val., vykdydamas J. J. neteisėtą prašymą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo bei pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes J. N. atžvilgiu joks administracinis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas bei V. J. renkami duomenys nebuvo susiję su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, ir pagal J. J. jam pateiktą J. N. asmens kodą neteisėtai surinko bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų J. N. gyvenimą - J. N. asmens duomenis, esamas ir visas darbovietes, taip jis veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 167 str. 1 d.

Bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme V. J., S. K., J. J. R. P. kaltais neprisipažino.

Pirmosios instancijos teisme V. J. parodė, jog jo darbo kabinetas buvo Nr. 6. Darbo kabinete yra įrengta kompiuterinė darbo vieta, tačiau iš šitos darbo vietos nei teoriškai, nei praktiškai neįmanoma prisijungti prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko, kadangi kompiuterinėje darbo vietoje buvo įdiegta interneto paslauga. Darbo kabinete Nr. 6 techniškai neįmanoma prisijungti prie VRIS CDB, prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų nenustatytu būdu prisijungti neįmanoma, visada reikia suvesti prisijungimo vardą bei slaptažodį, visi prisijungimai yra fiksuojami.

Mano, kad prie jo kompiuterio nuotoliniu būdu galėjo prisijungti Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus darbuotojai, Policijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Be to, darbo kabinetą rakindavo tik darbo dienai pasibaigus. Darbo kabineto kartais nerakindavo dėl to, kad darbuotojai bet kada galėtų atnešti savo nagrinėjamas bylų medžiagas ir jų darbas dėl viršininko nebuvimo būtų nepertraukiamas. Kabinete dienos metu lankėsi ne mažiau kaip 20 skyriaus pareigūnų, gaunamų ir siunčiamų dokumentų cirkuliacija gan didelė. Jokios rizikos, kad kas nors jo kompiuteriu naudotųsi neteisėtai, neįžvelgė, kadangi iš jo prisijungti prie VRIS CDB nebuvo įmanoma. Organizuodamas skyriaus darbą visada siekdavo, kad skyriaus darbuotojai teiktų paslaugas taip, kad tas teikimas būtų nukreiptas į pagalbą žmonėms, kad nė vienas asmuo nebūtų neteisėtai apkaltintas ar persekiojamas, o kaltas negalėtų išvengti atsakomybės. Jokių neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams niekada neduodavo, stengėsi laikytis visų teisės aktų reikalavimų bei organizuodamas padalinio darbą įgyvendino gerąją praktiką.

Iš liudytojų J. K. bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų V. S., N. R., o taip pat tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustų Š. G., L. F., R. Š. paaiškinimų matyti, jog Policijos darbuotojai (sistemų naudotojai) dirba su trijų tipų informacinėm sistemom. Vienos informacinės sistemos valdytojas yra Policijos departamentas, kitos informacinės sistemos yra Vidaus reikalų ministerija ir trečios sistemos yra išorinės (tokios kaip Sodra ir pan.).

Policijos informacijos valdybos Sistemų administravimo skyrius suteikia policijos naudotojams teises prisijungti prie informacinių sistemų. Policijos departamentas suteikinėja teises prisijungti prie Policijos departamento sistemos, o Informatikos ir ryšių departamentas suteikia teises prisijungti prie Vidaus reikalų ministerijos informacinių sistemų.

Kiekvienas naudotojas (vartotojas) turi savo prisijungimo vardą ir slaptažodį, kodą, kuris susiejamas su darbuotoju. Tam, kad vartotojas prisijungtų prie informacinių sistemų, posistemių, jis turi turėti teisę prisijungti ir turi turėti techninę galimybę prisijungti. Teisė suteikiama konkrečiai informacinei sistemai arba registrui, o galimybė – susijusi su darbo vieta priklausomai nuo to, ar ta darbo vieta prileidžiama prie informacinių sistemų ar neprileidžiama. Kiekvienas vartotojo veiksmas prisijungiant prie informacinių sistemų yra fiksuojamas audito sistemoje. Audito sistemą administruoja Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Audito sistemoje fiksuojami naudotojo veiksmai, prisijungimai, net ir bandymai prisijungti prie informacinių sistemų. Audito sistema vystėsi ir nuo tam tikro momento yra fiksuojami IP adresai, o iki tam tikro momento fiksuojami nebuvo. Audito informacinė sistema yra atskirta nuo policijos ir kitų informacinių sistemų, ją technikai prižiūri Informatikos ir ryšių departamentas. Kol nebuvo fiksuojamas IP adresas, buvo fiksuodamas prisijungimo vardas, data ir laikas. Prisijungimo vardas reiškią vartotojo kodą. Audite fiksuojama, prie kokios sistemos jungtasi, koks veiksmas atliktas.

Policijos departamentas netaiko apribojimų prisijungti iš vidaus reikalų informacinio tinklo. Tačiau darbo vietas administruoja Informatikos ir ryšių departamentas, kuriame galima užsisakyti paslaugą – arba tai yra duomenų bazių paslauga arba interneto paslauga. Jei tai yra duomenų bazių paslauga, tai priėjimas prie interneto tuomet yra ribojamas, o jei tai interneto paslauga, tai tuomet atvirkščiai – ribojamas priėjimas prie duomenų bazių. Informatikos ir ryšių departamentas turi turėti galimybę pasakyti iš konkrečios darbo vietos prie kokių informacinių sistemų ar internetinių puslapių buvo galima prisijungti.

Policijos departamento duomenų bazėms ir informacinėms sistemoms netaikomas apribojimas, nesvarbu, kad tai yra darbo vieta, nesvarbu ar tai internetas, ar tai duomenų bazės, administratoriai apribojimų netaiko, tačiau apribojimai yra taikomi darbo vietoms. Darbo vietas administruoja Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato informatikai, jie užsako paslaugas, o realiai įjungia Informatikos ir ryšių departamentas.

Vartotojas su savo prisijungimo slaptažodžiais gali prisijungti iš kitų kompiuterių. Slaptažodis nepririštas prie konkrečių darbo vietų, jis yra pririštas prie asmens. Prisijungimas iš išorės (pav. namų) nėra galimas. Audito sistema fiksuoja visus prisijungimus.

Prie VRIS CDB kad asmuo galėtų prisijungti, jis pirmiausia turi užpildyti prašymą, kuriame nurodoma, kokios sistemos reikalingos pagal darbo pobūdį, viršininkas tą prašymą patvirtina ir tada prašymas įvedamas į sistemą ir tada centrinis administratorius suteikia galimybę prisijungti prie sistemų. Vartotojas įvedęs savo vardą ir slaptažodį prisijungia, tai fiksuojama, ir svarbu – reikia įvesti informacijos paieškos tikslą, kuris pasirenkamas iš klasifikatoriaus, ir patikslinimą, kuris nurodomas laisvu tekstu. Ši informacija keliauja į auditą. Įvedus netinkamai tikslą ir patikslinimą programiškai leis naudotis duomenis. Tikslas ir patikslinimas naudojami tik auditui. Tai nėra susiję su programinės įrangos funkcionalumu, t.y. tiesiog informacija, kuri patenka į sistemą, šiuo atveju į audito sistemą. Informacinė sistema turi savo testines aplinkas, jos yra skirtos informacinių sistemų, posistemių tobulinimui, testavimui ir visokiems kitokiems darbams. Testinės aplinkos yra atskiruose serveriuose su atskirais naudotojais. Jos egzistavo nuo 2007 m. ir veikia iki dabar. Jos visą laiką keičiasi. Testuotojai naudoja slaptažodžius prieigai, jie yra bendri, tai yra testiniai slaptažodžiai. Jie naudojami per mokymus. Tais vardais galima prisijungti tik prie testinės aplinkos.

Su vartotojo vardu ir slaptažodžiu galima prisijungti iš bet kurios darbo vietos, kuri gali prieiti prie informacinės sistemos. Vartotojo vardas nėra pririštas prie darbo vietos. Visa informacija, kuri kaupiama, yra informacinių sistemų registrų nuostatuose. Visos informacinės sistemos registrai, posistemiai yra reglamentuoti savo nuostatais ir duomenų tvarkymo taisyklėmis, tai nuostatuose išvardinama duomenų apimtis, kuri kaupiama tame registre. Yra du vartotojo slaptažodžiai, su vienu pasijungiama prie kompiuterio, su kitu vartotojo vardu bei slaptažodžiu pasijungiama prie elektroninio pašto, su trečiu- prisijungiama prie informacinių sistemų. Vartotojo vardas yra sugeneruojamas automatiškai, jis yra unikalus, slaptažodis taip pat pirmą kartą yra suregeneruojamas automatiškai ir po to vartotojas gali jį keisti, tačiau vartotojo vardo pasikeisti jau nebegali. Interneto naršyklei vardas nereikalingas, o prisijungimui prie duomenų bazių – reikalingas. Prie kompiuterio nuotoliniu būdu administratorius gali prisijungti, o prie informacinių sistemų – ne.

Iš liudytojų B. M., E. Š., I. Š., O. K., M. P., E. D., J. Z. parodymų matyti, jog V. J. buvo jų viršininkas, pastarojo kabinetas paprastai buvo rakinamas tik pasibaigus darbui, tačiau, kad kas kitas būtų naudojęsis viršininko kompiuteriu, jie nėra matę. Liudytojai nurodė, jog jie galėjo prisijungti arba prie vienos arba prie kitos sistemos, priklausomai, ar jų naudojamame kompiuteryje buvo internetas ar ne. Kiekvienam vartotojui buvo suteikiama individuali prieiga bei slaptažodžiai, kurių vienas kito slaptažodžių jie nežinojo.

Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, jog ji gali prisijungti prie Vidaus reikalų Informacinės sistemos ir policijos sistemų duomenų bazių, registrų, kurių yra labai daug - Asmens duomenys, SODRA, Darbo Birža, valstybės sienos kirtimų duomenys ir kiti registrai. Tik jai vienai buvo suteikta teisė peržiūrėti Nekilnojamojo turto registrą. Tame registre nėra numatyta lauko, kurį reikia pildyti, dėl kokių priežasčių informacija tikrinama, todėl savo iniciatyva ji nusprendė pildyti žurnalą, kuriame žymėjo, koks pareigūnas prašo tikrinti duomenis asmens ir priežastį, bei nurodydavo duomenis ir asmens, kuris buvo tikrinamas.

Atsarginiai kabinetų raktai gulėjo pas ją stalčiuje. Nurodymo kontroliuoti raktų paėmimą nebuvo, nebuvo pildomi dokumentai, kad paėmė raktus. Ji nepamena, kad kas nors paimtų V. J. kabineto raktus. Jos atostogų metu prisijungimus prie Nekilnojamojo turto registro bei žurnalą viršininkas liepdavo palikti pas jį, kad būtų operatyviai atliekamas darbas. Taip pat ji palikdavo prisijungimo vardą ir slaptažodį. Ji nežino, ar V. J. turėjo prisijungimą prie VRIS CDB. Ji keletą kartų matė, kad V. J. buvo prisijungęs prie administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro - ATPEIR bazės. Kai ji užeidavo į V. J. kabinetą, yra mačiusi, kad pastarasis telefonu aiškindavo, kaip reikia suvesti duomenis į tą registrą. Niekada V. J. jai nebuvo pateikęs sąrašo asmenų, kuriuos jai jo nurodymu reikėtų patikrinti VĮ Registrų centro duomenų bazėje, taip pat jo nurodymu niekada nėra tikrinus ir kitose bazėse duomenų apie asmenis.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-11-08 rašto Nr. 10-S-18593 matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyriui buvo skirti :

nuo 2012-04-16 nešiojamas kompiuteris “Hewlett-Packard Probook 6560b”, inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinis numeris 5CB2076CJY (naudoti V. J.);

nuo 2011-09-05 duomenų perdavimo kortelė (tel. (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini) ir “Vodafone” modemas su duomenų bazių paslauga (naudoti V. J.).

2010-12-31 Informatikos ir ryšių departamente prie Vidaus reikalų ministerijos IP adresui (duomenys neskelbtini) (priskirtam V. J.) buvo užsakyta internetinė paslauga. (b.l. 179-180 5 t.).

Iš Policijos departamento prie LR VRM Policijos informacijos valdybos 2012-07-02 rašto Nr. 5-10-S-150 matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas V. J. turi teisę naudotis šiais išvardintais registrais ir posistemiais:

1. Senosios sistemos (duomenys nebeaktualizuojami): eismo įvykių peržiūra (suteikta nuo 2006-08-16), įvykių peržiūra (suteikta nuo 2006-07-17), kelių eismo taisyklių pažeidimų peržiūra (suteikta nuo 2009-04-27), tikrintų asmenų peržiūra (suteikta nuo 2006-07-17).

2. VRIS CDB naršyklė: asmens duomenų peržiūra (suteikta nuo 2008-02-27), policijos personalo duomenų peržiūra (suteikta nuo 2007-07-16), visų duomenų peržiūra – nuo 2008-02-27), asmens nuotraukų iš gyventojų registro peržiūra (suteikta nuo 2009-04-27), Lietuvos darbo biržos peržiūra (suteikta nuo 2008-02-27).

3. POLIS registrai ir posistemiai: ATPEIR duomenų tvarkymas (Vartotojas 3, vartotojas 4, Vartotojas 5; suteikta nuo 2011-04-10), CAEGR (Kitas pareigūnas; suteikta nuo 2011-04-10), IGR duomenų peržiūra (suteikta nuo 2011-04-10), INDR duomenų peržiūra (suteikta nuo 2011-04-10), ITPR duomenų peržiūra (suteikta nuo 2011-04-10), PPPR registro duomenų peržiūra (suteikta nuo 2011-04-10), PRIR duomenų tvarkymas (Įgaliotas 1, Įgaliotas 2, Įvykio perdavimas. Šablonai (suteikta nuo 2011-11-30), Tyrėjas (suteikta 2011-04-10), Dokumentų registravimo posistemis (suteikta nuo 2010-02-12).

4. POLIS naršyklė: duomenų peržiūra: Asmens duomenys, Ieškomi asmenys, Juridiniai asmenys, ATPEIR, Lietuvos darbo biržos, EUCARIS, IGR, INDR, Transporto priemonių draudimo duomenys, Policijos personalo duomenys, SIDRA duomenys, Regitra, Transeksta, VSAT duomenys (suteikta nuo 2011-11-30) (b.l. 146 2 t.).

Vilniaus apskrities VPK IRS neturi informacijos, ar pasikeitus V. J. pareigoms - nuo 2010-05-01 paskyrus (duomenys neskelbtini) viršininku, jo teisė dirbti su registrais išliko ar buvo panaikinta. Šiuo metu pasikeitus darbuotojo pareigoms, teisės dirbti su registrais, kurias suteikė NAIS, automatiškai naikinamos. Negali patvirtinti, kad V. J. turėjo galimybę nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01 naudotis Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko duomenų bazėmis.

Vilniaus aps. VPK vietiniai tinklo administratoriai prie tarnybinių kompiuterių be darbuotojų prašymo arba be jų žinios neprisijungia (b.l. 163-175 5 t.).

Iš policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos 2013-05-30 rašto Nr. 5-10-S-175 matyti, kad Policijos informacinės sistemos (toliau – POLIS) testinėje aplinkoje nėra išlikę duomenys apie POLIS testinės aplinkos vartotojo veiksmus laikotarpyje nuo 2011-01-28 iki 2011-10-31, todėl, kad tokie duomenys yra administratoriaus ištrinti. Tokie duomenys POLIS testinėje aplinkoje laikomi beverčiais ir trinami iškart, kai tik pritrūksta diskinės vietos resursų. POLIS testinė aplinka skirta POLIS funkcionalumo (tame tarpe ir auditavimo funkcionalumo) testavimui. Prisijungimas prie POLIS testinės aplinkos vykdomas iš esmės su bendru, nuasmenintu (niekam nepriklausančiu) vartotojo vardu ir slaptažodžiu.

(Duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko V. J. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 6, kurios IP adresas yra (duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu buvo įjungta duomenų bazių tinklo paslauga. Darbo vietą administruoja (tame tarpe ir informaciją TIKDVA sistemoje tvarko) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administratoriai, o užsakytą tinklo paslaugą įjungia/išjungia Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administratoriai. Iš darbo vietos su įjungta duomenų bazių tinklo paslauga galima prisijungti prie policijos infrastruktūroje esančių sistemų: ATPEIR, PRĮR, IGR, INDR, ITPR, LVP (buvęs CAEGR), POLIS naršyklės. Iš kompiuterizuotos darbo vietos su įjungta interneto paslauga galima prisijungti prie POLIS testinės aplinkos (b.l. 177 5 t.).

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2014-07-17 rašto „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (6-6)9R-1333 (b.l. 11, 22 t.) matyti, kad kompiuteriui (priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis su kompiuteriu darbuotojas V. J.) 2010-12-31 buvo užsakyta neriboto interneto paslauga, kuri tą pačią dieną buvo suteikta. Laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 šiam kompiuteriui paslaugos rūšis nebuvo keičiama. Iš kompiuterio su neriboto interneto paslauga negalima prisijungti prie VRIS CDB ir kitų registrų bei informacinių sistemų.

Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-02-20 rašte (29)9R-399 nurodyta, kad Registre tvarkomi asmens duomenys, iš jų duomenys apie šeiminę padėtį, gyvenamąsias vietas, gimimo ir mirties datas (faktus), teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatais ir Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (29)4R-46 patvirtintomis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo taisyklėmis (Žin., 2013, Nr. 1-24) pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Jei duomenų gavėjo prašyme nėra nurodytas asmens duomenų gavimo teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Gyventojų registro tarnyba gali pateikti asmens duomenis be asmens sutikimo, duomenys yra teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame yra nurodyta, kad asmens duomenys gali būti teikiami, jeigu asmuo duoda sutikimą teikti jo duomenis. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo taisyklių 30 punkte yra numatyta, kad jeigu duomenų gavėjas prašo pateikti pažymą arba išrašą apie kito asmens duomenis ir tokia teisė nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, duomenų subjektui siunčiamas raštas dėl sutikimo teikti jo asmens duomenis gavimo. Jei duomenų subjektas nesutinka arba duomenų subjekto sutikimas negautas, registro duomenys duomenų gavėjui neteikiami ir jam išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo pateikti registro duomenis priežastis. Registre tvarkomi asmens duomenys nėra viešai prieinami. Internete ar kitokiomis viešai prieinamomis ryšių priemonėmis negalima sužinoti registre tvarkomų duomenų apie asmens šeiminę padėtį, gyvenamąsias vietas, gimimo ir mirties datas (faktus) (b.l. 114-115 8 t.).

Valstybinės įmonės “Regitra” 2013-02-22 rašte Nr. (1.15)-24-635 nurodyta, kad fizinio asmens duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau - Registras) yra teikiami laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) reikalavimų. Fizinio asmens duomenys apie jo valdomas kelių transporto priemones viešomis priemonėmis neteikiami. Valstybės įmonei „Regitra“ teikiami prašymai dėl informacijos pateikimo apie fizinio asmens valdomas kelių transporto priemones turi atitikti ADTAĮ 6 str. ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 str. nuostatas. Dėl informacijos pateikimo apie fizinio asmens valdomas kelių transporto priemones gali kreiptis visi asmenys, tačiau tokia informacija bus pateikta tik tiems asmenims, kurie turi teisinį pagrindą tokią informaciją gauti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. nuostatomis, Registro duomenys, Registro informacija, Registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra teikiami už atlyginimą, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis (b.l. 117 8 t.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) 2013-03-28 rašte Nr. (14.1.2)I-1358 nurodyta, kad Fondo valdybos informacinėje sistemoje yra tvarkomi draudėjų ir apdraustųjų (kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme duomenys. Asmuo, norėdamas gauti duomenis apie kito asmens draudėjus, turi pateikti prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau - Fondo administravimo įstaiga). Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69. Be to, atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie asmens draudėjus yra asmens duomenys, nagrinėdamos prašymus dėl asmens duomenų teikimo Fondo administravimo įstaigos vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatomis. VSDĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdyba.“ Fondo administravimo įstaigos teikia tretiesiems asmenims Fondo valdybos informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis apie asmenų draudėjus tik jei tenkinami VSDĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai bei bent vienas ADTAĮ 5 straipsnyje įtvirtintas teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijus ir atitinkamai viešai šių duomenų neskelbia (b.l. 119-120 8 t.).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-02-20 rašte Nr. (6-4)9R-314 nurodyta, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau - Registras) duomenų teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Žin., 2011, Nr. 86-4145) (toliau - Įstatymas), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (Žin., 2012, Nr. 49-2390) (toliau - Nuostatai) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklės, patvirtintos Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5V-67 (Žin., 2012, 102-5212) (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, „Registro duomenys viešai neskelbiami“ (b.l. 122-123 8 t.).

Sutinkamai su BK 20 str. 4 d., įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teismo nuomone, šie byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos pagrindu gauti duomenys (jų konkretus turinys išdėstytas žemiau nuosprendyje) yra tinkamas įrodymų šaltinis, kadangi jie yra nustatyta tvarka sankcionuoti ir įforminti.

Byloje esančių apeliacinės instancijos teisme išklausytų garso įrašų turinys atitinka kaltinamųjų V. J., S. K., R. P., J. J. parodymus bei nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamieji, išklausę įrašus, iš esmės patvirtino pokalbių bei jų turinio faktą. Kolegijai ir proceso dalyviams klausimų dėl pokalbio autentiškumo, vientisumo nekilo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl duomenų gautų atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus pripažinimo įrodymais, todėl plačiau nepasisako. Apeliacinio proceso metu naujų/papildomų duomenų, liečiančių BPK 20 str., Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymą (nuo 2013 01 01 – Kriminalinės žvalgybos įstatymas), teisme nebuvo gauta.

Dėl 1 epizodo

Dėl V. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą (BK 228 str. d., BK 167 str. 1 d., BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d.)

Pirmosios instancijos teisme V. J. dėl V. K. epizodo parodė, kad buvęs kaimynas V. K. jam pasakojo, kad turi vaiką - sūnų, kuris gyvena su jo buvusia žmona ir jam yra labai svarbus vaiko likimas ir saugumas. Sakė, jog buvusi žmona susidėjo su neaiškiu vyriškiu ir baiminasi, kad vyriškis gali būti sukčius ir gali bandyti išvilioti pinigus iš jo buvusios žmonos, dėl ko gali nukentėti ir ji pati, ir jų bendras vaikas. V. K. sakė, kad policija nepasitiki, abejojo, ar policija apgins jo vaiką ir buvusią žmoną, dėl ko V. J. V. K. paaiškino, kad jeigu jis taip mano, tuomet gali pasitikėti juo, kaip policijos pareigūnu, gali atvažiuoti į darbą ir papasakoti viską, kas jam žinoma ir tada bus sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo. Nors (duomenys neskelbtini) netiria veikų, susijusių su sukčiavimu ir savavaldžiavimu, bet turi teisę inicijuoti tokius tyrimus. Toks pasiūlymas atvykti į darbą buvo grindžiamas ir Policijos veiklos įstatymo 21 str., numatančiu, kad bet koks policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, turi imtis priemonių užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui arba pranešti apie tai policijos įstaigai. Juo labiau, toks piliečio prašymas patenka į Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 p., 5 p. nuostatas, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. teisinį reguliavimą. Be to, V. J. su piliečiais bendravo vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-07-27 įsakymu Nr. 5-V-465 patvirtinta Kriminalinės policijos operatyvinių padalinių ir operatyvinės veiklos nevykdančių policijos sistemos padalinių keitimosi informacija instrukcija, tikslu gauti informaciją, kuri policijos pareigūnų požiūriu yra arba gali būti vertinga, tiriant nusikalstamas veikas ar vykdant teisės pažeidimų prevenciją. 2011 metų sausio mėnesį paskambino V. K. ir jie susitarė, kad jis atvažiuos į darbą. Atvykęs V. K. nurodė, kad baiminasi dėl sūnaus ir buvusios žmonos saugumo, nes mano, jog naujas jo buvusios žmonos sugyventinis gali būti ne vieną kartą teistas ar gali net vartoti narkotines medžiagas. Kiek prisimena, pavyko išsiaiškinti, jog tas asmuo, ar tai buvo tas pats asmuo, kuris minimas pareikštame kaltinime, nurodyti negali, policijos nėra ieškomas. Ši paslauga yra vieša: www.policija.lt. Jokios reikšmingos informacijos tyrimo inicijavimui gauta nebuvo. Su V. K. kalbėjo bendrais teiginiais, jam suteikė bendro pobūdžio informaciją apie asmenį, apie kurį V. K. norėjo sužinoti, nesuteikė jokios informacijos, iš kurios jis galėtų surasti kokį nors žmogų ir prieš jį įvykdyti nusikalstamą veiką. Nei V. K., nei jo buvusi žmona ar jos tuometinis draugas, nei jam, nei policijai jokių pretenzijų nėra reiškę, taigi, šiuo požiūriu niekam jokios žalos tikrai nėra padaryta, jau nekalbant apie didelę žalą.

V. K. dominantį asmenį surado pagal duomenis, kuriuos pateikė V. K. – transporto priemonės duomenis, tačiau tų duomenų pakako, kad interneto pagalba nustatyti jį. Ieškodamas to asmens duomenų naudojosi google.lt ir kitomis viešai prieinamomis paieškos sistemomis. Kiek pamena, Regitros puslapyje įvedus valstybinį numerį apie asmenį buvo išduodama informacija. Regitros bazėje matyt tuo metu buvo nurodoma asmens gimimo data. Jis asmeniškai jokioje policijos informacinėje sistemoje netikrino su tuo asmeniu susijusių duomenų. Jei būtų prisijungęs savo vardu ir slaptažodžiu, tai ta informacija būtų užfiksuota, tačiau to nėra padaryta. Ta informacija buvo gauta iš viešai prieinamų registrų – policija.lt, regitra ir kitų viešų registrų. V. J. su V. K. bendravo tikslu išgauti vertingą informaciją, tačiau nebuvo gauta jokios vertingos informacijos, kurios pagrindu pradėti tyrimą.

V. J. nepamena, kad V. T. būtų davęs nurodymą įrašyti vienos nagrinėjamų didelės apimties bylos numerį. Garso įraše savo balso neatpažįsta. Jeigu ir buvo duotas nurodymas patikrinti, tai V. T. turėjo imtis priemonių ir padaryti taip kaip priklauso, t. y. nurodyti duomenų patikrinimo pagrindą: „kitas tarnybinis naudojimas, duomenų patikslinimas“, jis privalėjo tai žinoti ir tai padaryti, o kodėl jis suvedė kažkokį kitos jo nenurodytos medžiagos numerį - nežino. Jeigu buvo jo prašymas V. T., tai tas prašymas buvo tarnybinis.

Liudytojas V. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, parodė, kad V. J. yra kaimynas. Žiemą, sausio 27 d., maždaug prieš tris metus, tačiau dėl datos gali ir klysti, jis buvo pas jį jo darbo kabinete, klausė, ar teistas ar ne jo sūnaus mamos draugas. Pasakė, kad pergyvena dėl sūnaus. Jam V. J. atsakė, kad nepergyventų, viskas bus gerai, žmogus neteistas, turi darbą. Tos informacijos – teistas ar ne - klausdamas maždaug, ar „tas žmogus Jūsų sistemoje ar ne“ (t.y. teistas ar ne), teiravosi būdamas pas V. J. kabinete ir iš karto gavo atsakymą. Informacijos paieškai V. K. pateikė automobilio, kuriuo naudojosi jį dominantis asmuo, duomenis, valstybinį numerį. V. J. raštu jokios informacijos nesuteikė. Kompiuterio ekrane jie taip pat nieko nežiūrėjo. Informacijos, kurią gavo iš V. J. niekur nenaudojo. Jei būtų sužinojęs, kad vaikui gresia pavojus, jis būtų rašęs pareiškimą.

Liudytojas V. T., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, parodė, kad iš darbo jis pažįsta V. J. ir R. P.. V. T. buvo pareikšti įtarimai, kad V. J. prašymu neteisėtai tikrino žmogaus duomenis, kurio vardo ir pavardės nepamena. Dėl šio įvykio paaiškino, jog V. T. į kabinetą tarnybiniu telefonu paskambino V. J. ir paprašė patikrinti žmogaus duomenis.

Vykdydamas viršininko V. J. prašymą V. T. pasijungė prie duomenų bazės ir pasižiūrėjo prašomo asmens prašomus duomenis ir telefonu pasakė V. J. Prie duomenų bazės prisijungė savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, į atsidariusią lentelę įvedė žmogaus asmens kodą, vardą ir pavardę, ir taip gavo visus asmens duomenis. Kompiuteris, iš kurio jungėsi, stovėjo jo, V. T., kabinete, iš principo tuo kompiuteriu galėjo naudotis visi. Pradinę informaciją jam pasakė V. J., kokią tiksliai negali pasakyti, greičiausiai vardą ir pavardę, arba asmens kodą ar gimimo metus. Tiksliai nepamena, ką įvedinėjo. Kai prisijungė jis įrašė: administracinis tyrimas ir bylos numerį. Tas bylos numeris, kurį jis nurodė įvesdamas, nesusijęs su šita byla, jis tiesiog mechaniškai suklydo vesdamas skaičiukus. Greičiausiai jis turėjo bylą su panašiu numeriu. Tas asmuo, kurį tikrino, su nurodyta byla susijęs nebuvo. Smulkmenų, ką tikrino, nepamena. Po to iš Imuniteto valdybos sužinojo, kad V. J. tuos duomenis perdavė trečiajam asmeniui.

Viršininko V. J. nurodymus vykdyti jam tekdavo, nes pas viršininką tos duomenų bazės nebuvo. V. J. sakydavo: patikrink tokį ar tokį žmogų, toks ir toks bylos numeris. Pas V. J. nebuvo būtent VRIS CDB, nes pas jį buvo pilna interneto prieiga. Šita naršyklė būna tokiuose kompiuteriuose, kuriuose nėra galimybės išeiti į internetą, nebent kur yra vidinis policijos internetas.V. J. turėjo prisijungimo vardą ir slaptažodį, su jais gali jungtis prie duomenų bazių. Prisijungimas vienas visoms bazėms. Pagal galiojančias instrukcijas, pats atsakai už darbo vietą, būna, kad užsimiršti ir ją palieki, tačiau po kiek laiko ji pati užsidaro. V. J. nėra jam sakęs savo vardo ir slaptažodžio.

Jis aptariamu atveju nežinojo, kad informacija buvo reikalinga trečiajam asmeniui, galvojo, kad vidinė bylos kontrolė. Nesijautė kaltas, kad perdavė duomenis savo tiesioginiam viršininkui. Jis sutiko, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas pagal laidavimą. Dabar jau nebedirba policijoje. Įvedė skaičius, papildomus duomenis administracinio tyrimo, V. J. su tais skaičiais nieko bendro neturi. Vykdydamas V. J. nurodymą, jis nežinojo, kad tas nurodymas nėra teisėtas. Ta informacija, kurią jis žiūrėjo, nebuvo išskirtinė. Jis žiūrėjo, ar tas asmuo vedęs ar nevedęs, teistas ar neteistas, dirba ar nedirba, jie neklysta. Kaip duomenis gavo V. J. apie tą asmenį, kurį žiūrėjo, jis nežino. Tikrinto žmogaus vardo ir pavardės dabar neatsimena, to asmens nėra matęs.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad V. J. jam nurodė įrašyti didelės paieškos bylos numerį. Iš garso įrašo girdisi, kad V. J. paskambinęs jam pasakė įrašyti savo bylos kokį nors numerį. Ir ta byla (duomenys neskelbtini) atsirado dėl padarytos techninės klaidos. Ta byla, kuri egzistuoja parodymuose - 38, yra jo kolegos byla. Jis ketino įrašyti bylos, kuri tuo metu gulėjo ant stalo, numerį.

Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl V. K., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d., padarymo ir V. T. dėl veikų, numatytų BK 167 str., 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant juos pagal laidavimą (b.l. 85-88 10 t.; b.l. 154-156 9 t.).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (b.l. 110-147 1 t.) yra užfiksuota vykdant V. J. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr. 6, kontrolę gauta informacija:

2011-01-27 telefoninis pokalbis įvykęs 12 val. 44 min. 51 s. tarp V. J.ir V. K., kurio metu pašnekovai susitarė susitikti V. J. darbo vietoje.

2011-01-27 12 val. 52 min. 57 s. iki 13 val. 07 min. 15 s. (duomenys neskelbtini) skyriaus kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykęs V. J. ir V. K. susitikimas, kurio metu V. K.:.“... Tai kad pagalvojau, o pas ką kreiptis. V. juk kažkaip. Dėl senos draugystės“, V. J.: “O čia CC ar?“/.../V. K.: “CC. Ir pažiūrėk, jie lietuviški, ne Vilniaus. Aš taip pagalvojau, juk ne Vilniaus numeriai?“. V. J.: „Ne“, V. K.: “Na. Tai man truputį. Žinai. Žinai (neaišku)“, V. J.: „I. G.“, V. K.: “O Peugeot, taip?“, V. J.: “Mhm“, V. K.: “šeši šimtai penktas jei neklystu.“, V. J.: „Taip, šešiasdešimt aštuntų nulis šešto trisdešimtos“, V. K. “Aš pilnai...jis iš Vilniaus?“, V. J.: “Mhm“, V. K.: “A.Na viskas teisingai, Tikiuosi nevedęs?“, V. J. “Nežinau, tuoj apžiūrėsime“, V. K. “O kurių metų“, V. J.: „Šešiasdešimt aštuntų“, V. K.: “O“, V. J.: „ Šešiasdešimt ... nulis šešto trisdešimtos. Tai va. Taip, taip, taip. Paieškoje nėra“/.../ V. J.: „A, surask T. Tegul nueina į savo kabinetą ir man paskambina. Nu. Į savo kabinetą nueina, iš savo kabineto tegul paskambina. Ačiū. Mes pažiūrėsime. Kadangi pas mane, žinai, truputį ne visos bazės yra. Paieškoje nėra“/.../ V. J.: ( skambutis) “V. Ai, žiūrėk. Prisijunk prie bazės, prie CDB. Ten įvesk kur papildomi reikalavimai kokios nors savo medžiagos numerį. Didelės tokios. Kažkas ten pas mus turi būti. Na, įrašyk. Ne. Na. Ne. Ne vieno kabinete nėra. Ir viskas. Taip. (duomenys neskelbtini). Taip, šeiminė padėtis kokia? (ragelyje girdisi: tuojau...išsiskyręs) Išsiskyręs, taip? A, o vaikai? (ragelyje girdisi: 2001 metais išsiskyręs) O vaikų kiek? Trys vaikai, taip? Tai. (neaišku ) Trečią. Taip. 2001 metais išsiskyręs, taip? Taip, o vaikas 2003 metų, ta pati pavardė (ragelyje girdisi;) A, jau kitas, taip? Mm. A, taip. Pažiūrėk, dirba kur nors ir teistumą (ragelyje girdisi: dirba) Kur? (ragelyje girdisi “UAB „V.“) Mm. Mm. Mhm. O dėl teistumo. (Šalia: teistas) Kada? Autoįvykis, taip? Devyniasdešimt ketvirtų metų. Iš principo trys metai, taip? /.../ Supratau. Gerai. Iš principo daugiau nieko nereikia. Viskas, ačiū. Ai, na, taip. Jis šiuo metu išsiskyręs, tačiau jis turi tris vaikus“./.../ V. K.: “Visi trys vaikai jo?“ V. J.: “Taip. Visi trys jo/.../ Buvo teistas, tačiau labai seniai. Devyniasdešimt ketvirtieji metai. Už. Na. Avariją padarė./..../ V. J.: “Dirba „V.“./.../

Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko audito programos audito duomenimis (b.l. 176-177 2 t.) nustatyta, kad:

2011-01-27 12:58:33 prisijungė – pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus Teisės pažeidimų tyrimo grupės specialistas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. T. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-01-27 12:58:33; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį: asmens kodas (duomenys neskelbtini) programinė priemonė – asmens anketiniai duomenys (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys: (duomenys neskelbtini); objektas, kurio duomenys tikrinti: a.k. (duomenys neskelbtini) I. G.; tikrintų duomenų tipas – asmens duomenys; asmens duomenys, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenys;

2011-01-27 12:59:45 prisijungė – pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus Teisės pažeidimų tyrimo grupės specialistas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. T. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-01-27 12:59:45; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį: asmens kodas (duomenys neskelbtini) programinė priemonė – teistumo kartoteka (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys: (duomenys neskelbtini); objektas, kurio duomenys tikrinti: a.k. (duomenys neskelbtini) I. G.; tikrintų duomenų tipas – duomenys apie asmens, kuris yra GR ir UR duomenų bazėje, teistumą; spausdinimas – duomenys apie asmens, kuris yra GR ir UR duomenų bazėje teistumą.

Nors V. J. iš esmės savo kaltę neigia, nurodydamas, jog jis veikė savo įgaliojimų ribose, tačiau iš garso įrašo akivaizdu, kad V. K. dominusi informacija pastarojo prašymu buvo rinkta ir perduota ne su tarnyba susijusiais tikslais, bet, kaip matyti iš garso įrašo - „dėl senos draugystės“. Į bylą pateikti I. G. VRIS CDB (b.l.187-192 2 t.) duomenys atitinka tuos, kuriuos V. J. perdavė V. K.: vaikų skaičius, jauniausio vaiko gimimo metai, ištuokos metai, darbovietė, turėta transporto priemonė, jos markė. Nors V. J. nurodė, jog jis V. K. dominusią informaciją rinkto viešai prieinamomis paieškos sistemomis, tačiau garso įrašas patvirtina, jog I. G. pradėtas buvo tikrinti pagal V. K. pateiktą autotransporto numerį. Ši informacija yra kaupiama Regitros duomenų bazėje, fizinio asmens duomenys apie jo valdomas kelių transporto priemones viešomis priemonėmis neteikiami (b.l. 117 8 t.), išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Iš kaltinamojo nurodytos viešai prieinamos www.policija.lt prieigos pagal transporto priemonės numerį identifikuoti savininko nėra galima, juo labiau, jog V. K. nurodytas automobilis nebuvo paieškomas. Iš garso įrašo matyti, jog pas V. J. „yra ne visos bazės“, todėl V. K. dominanti ir viešai neprieinama (Sodros, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro bei gyventojų registro duomenys - b.l. 114-115, 119-120, 122-123 8 t.) informacija buvo rinkta per V. T.

V. J. neturėjo jokio teisėto pagrindo rinkti I. G. asmens duomenis ir juos perduoti V. K., nes:

1. I. G. atžvilgiu nebuvo atliekamas joks tyrimas;

2. V. K. neturėjo teisės disponuoti I. G. asmens duomenimis, V. K. nebuvo policijos pareigūnas.

Tai, jog I. G. nebuvo atliekamas joks tyrimas, patvirtina tai, jog V. K. šią informaciją iš V. J. prašė gauti „dėl senos draugystės“, o V. T. V. J. kaip I. G. asmens duomenų rinkimo pagrindą nurodė įrašyti „kokios nors savo medžiagos numerį. Didelės tokios. Kažkas ten pas mus turi būti. Na, įrašyk“.

V. J., vykdydamas V. K. prašymą dėl I. G. duomenų patikrinimo, neturėdamas teisėto pagrindo ir pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.2, 16.5 p. numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, vykdydamas V. K. neteisėtą prašymą surinkti duomenis apie privatų gyvenimą ir veikdamas jo interesais, nenustatytu būdu prisijungė prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų ir pagal V. K. pateiktus automobilio duomenis – valstybinį numerį, tyčia neteisėtai surinko bei tiesiogiai bendraudamas perdavė pastarąjį dominančią informaciją apie asmenį, su kuriuo bendrauja V. K. sūnaus motina – vardą ir pavardę - I. G., šio asmens vairuojamo automobilio markę ir modelį, gimimo datą ir vietą, ir per V. T. gautus duomenis: ar šis asmuo paieškomas, šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą.

BK 228 str. 1 d. (2011 m. sausio mėn. galiojusioje (pasikeitė nuo 2011 07 05 d.) įstatymo redakcijoje) numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

V. J. atitinka BK 228 str. numatyto specialaus subjekto požymius: jis 2010-04-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-05-01 perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas (b.l. 66 2 t.) (su pareigybės aprašymu (b.l. 67 2 t.) pasirašytinai susipažino 2010-05-03) ir nusikalstamų veikų padarymo metu šiose pareigose dirbo (b.l. 65-85 2 t.).

V. J. inkriminuojamų veikų padarymo vieta ir laikas laikytini įrodyti V. K. bei paties V. J. parodymais, jog jie buvo susitikę V. J. tarnybiniame kabinete (kabinetas Nr. 6, (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini) bei byloje esančiais garso įrašais (graso įrašo pradžia 2011-01-27 12 val. 52 min. 57 s.), V. T. prisijungimo prie sistemų audito išvadomis (2011-01-27 12:58:33, 12:59:45).

Iš V. J. 2009 04 24 pasirašyto įsipareigojimo saugoti asmens duomenų paslaptį (b.l. 174 5 t.) matyti, jog jis buvo susipažinęs ir suprato, kad savo darbe tvarkys asmens duomenis, kurie negali būti atskleisti ar perduoti neįgaliotiems asmenims ar institucijoms, kad jis įsipareigojo saugoti asmens duomenų paslaptį, neatskleisti, neperduoti ir nesudaryti sąlygų įvairiomis priemonėmis susipažinti su tvarkoma informacija nei vienam asmeniui, kuris nėra įgaliotas naudotis šia informacija tiek įstaigos viduje, tiek už jos ribų.

Nors V. J. neigia neteisėtai rinkęs informaciją apie I. G. privatų gyvenimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad V. J. parodymai epizode dėl V. K. tiesiogiai paneigti V. K. parodymais, kuris teisme patvirtino, kad jis, būdamas V. J. darbo vietoje (jo darbo kabinete) pateikė V. J. automobilio valstybinio numerio duomenis ir paprašė pasižiūrėti apie savo sūnaus motinos draugą, o V. J. jam suteikė informaciją apie to asmens teistumą, darbą. Taip pat V. T. parodymais, kuris patvirtino, kad V. J. kaip viršininko prašymu jis tikrino asmens duomenis ir telefonu juos nurodė V. J. Pasijungė prie duomenų bazės savo vardu ir slaptažodžiu, pasižiūrėjo to žmogaus duomenis ir iš karto pasakė V. J. Kai prisijungė, įvesdamas bylos numerį suklydo, įrašytas bylos numeris atsirado dėl techninės klaidos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad V. J. jam nurodė įrašyti didelės paieškos bylos numerį, o iš garso įrašo girdisi, kad V. J. jam pasakė paskambinęs įrašyti savo bylos kokį nors numerį. Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (b.l. 110-147 1 t.), patvirtinančio operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinį, matyti, kad V. J. pasakė V. K. I. G. vardą, pavardę, gimimo datą ir tai, kad nėra paieškomas, o telefoninio pokalbio su V. T. metu išsiaiškino šio asmens šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą ir šiuos duomenis perdavė V. K.

Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes V. K. epizodo dalyje bei jas įvertinęs, padarė nepagrįstą išvadą, kad, nustačius, jog šioje byloje I. G. duomenys apie jo vardą ir pavardę, vairuojamo automobilio markę ir modelį, gimimo datą ir vietą, kad nepaieškomas, o taip pat jo šeimyninius ryšius, šeimyninę padėtį, darbovietę ir teistumą, V. J. buvo rinkti ir perduoti V. K. tik tam, kad pastarasis galėtų saugiai jaustis dėl savo sūnaus, o byloje nesant duomenų, kad rinkta informacija apie I. G. būtų panaudota jo interesus pažeidžiančiais tikslais, padarė išvadą, kad jokia žala I. G. tokiais veiksmais nebuvo padaryta, V. J. veiksmai pagal savo pavojingumą baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, dėl ko V. J. dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisintas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog aplinkybė, kad V. J. pagal užimamas pareigas buvo suteikta teisė naudotis registrais ir posistemiais, ir jis atliko duomenų paiešką neleistinai pasinaudodamas prieiga prie policijos duomenų bazės bei davė nurodymus tai padaryti V. T., teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis pažeidė bendrąsias kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Policijos įstatymo nuostatas ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad V. J., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, rinko tam tikrą informaciją apie asmenis ir ją pateikė visuose 4 jam inkriminuojamose epizoduose (V. K., S. K., R. P. ir J. J.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodydamas, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 str. 1 d. nepakanka nustatyti tik šias aplinkybes, nes vertinant V. J. nustatytų atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą bei šių veiksmų pasekmes, reikia nustatyti ir būtiną nusikaltimo sudėties požymį – didelę žalą. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl šio nusikalstamos veikos požymio nustatymo, padarė klaidingą išvadą, nustatydamas, jog V. J. veiksmuose nėra būtino BK 228 str. 1 d. numatyto sudėties požymio – didelės žalos padarymo.

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (tuo buvo kaltinamas V. J.) padariniai – didelė žala valstybei, juridiniam asmeniui (ar kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardytiems asmenims) gali būti ir turtinė, ir neturtinė. Didelė žala yra ir tada, kai pažeidžiami valstybės, juridinio ar fizinio asmens neturtiniai interesai, nukenčia valstybės tarnybos, institucijos prestižas, autoritetas ir pan. Teismų praktikoje paprastai didele žala pripažįstama tokia žala, kai ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose įtvirtintų vertybių pažeidimo piktnaudžiaujant tarnyba. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, kitų šiuo pagrindiniu valstybės įstatymu ginamų vertybių, principų, jeigu sumenkinamas, diskredituojamas valstybės institucijų autoritetas, pasitikėjimas valstybės teisine sistema ir pan. Darant išvadas dėl tokios žalos buvimo svarbios aplinkybės yra tai, kokios valstybės tarnautojo, atlikusio neteisėtus veiksmus, pareigos (jų reikšmingumas), kokia veikos trukmė, apimtis (mastas), kokiais teisės aktais yra ginamos pažeistos vertybės, ar piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi nebuvo padarytos ir kitos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo piktnaudžiavo tarnyba, jeigu jis ne tik pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, valstybės tarnybos principus, bet kartu padarė ir kitas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-16/2010 ir kt.).

Kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, jog teisėsaugos ir teisėtvarkos, tame tarpe ir policijos pareigūnai laikosi įstatymų,

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimu teismų praktikoje pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje dominuoja ne viešas, bet asmeninis interesas.

Kolegijos nuomone, neabejotina, jog valstybė patyrė didelės žalos, nes aukščiau nurodyti V. J. veiksmai suponuoja visuomenės nuomonę apie teisėsaugos institucijų veiklos nepatikimumą ir antiįstatymišką pobūdį ar kai kurių asmenų nebaudžiamumą.

Kaltinamasis 15 metų dirbo VRM sistemoje, su aukščiau minėtais įstatymais buvo supažindintas, dirbo skyriaus viršininku, V. K. jį dominusios informacijos ne per V. J. neturėjo galimybės gauti, nes ji buvo viešai neprieinama. V. J., dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, t. y. neeiliniu policijos pareigūnu, kartu ir būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir klastojo dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis), neteisėtai rinko bei perdavė kitiems asmenims informaciją apie privatų daugelio asmenų (įvertinus visų 4 epizodų apimtis) gyvenimą (BK 167 straipsnis) ir tai darė aktyviais ne vienkartiniais veiksmais, neatsitiktinai, tačiau tyčiniais veiksmais sudarė sąlygas – pats perduodamas informaciją ir taip suteikdamas galimybę, kad minėta informacija disponuotų asmenys, neturintys tam teisės.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą.

Tai, jog asmenys, apie kurių privatų gyvenimą buvo renkama informacija, nežinojo, kad apie juos yra renkama tokia informacija, pretenzijų neturi, niekaip nemažina V. J. kaltės ir/ar nešalina jo atsakomybės. Žmogaus teisė į asmeninį gyvenimą į yra prigimtinė, ji yra ir, kolegijos nuomone, turi būti saugoma ir ginama nepriklausomai nuo to, ar pats asmuo apie jos pažeidimą sužino, ir ar iš viso turi galimybę sužinoti, ar tam prieštarauja ir/ar su tokiu jau įvykusiu pažeidimu susitaiko niekam nereikšdamas pretenzijų. Veiksmų kvalifikacijai, kolegijos nuomone, neturi reikšmės ir tai, kad apie pažeidimą netampa žinoma platesniems visuomenės sluoksniams ar rinkta informacija buvo ar nebuvo panaudota asmens interesus pažeidžiančiais tikslais ir/ar nesukėlė rezonanso visuomenėje. Vien pats neteisėtų duomenų rinkimo ir perdavimo tretiesiems asmenims informacijos apie kitų asmenų privatų asmenų gyvenimą faktas yra netoleruotinas, nusikalstamas ir kvalifikuotinas pagal BK 167 str. 1 d.

BK 167 str. 1 d. sudėti yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti pakanka vien to, kad V. J., būdamas ne tik policijos pareigūnu, bet ir skyriaus viršininku, rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą – kas LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo laikytina bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu.

Atmestina ir V. J. versija, jog prie jo naudojamų sistemų, registrų nuotoliniu būdu galėjo prisijungti kompiuterinių tinklų administratoriai. Apklausus byloje liudytojais kompiuterinių tinklų specialistus, administratorius, kai kurių jų nuomone, liko nepaneigta teorinė tokių prisijungimų tikimybė su sąlyga, jog tuo metu atitinkama sistema, registras turėtų būti pagrindinio vartotojo įjungta, tačiau jie nurodė, kad praktinio tokio prisijungimo galimybė itin mažai tikėtina. Teismas šią kaltinamojo versiją atmeta nes :

Iš Policijos generalinio komisaro 2002 08 09 įsakymu Nr.451 patvirtintos Policijos programinio paketo naudojimo ir tvarkymo instrukcijos (b.l. 98-99 23 t.) 8.4 p. matyti, kad naudotojui griežtai draudžiama, esant aktyviam darbo seansui su PPP palikti darbo vietą be priežiūros. Ši nuostata, kolegijos nuomone, suponuoja reikalavimą, nedirbant sistemoje, nuo jos atsijungti. Tos pačios instrukcijos 8.1 griežtai draudžia naudotis PPP ne tarnybos tikslais;Iš Vilniaus aps. VPK 2013 03 18 rašto Nr. 10-8-4005 matyti, jog iš Vilniaus aps. VPK vietiniai tinklo administratoriai prie tarnybinių kompiuterių be darbuotojų prašymo arba be jų žinios neprisijungia (t. 5, b.l. 163-175).Iš V. K., V. K., J. J. ir R. P. (visuose epizoduose) parodymų, garso įrašų matyti, jog jų prašomus duomenis rinko būtent V. J. (išsamiau dėl V. J. veiksmų pasisakytina prie kiekvieno epizodo). Nenustatyta, kad kas kitas būtų rinkęs konkrečiai V. J. kaltinime nurodytų asmenų duomenis.

Be to, apeliacinės instancijos teisme V. J. pripažino, jog jis turėjo teisę dirbti ir su VRM duomenų banku ir su Lietuvos policijos informacinėmis bazėmis. Jis turėjo jų abiejų prisijungimo slaptažodžius ir kodus, tačiau vienais jų galėjo jungtis savo kabinete, o kitais turėjo galimybę jungtis, panaudodamas savo slaptažodžius ir kodus, kitose darbo vietose, kurioms tokia prieiga buvo suteikta.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 str. 1 d. objektyviajai pusei būdingi aktyvūs veiksmai. BK 300 str. 1 d. nusikaltimas gali būti padarytas minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 300 str. 1 d.

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Duomenys kaupiami policijos sistemos duomenų bazėse, o juose įrašius tikrovės neatitinkančius faktus, kolegijos nuomone, neabejotinai gali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų (šiuo konkrečiu atveju I. G.) teises arba sukelti jam ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes gali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms.

V. J. veiksmai V. T. nurodant į duomenų bazes kaip paieškos pagrindą nurodyti bet kokios tyrime esančio didelės medžiagos numerį pilnai atitinka BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., nes iškraipo I. G. asmens duomenis. Akivaizdu, jog V. J. suprato, o ir turėjo suprasti, jog jo V. T. prašomi pateikti duomenys bus renkami nesant tam teisėto pagrindo, nes jokio teisėto pagrindo jų rinkimui V. J. nurodyti negalėjo, be to V. J., kaip policijos atskiro padalinio - skyriaus viršininkas neužtikrino, kad jo skyriaus pareigūnai ne tik, kad neteisėtai nerinktų informacijos, kad į duomenų bazes įvestų teisingus duomenis, bet ir pats sukurstė V. T. klastoti informacinių sistemų (Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės) duomenis bei juos iškraipyti bei surinkti jį dominančią informaciją, įvedant į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis apie paieškos pagrindą, tokiu būdu sukurstydamas suklastoti tikrą dokumentą – duomenis, o V. T., vykdant neteisėtą tiesioginį viršininko V. J. nurodymą ir veikiant jo interesais, tyčia, neturint teisėto pagrindo, 2011-01-27 12.58 val., savo (V. T.) prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungus prie VRIS naršyklės bei V. J. nurodymu, siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedus į VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastojant tikrą elektroninį dokumentą, nors minėtas dokumentas, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra paieškos byloje, V. T. šios bylos pats netyrė bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šios paieškos bylos tyrimu, nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, po ko surinkus bei bendraujant tiesiogiai telefonu iki 2011-01-27 13.05 val. perdavus V. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų I. G. gyvenimą - neviešus elektroninius duomenis apie I. G. šeimyninius ryšius, šeimyninę padėtį, darbovietę, teistumą, V. J. iki 2011-01-27 13.07 val. šią informaciją žodžiu perdavė V. K., neteisėtai rinkusiam informaciją apie I. G. privatų gyvenimą.

Visa aukščiau išdėstytų V. J. neteisėtų veiksmų grandinė paneigia bet kokios atsitiktinės klaidos galimybę ir patvirtina, kad V. J. veikė tyčia. Atlikti veiksmai kartu patvirtina ir tai, kad V. J., turėdamas profesinę kompetenciją ir praktinę darbo patirtį, suprato atliekamų veiksmų turinį ir reikšmę, žinojo, kad jo veiksmai ir teisės aktų nuostatų tyčinis nesilaikymas gali sukelti padarinius tarnybinės veiklos srityje.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nors V. J. ir neigia susitarimą kartu su V. K., V. T. padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau susitarimas ir tiesioginė tyčia bendrais veiksmais disponuoti informacija apie asmens privatų gyvenimą, laikytini įrodytais rašytiniais bylos įrodymais – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, V. K., V. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei kitais aukščiau nuosprendyje aptartais rašytiniais įrodymais. V. J. žinojo, kad kitokiu būdu ne per jį (V. J.) V. K. negalėjo gauti jį dominančios informacijos, šią informaciją jis surinko, dalį tiesiogiai pats, dalį per V. T. bei visą surinktą informaciją žodžiu perdavė V. K. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du ir daugiau asmenų, visi nuteistieji buvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji būdami suaugę ir turintys atitinkamą išsilavinimą pagal savo protinį išsivystymą ir psichinę būseną negalėjo suvokti savo veiksmų bei juos valdyti.

Taip V. J., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 d. nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., BK 167 str. 1 d., BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.

Dėl V. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, (BK 228 str. 1 d., BK 167 str. 1 d., laikotarpis nuo 2011-01-08 10.19 val. iki 2011-10-06) ir dėl S. K. neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo (BK 167 str. 1 d.)

Pirmosios instancijos teisme V. J. dėl S. K. epizodo parodė, kad S. K. yra jo klasiokas. S. K. buvusi veikla - prekyba nekilnojamu turtu. Jis ne kartą yra minėjęs, kad atsisakydavo pirkimo pardavimo sandorių, nes asmenys, parduodantys ar perkantys nekilnojamojo turto objektus, pateikdavo klaidingą informaciją arba klaidingus dokumentus apie objektus. Domėjosi, kaip galima būtų suminimizuoti riziką būti apgautam, tai yra apsaugoti save ir savo turtą. Kiek prisimena, S. K. paaiškino, kad kilus bet kokiai abejonei ar pastebėjus, kad asmenys, parduodantys ar perkantys nekilnojamojo turto objektus, pateikinėja objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis ar kitaip klastoja aplinkybes ar dokumentus, imtis priemonių pranešti policijai arba jam, kaip policijos pareigūnui. S. K. pagal jo veiklos pobūdį galėjo tapti nusikaltimo auka arba jis galėjo žinoti informaciją apie galimai daromas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, todėl su juo bendravo, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-07-27 įsakymu Nr. 5-V-465 patvirtinta Kriminalinės policijos operatyvinių padalinių ir operatyvinės veiklos nevykdančių policijos sistemos padalinių keitimosi informacija instrukcija, siekdamas gauti informaciją, kuri policijos pareigūnų požiūriu yra arba gali būti vertinga, tiriant nusikalstamas veikas ar vykdant teisės pažeidimų prevenciją. 2011 metų sausio ar vasario mėnesį, S. K. paskambino ir pasakė, kad negali susitvarkyti su VĮ Registrų centro administruojamu registru ir prašė pagalbos - paaiškinti, kaip naudotis registru. S. K. tuo tikslu buvo atvažiavęs į darbą, kur V. J. S. K. paaiškino, kad informaciją apie asmenų gyvenamąsias vietas galima laisvai rasti internete ir parodė jam, kaip tai daroma. Kiek pamena iš telefonų knygos, buvusios kabinete, buvo paimti atsitiktinio asmens duomenys ir interneto pagalba patikslinti duomenys apie tą asmenį. Taip pat S. K. parodė, kaip galima www.policija.lt patikrinti asmenį, ar jis ieškomas policijos ir kitų institucijų. Kiek pamena, 2011 m. daugiau informacijos apie asmenų anketinius duomenis buvo www.epaslaugos.lt, www.zebra.lt, www.118.lt, www.info.lt ir pan. S. K. paaiškino, kad gali po darbo namuose interneto pagalba pažiūrėti, kur jį dominančių objektų savininkai gali gyventi. Kiek pamena, namuose interneto, telefoninių knygų pagalba pavyko nustatyti kelių objektų savininkų galimų gyvenamųjų vietų adresus.

Visus duomenis S. K. V. J. rinko iš viešosios erdvės (ir tuos, kurie girdisi įraše). Duomenys, kad asmuo yra miręs, ar neturi gyvenamosios vietos – šie duomenys greičiausiai iš straipsnio internete arba pats S. K. galėjo pasakyti. Turint asmens vardą, pavardę, asmens kodą, kuris nurodytas S. K. sąrašuose – tai sistemos: Google, Yandex, ragleris arba yahoo suvedant to asmens duomenis, pateikiama visa to asmens informacija. Jis suvesdavo įvairias užklausos kombinacijas, susijusias su vardu ir pavarde. S. K. nurodė, kad tos informacijos pats neranda. Pripažįsta, jog S. K. jam pateikė duomenis kelis kartus. Informacija buvo surinkta ir kilo ne iš jo tarnybinių pareigų atlikimo.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis S. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad V. J. jis pažįsta nuo mokyklos laikų. Jis V. J. papasakojo, kad dirba su nekilnojamuoju turtu, yra problemos surasti gretimų sklypų savininkus, kad dažnai tenka bendrauti su tarpininkais. Sutarė, kad užvažiuos pas V. J. ir pastarasis jam papasakos, kaip interneto pagalba surasti kontaktinius duomenis jį dominančių šalia esančių sklypų savininkų. S. K. kelis kartus buvo pas V. darbe, V. J. papasakojo, kaip internete galima surasti kontaktus, kelis kartus padėjo. Neturėjo tikslo padaryti nusikaltimą, jo tikslas buvo apsisaugoti nuo neteisėtų veiksmų. Jokių veiksmų, kad sužinoti daugiau informacijos apie tuos žmones, nedarė, jį domino tik kontaktiniai duomenys. Žmonių – sklypų savininkų vardų, pavardžių įvardinti negali.

2011 m. S. K. dirbo įmonėje C, taip pat asmeniškai dirbo su nekilnojamuoju turtu, t.y. įsigydavo sklypą, sutvarkydavo dokumentus iki leidimo statybai ir tuomet parduodavo. Tai veiklai, t.y. sklypų pirkimui-pardavimui jis leidimo neturėjo. Buvo įsigijęs apie pora sklypų.

Iš sąrašuose esančių asmenų vardų ir pavardžių neprisimena, jam nieko nesako vardai ir pavardės: E. U., J. U., R. B., P. R., J. G., E. T., A. Š. ir V. S. Buvo kažkoks objektas ir reikėjo surinkti informaciją apie kaimynus, kad neatsirastų problemų ateityje dėl sklypų ribų. Tikriausiai dėl šių asmenų jis pateikė V. J. sąrašą. Jis tiems žmonėms siųsdavo paštu laišką ir žmonės atskambindavo arba ne. Jį domino tų žmonių kontaktiniai duomenys, t.y. telefono numeris ir gyvenamosios vietos adresas. Iš V. J. jis gavo duomenis - adresus. Jis pats ieškodavo jam reikalingų asmenų, turėjo jų sąrašą. S. K. pats buvo užrašęs žmogaus vardą, pavardę ir gimimo datą, ir gal būt kai kur adresą, jei buvo radęs. O tų asmenų, kurių duomenų nerado, kreipėsi į V. J. Tą informaciją, kurią gavo, jis panaudojo, siuntė gal 6-7 laiškus, prašydamas asmenį susisiekti nurodytu telefonu su juo.

2011 m. tikriausiai buvo įsigijęs vieną sklypą. Tai galėjo būti laukas, gyvenvietės sklypas ar miškas. Tuose sąrašuose, kur kratos metu pas jį rado, ir tuose pokalbiuose, kur išklausyti teisme, žmonės kai kurie jam buvo reikalingi dėl sklypų ribų, kai kurie ne tik dėl ribų, o tiesiog buvo kaimynai. Jei kaimynas gyvena name, tai paprasta pas jį užeiti, tačiau jei aplink laukas, tai nėra pas ką kreiptis. Iš Registrų centro sužinodavo, su kuo sklypas ribojasi. Jo tėvas turi prisijungimą prie Registrų centro, tačiau juo praktiškai naudojasi jis, ir gali ištraukti asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Registrų centre tų asmenų gyvenamųjų vietų neklausė. Ten esančia programa nelabai suprato kaip naudotis. Tų asmenų darbo vietos, socialinė padėtis nebuvo reikalinga. Iš kur ta informacija atsirado, gali tik spėlioti. Pas jį rastuose sąrašuose buvo nurodyta asmens vardas, pavardė, adresas. Svarbiausia jam buvo žmogaus adresas. Po to, kai buvo surašytas kaltinimas, jis tiesiog paėmė tas knygas ir surašė tuos adresus, ir tai neužėmė daug laiko. Tų asmenų kontaktus – adresus jis surado po kaltinimo pateikimo, o ne prieš. Iki to laiko, kol kreipėsi į V. J., jis tomis telefonų knygomis domėdavosi, adresus rasdavo.

Į Gyventojų registrą dėl asmenų gyvenamųjų vietų nesikreipė. Jis, kreipdamasis pas V. J., pastarajam nurodė, kad ieško kaimynų. V. J. tikriausiai negalėjo nurodyti duomenų apie tų kaimynų galimai padarytą nusikaltimą. Kokiu būdu surasdavo V. J. tuos duomenis, negali atsakyti. Kabinete jis ir knygas vertė, ir prie kompiuterio sėdėjo, pas jį kabinete sėdėjo vienoje stalo pusėje, o V. J. kitoje stalo pusėje. Nematė, iš ko diktuoja tuos duomenis jam V. J.. V. J. sakė, kad reikalingi tie kaimynai dėl sklypų ribų nustatymo. V. J. jam rodė kaip naudotis vieša paieškos sistema ir kaip ieškoti informacijos kompiuteriu savo darbo kabinete. Pats bandė tai padaryti, tačiau pačiam sunkiai sekėsi. Kai bendravo su V. J. jo darbo kabinete, jo monitoriaus ekrano nematė.

Pagal Registrų centro duomenis iš nuosavybės išrašo savininko asmens kodas nenurodomas, tik gimimo data. Žmonės, kuriuos jis surado, jokių pretenzijų, kad juos surado, nereiškė. Kiti, kurių nesurado, taip pat pretenzijų nereiškė.

Iš BPK 276 str. 4 d. pagrindu pirmosios instancijos teisme pagarsintų S. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 116-117, 127-128, 129 10 t.) iš kurių matyti, kad atvykus pas V. J. į darbą, kadangi skubėjo, V. paliko jį dominančių sklypų savininkų duomenis ir Registrų centro prisijungimo kodus. Asmenų duomenys buvo surašyti lape ir nurodyta jų vardai, pavardės ir asmens kodai ar gimimo metai. Su jo turimu Registrų centro prisijungimo kodu galima prisijungti prie duomenų bazės iš bet kurio kompiuterio. V. J. kitą dieną pateikė jį dominančią informaciją. Kaip buvo gauta jį dominanti informacija, nežino. V. J. jį dominančią informaciją buvo surašęs ant lapo ranka, tai yra buvo surašyti sklypų savininkų adresai. Pagal gautą informaciją buvo nuvykęs keliais adresais, bet su savininkais bendrauti neteko. Minėtų asmenų adresais domėjosi, nes jį domino jų turimi sklypai – pardavimas, gretimų sklypų geodezinių išmatavimų tvarkymas. Jokių blogų ketinimų nebuvo, tai verslas. Į V. J. kreipėsi kelis kartus. Abu kartus jį domino tik savininkų sklypų adresai. Jeigu V. J. prie Registrų centro buvo prisijungęs jo slaptažodžiu, tai yra fiksuojama Registų centre. Ir antrąjį kartą, datos nurodyti negali, jis buvo taip pat atvykęs pas V. J. į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kabinete jam taip pat paliko asmenų sąrašą, kurių reikėjo nustatyti gyvenamųjų vietų adresus. Minėta informacija buvo suteikta ne iškart, o ją pasiėmė kitą dieną, nes kažkuris tai iš jų buvo užimtas. Asmenų adresai buvo surašyti lape, kurį surašė V. ir jam pateikė. V. J. antrą kartą prisijungimo slaptažodžio prie Registrų centro nedavė. Jis nesidomėjo, iš kur ir kaip V. gavo jį dominančią informaciją.

S. K. pats nėra VĮ Registrų centro vartotojas ir prie sistemos prisijungti negali. Su minėta įmone sudaręs sutartį jo tėtis J. K. Kadangi jo tėtis yra sudaręs sutartį su Registrų centru ir turi prisijungimo vardą ir slaptažodį, tai jis bet kada gali prisijungti prie duomenų bazės ir gauti dominčią informaciją ir ją atsispausdinti. Kratos metu buvo paimti dokumentai - Registrų centro išrašai, yra gauti teisėtai, tai yra prisijungus prie Registrų centro. Taip pat kartais būdavo, kad patys žmonės pateikdavo išrašus, gautus iš Registrų centro. Taip pat kratos metu buvo rasti asmenų sąrašai, kurie jam buvo pateikti susipažinti. Minėtus asmenų sąrašus sudarė ir surašė jis, nes jis tiesiogiai norėjo bendrauti su asmenimis be tarpininkų parduodant ar įsigyjant jų sklypus. Vardai, pavardės ir gimimo datos yra surašyti jo ranka, tai jo raštas. Po vardais ir pavardėmis yra ranka surašyti adresai, tai ne jo raštas ir kam jis priklauso, pasakyti negali.

Pirmame lape, kuriame nurodyti adresai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Vilnius, rusų kalba dirba universitete; (duomenys neskelbtini), pensininkas; (duomenys neskelbtini) – yra jo raštas, šiuos įrašus padarė jis. Kituose lapuose asmenų adresai yra surašyti ne jo ranka. Kreipėsi į V. J. pagalbos dėl asmenų gyvenamųjų vietų nustatymo, nes galvojo, kad gali pagelbėti minėtoje situacijoje ir patarti, kur jam internete ar kitoje vietoje galima būtų susirasti asmenų gyvenamąsias vietas. Jis žinojo, kad minėta informacija yra skelbiama viešai skirtinguose šaltiniuose. Tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku jis su pirmuoju sąrašu, kuriame jo ranka surašyti ir asmenų adresai, atėjo pas V. J. į darbovietės kabinetą ir pateikė šį sąrašą, o pastarasis jam suteikė informaciją apie asmenų gyvenamąsias vietas. Iš kur jis sužinojo minėtą informaciją pasakyti negali, ar buvo prisijungęs prie kokios nors oficialios duomenų bazės, ar internete. Kompiuterio monitorius buvo nukreiptas į V., todėl jis nematė, ar šis ką nors darė kompiuteriu. Minėtą informaciją galima surasti internete, bet tai užima daug laiko, todėl jis ir kreipėsi į V., kad būtų greičiau. Iš kur buvo pateikta informacija, nesidomėjo, tik užsirašė adresus. Dėl kitų asmenų sąrašų konkrečiai nieko paaiškinti negali, nes neprisimena, kam ir kada juos pateikė ir kas jam suteikė jį dominančią informaciją. Kieno ranka surašyti adresai nežino. Pagal raštą asmens identifikuoti negali. Minėtus adresus galima surasti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose: internete, telefonų knygose ir panašiai. Beveik visi asmenų adresai yra nurodyti telefonų knygose. Įtarime buvo nurodyti asmenų adresai, todėl jis asmenis atrinko pagal jų gyvenamąsias vietas. Jis pateikė „Telefonų knygos 2000, Vilnius“ išrašą, kuriame nurodytas jį dominančio asmens adresas (duomenys neskelbtini) - A. T. Sąraše yra nurodyti keli asmenys, kurių duomenys „A. T.“ ir jis juos būtų atsirinkęs pagal tai, kad kiekvienam asmeniui, esančiam telefonų knygos sąraše, skambintų ir domėtųsi jį dominančiu nekilnojamojo turto objektu. Taip galėtų atsirinkti visus jį dominančius asmenis, kurių adresai yra nurodyti įvairių miestų telefonų knygose. Jis taip anksčiau ir darė, bet tai užima daug laiko, todėl vėliau kreipėsi į V. J. Iš kur buvo gauta informacija apie A. Š. duomenis, kad yra pensininkas, pasakyti negali, bet gal skambino ir jam buvo suteikta minėta informacija, gal apie tai nuvykus jam apie tai pasakė kaimynai. Taip pat kai kuriuose sąrašuose po asmenų vardais ir pavardėmis yra padaryti įrašai – miręs. Tiksliai nurodyti, iš kur minėti duomenys buvo gauti negali. Į V. J. kreipėsi, nes jį dominanti informacija buvo suteikta daug greičiau ir informacija buvo saugi iškart nurodant minėto asmens gyvenamąją vietą. Prie kokių duomenų bazių V. J. buvo prisijungęs ir kaip buvo gauta jį dominanti informacija pasakyti negali, nes niekada V. to neklausė. Vieno apsilankymo metu V. J. internete parodė, kad yra 118 programa pagal kurią galima rasti asmenų adresus. Išklausęs jam pateiktus garso įrašus (2011-01-28 09:49:07, nuo 10:19:14 iki 10:30:24 val., 2011-02-14 123:27:43 val., nuo 14:34:53 iki 14:43:13 val., 2012-06-13 12:28:14 val. ir 12:42:12 val.), nurodė, kad pokalbyje dalyvavusių asmenų balsus identifikuoti gali, tai jo žmonos T. K., draugo M. Ž., V. J. balsai.

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 144-145 10 t.) S. K. taip pat buvo parodęs, kad savo kaltę pripažįsta pilnai dėl 2011-01-28 ir 2011-02-14 dienų. Pas V. J. buvo, paprašė ir reikiamą informaciją gavo. Dėl paskutinio epizodo kaltės nepripažįsta. V. J. į darbą sąrašų, kuriuose nurodyti asmenų duomenys, nenešė ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašyti minėti sąrašai neprisimena. Bet pagal jam pateiktus sąrašus gali nurodyti, kad vardai, pavardės ir gimimo datos surašytos panašiu į jo raštą raštu. Antrojo rašto identifikuoti negali, tai yra kas surašė gyvenamųjų vietų adresus.

Pirmosios instancijos teisme, apžiūrėjus 3 tome esančius dokumentus: b.l. 124 - sąrašas prasideda E. U. – tai visur jo raštas, b.l. 139 - sąrašas prasideda R. M. ir b.l. 140 - sąrašas prasideda K. K. - juodai yra jo, S. K., raštas, o kur blogiau matosi tai tikriausiai V. J.; b.l. 141 ir b.l. 142 – sąrašas prasideda N. K. ir sąrašas prasideda K. K. rašyti jo ranka, b.l. 130 – sąrašas prasideda E. M. - juodai tai jo, S. K., raštas, o kur neryškiai čia tikriausiai V. J. raštas;

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. (b.l. 118-122 10 t.) nurodė pastatą (duomenys neskelbtini), jame esantį kabinetą Nr. 6, ant kurio durų iškaba „Viršininkas“ ir parodė, kad tai V. J. darbo kabinetas, kuriame jis perdavė du sąrašus su sklypų savininkų duomenimis ir vėliau jam V. J. minėtame kabinete pateikė minėtų asmenų gyvenamąsias vietas, tai yra suteikė informaciją apie jį dominančių asmenų gyvenamąsias vietas.

Apeliacinės instancijos teisme išklausius garso įrašus, fiksuotus 2012-05-02 protokole (b.l. 110-147 1 t.), matyti, jog:

2011-01-28 09 val. 49 min. 07 s. įvyko telefoninis pokalbis tarp V. J.ir S. K., kurio metu pašnekovai susitarė susitikti V. J. darbo vietoje.

2011-01-28 10 val. 19 min. 14 s. iki 10 val. 30 min. 24 s. (duomenys neskelbtini) skyriaus kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko V. J. ir S. K. susitikimas, kurio metu: S. K.: „Yra prašymas. Žiūrėk. Štai tie, tai ne pirmo būtinumo.“, V. J.: “Mm“., S. K.:“ Tai galima ir kitą savaitę. Tuos du pageidautina šiandien“, V. J.: „O ko iš jų reikia?“, S. K.: “Pažiūrėti, kur jie randasi. Kad galim būtų pas juos į svečius užvažiuoti. Jie (neaišku) ten dar ir nuomininkas (neaišku) atsirado, tai taip pat būtų neblogai pažiūrėti, kur jis randasi.“/.../ V. J.: „rašyk, tai Kareivių“, S. K. :“Tai mūsų pirmas?“, V. J.: “Taip. (duomenys neskelbtini)“, S. K.: “Vilniuje“, V. J.: ”Mh. Viešoji įstaiga, (duomenys neskelbtini) Universitete dirba./.../ Tuojau A. Š. /.../ Taip, aštuoniasdešimt keturi šeši. S. K.: “Irgi Vilniuje?“ , V. J.: “Taip, tuojau (duomenys neskelbtini), niekur (neaišku) nedirba“. V. J.: “Duok iš karto visus/.../ S. K.: “Iš Molėtų tas nuomininkas“,/.../ V. J.: “Taip, (duomenys neskelbtini)“,/.../. V. J.: “Taip, pirmas E., (duomenys neskelbtini)./.../ V. J.: “Rašyk taip. (duomenys neskelbtini)/.../ (duomenys neskelbtini)/.../a, (duomenys neskelbtini)“. Gavęs šiuos duomenis S. K. pasikalbėjo su V. J. apie ikiteisminiam tyrimui nereikšmingus dalykus ir išėjo.

2011-02-14 telefoninis pokalbis įvyko 13 val. 27 min. 43 s. tarp V. J.ir S. K., kurio metu pašnekovai susitarė susitikti V. J. darbo vietoje.

2011-02-14 14 val. 34 min. 53 s. iki 14 val. 43 min. 13 s. (duomenys neskelbtini) skyriaus kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko V. J. ir S. K. susitikimas, kurio metu V. J.: /.../ „duok, kas ten“, S. K.: „čia jie pirmi tai nežinau ten jie giminės negiminės, o kiti tai vyras ir žmona“, V. J.: “tuojau pažiūrėsime /.../ Ten bus (duomenys neskelbtini),/.../ (duomenys neskelbtini)“. Gavęs šiuos duomenis S. K. pasikalbėjo su V. J. apie ikiteisminiam tyrimui nereikšmingus dalykus ir išėjo.

2012-06-20 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole (b.l.182-188 1 t.) užfiksuota, kad vykdant S. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauta informacija:

2012-06-13 12:28:14 įvyko telefoninis pokalbis tarp S. K. ir nenustatyto asmens, kurio metu: S. K. „Aš manau, kad ten bus rimčiau, kadangi...“, Nenustatytas asmuo: „Kadangi už tai, kad sužinoti, žmogų surasti, parduoda, neparduoda žemę. Tai juk tik tam, ir viskas“. S. K.: “Na“. /.../ S. K.: “Tai aš turiu sutartį su „Registrų centru“. Tik aš ten pats neišsiaiškinau, kaip tai daroma“.

2012-06-13 12:42:12 įvykęs telefoninis pokalbis tarp S. K. ir nenustatyto asmens, kurio metu nenustatytas asmuo: :“O kas atsitiko, paaiškink man prašau“, S. K.: “Tai aš pats čia ne viską suprantu. Ar jis ten daugiau pridarė nei galima. Ar čia jau tas, ką mes ten žiūrėjome tuos duomenis“, Nenustatytas asmuo: “Tai o kas buvo?“, S. K.: „Na, kas buvo? Aš jo prašiau, kad jis man pažiūrėtų šeimininkus, kur gyvena“, Nenustatytas asmuo: “Na?“, S. K.: „ Na ir viskas. Ir tipo viršijo tarnybinius įgaliojimus“.

Iš esmės S. K. neneigia prašęs, o V. J. jo prašymu surinkęs informaciją apie asmenų, kurie nurodyti kaltinime, gyvenamąsias vietas.

2012-05-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti kratą S. K. darbo vietoje UAB „C“ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini)bei S. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)(b.l. 113-114 3 t.; b.l. 116 3 t.).

Kratos UAB „C“ buveinėje – bute, adresu Gelvonų g. 54-28, Vilniuje, be kitų daiktų rasta ir paimta segtuvai su dokumentais (b.l.117-118 3 t.). Kratos metu rastų dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad rasti tokie asmenų bei gyvenamųjų vietų sąrašai:

1) baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio yra sąrašas asmenų, surašytas ranka juodos spalvos rašikliu:

R. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

J. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

A. L., (duomenys neskelbtini), Nėra;

R. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

M. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

V. J. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

S. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

A. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio yra sąrašas asmenų, surašytas ranka juodos ir mėlynos spalvos rašikliais:

K. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

P. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

K. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).;

J. V. Č., (duomenys neskelbtini), miręs;

A. B., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

G. T., (duomenys neskelbtini), nėra;

M. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

J. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

A. S. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

E. J. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

V. K., (duomenys neskelbtini), Miręs;

O. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

S. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

N. K., (duomenys neskelbtini).

Baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio yra sąrašas asmenų, surašytas ranka juodos spalvos rašikliu: K. K., (duomenys neskelbtini); P. K., (duomenys neskelbtini); K. A., (duomenys neskelbtini); J. V. Č., (duomenys neskelbtini); A. B., (duomenys neskelbtini); G. T., (duomenys neskelbtini); M. K., (duomenys neskelbtini); J. K., (duomenys neskelbtini); A. S. G., (duomenys neskelbtini); E. J. G., (duomenys neskelbtini); V. K., (duomenys neskelbtini); O. P., (duomenys neskelbtini); S. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

3) baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio yra sąrašas asmenų, surašytas ranka juodos spalvos rašikliu, kai kurie įrašai padaryti mėlynos spalvos rašikliu ir pieštuku:

J. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

V. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. K., (duomenys neskelbtini);

A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

O. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

E. P., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini);

V. B., (duomenys neskelbtini), miręs;

A. J. K., (duomenys neskelbtini), Nėra;

J. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

K. G., (duomenys neskelbtini), Nėra.

4) Baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio yra sąrašas asmenų, surašytas ranka juodos spalvos rašikliu, adresai surašyti po asmenų duomenimis surašyti mėlynos spalvos rašikliu:

E. U., (duomenys neskelbtini), J. U., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

R. B., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

P. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

J. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

E. T., (duomenys neskelbtini), dovana, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirba universitete;

A. Š., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 121-151 3 t.).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(01257)-IS1-1382 (b.l. 20-23 4 t.) matyti, kad rankraštinius įrašus – „(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).; Miręs; (duomenys neskelbtini); Nėra; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Miręs; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Miręs; Nėra; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nėra“ esančius pateiktuose tyrimui dvejuose dokumentuose įvardintuose kaip „3 sąrašas“ ir „1 sąrašas“ parašė V. J. (teismo pastaba: aukščiau nurodytame kratos protokole šie sąrašai įvardinti 2) ir 4) sąrašais).

Ar rankraštinius įrašus - „(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nėra; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“, esančius pateiktame dokumente, įvardintame kaip „2 sąrašas“, parašė V. J. ar kitas asmuo, nėra galimybės, kadangi lyginamajam tyrimui yra pateikta dokumento elektrografinė kopija, iš kurios rankraštiniai įrašai ir parašai nėra tiriami (teismo pastaba: aukščiau nurodytame kratos protokole šis sąrašas įvardinti 1) sąrašu).

2012-09-07 Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos rašte Nr. 5-16-S-574, adresuotame VĮ „Registrų centras“, nurodoma, kad tikslinga nustatyti, kas ir kada bei kokius duomenis tvarkė VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, susijusius su asmenimis ir adresais: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); J. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); A. L., gim. (duomenys neskelbtini); R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); R. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); V. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), N. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), O. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. K., (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), O. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Saugos įgaliotinio tarnyba 2012-09-28 raštu Nr. (1.1.67.)s-4237 pateikė duomenų teikimo pagal sutartis ataskaitas nuo 2010-01-01 iki 2012-09-07 (b.l. 37-200 4 t.; b.l. 1-78 5 t.).

2013-01-30 apžiūros protokole (b.l.79-138 5 t.) užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kartu su 2012-09-28 Valstybės įmonės „Registrų centras“ Saugos įgaliotinio tarnybos raštu Nr. (1.,1.67.)s-4237 pateiktos duomenų teikimo pagal sutartis ataskaitos ir nustatyta, kad pagal duomenų teikimo pagal sutartį įtariamojo S. K. tėvas J. K. peržiūrėjo šiuos duomenis:

2011-03-01 objektų: Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis B. Z., V. B., M. C. ir J. M.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis O. M., R. K., A. G., R. G., V. K. ir O. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis O. P., A. M., J. K. ir M. M.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. V., E. J., A. Č., O. J., E. P., V. B. ir V. S.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis B. D., E. L., V. B., A. J. K. ir J. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., R. G., K. G. ir L. G.) duomenis;

2011-05-24 objektų: Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. K., P. K. ir K. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. K., P. K. ir K. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis K. A. ir M. A.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. Z., iki 2012-01-20 dalis priklausė J. V. Č.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. B., G. T. ir Valentinai R. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. G., I. G. ir E. J. G., 2011-06-15 dalis priklausė A. S. G.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K. ir I. K., iki 2011-05-24 dalis priklausė V. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. K. ir O. P.) duomenis;

2011-06-06 objekto Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis N. K.) duomenis;

2011-10-05 objektų: Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. M.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. R., A. B., M. K. ir J. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis J. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. L. ir J. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. M.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., R. R., L. G., A. S. ir J. S.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis M. K. ir Vytautui J. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. K., S. P., S. K., A. K., N. M. ir P. K.), duomenis (b.l. 79-138 5 t.).

Iš 2013-06-06 Valstybės įmonės „Registrų centras“ Saugos įgaliotinio tarnybos 2013-06-06 rašto Nr. (1.1.67.)s-2432 ir jo priedų matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis peržiūrėjo UAB „N“, kurio duomenų teikimo pagal sutartis ataskaitą vartotojas - J. K. (b.l. 153-157 5 t.).

Valstybinės įmonės Registrų centro saugos įgaliotinio tarnybos 2012-06-14 rašte Nr. (1.1.67.)s-2719 nurodyta, kad S. K. su valstybės įmone Registrų centru nėra sudaręs registro duomenų teikimo internetu sutarčių ir nėra registruotas registro duomenų vartotoju. Nuo 2011-01-01 iki 2011-05-11 S. K. valstybės įmonės Registrų centro savitarnos sistemoje peržiūrėjo informaciją apie tai, kas domėjosi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, identifikavęs savo asmens tapatybę kaip elektroninės bankininkystės vartotojas (b.l. 42 3 t.).

2012-09-28 Valstybės įmonės „Registrų centras“ Saugos įgaliotinio tarnybos 2012-07-18 raštu Nr. (1.1.67.)s-3289 pateikti duomenys, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vartotojų audito sistemos duomenimis J. K. yra registruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų vartotoju pagal 2007-04-03 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp valstybės įmonės Registrų centro ir UAB „N“, pateiktas vartotojo veiksmų protokolas, kuriame užfiksuoti visi J. K. veiksmai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nuo 2011-01-01 iki 2011-05-11 (b.l. 44-59 3 t).

UAB “L” 2013-02-27 raštu Nr. 01-03-036 ir 2013-03-04 raštu Nr. 01-03-051 nurodė, kad UAB „L“ yra TEO LT, AB įmonių grupės įmonė, teikianti universaliąją paslaugą, t. y. informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus informacijos telefonu 118 ir elektroniniame sąraše www.118.lt Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-09-20 įsakymu Nr. 1V-889 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 4.3.1 p. universaliųjų paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad visiems universaliųjų paslaugų gavėjams būtų prieinamas bent vienas išsamus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų sąrašas, kuriame nurodytas abonento vardas ir pavardė (jeigu abonentas yra juridinis asmuo - juridinio asmens pavadinimas), adresas (abonentui fiziniam asmeniui pageidaujant gali būti nurodoma tik adreso dalis) ir telefono ryšio numeris. Savo abonentų, neprieštaraujančių dėl jų asmens duomenų paskelbimo viešuosiuose sąrašuose, duomenis UAB „L“ teikia viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai (informacija į sąrašus nebuvo perkelta iš telefonų knygų). Abonentas, norėdamas neskelbti savo asmens duomenų arba pakeisti skelbiamų duomenų apimtį, turi kreiptis į savo ryšio operatorių. UAB “L” pateikė išrašą iš tinklalapio www.118.lt, kuriame yra asmenų – J. U., R. B., P. R. (4 asmenys), J. G. (9 asmenys), A. Š., V. K., A. M., E. P., J. A. K., J. K. (5 asmenys), R. G. (2 asmenys), R. M., J. K., R. P. (2 asmenys), S. K. (2 asmenys), A. B., M. K., V. J. K., L. O. P., O. P. (6 asmenys), O. B. P., N. K. (5 asmenys) adresai patikros dieną (2013-03-01). Kitų asmenų adresai, nurodyti 2013-02-12 rašte Nr. 5-16-S-106, nėra skelbiami (b.l. 106-110 8 t.).

TEO LT, AB 2013-04-11 rašte Nr. 01-02-80 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 79 str. 3 d. asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus, iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos panaikinti. Teisės aktuose nustatytu laikotarpiu telefonų abonentų knygos TEO buvo leidžiamos vykdant universaliųjų paslaugų įpareigojimus (b.l. 112 8 t.).

Kratos metu pas S. K. buvo rasti asmenų bei gyvenamųjų vietų sąrašai (b.l. 121-151 3 t.). Specialisto išvada patvirtina, jog dvejuose sąrašuose asmenų asmeninius duomenis yra įrašęs V. J. (kratos protokolo 2) ir 4) sąrašas).

Iš garso įrašo matyti, jog kratos protokolo 5) sąraše 2011 01 28 laikotarpiu nuo 10 val. 19 min. 14 s. iki 10 val. 30 min. 24 s. bei N. S. ir A. L. duomenis 2011 02 14 laikotarpiu nuo 14 val. 34 min. 53 s. ir 14 val. 43 min. 13 s. V. J. pateikė žodžiu.

Kaltinamasis S. K. teisme aiškino, kad jis kelis kartus buvo pas V. J. darbe ir kelis kartus V. J. jam padėjo. Kai kreipėsi pas V. J., tai paaiškino, kad jam reikalingi kaimynai dėl sklypų ribų nustatymo. Kokiu būdu V. J. surasdavo duomenis jis nežino. Iš esmės analogiškas aplinkybes S. K. nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 116-117 10 t.), kur detalizavo, kad jis V. J. paliko jį dominančių sklypų savininkų duomenis ir Registrų centro prisijungimo kodus. Tie asmenų duomenys buvo surašyti lape ir nurodyta jų vardai, pavardės ir asmens kodai ar gimimo metai. V. J. jam kitą dieną pateikė jį dominančią informaciją. Kaip buvo gauta jį dominanti informacija, nežino. V. J. jį dominančių informaciją buvo surašęs ant lapo, ranka, tai yra buvo surašyti sklypų savininkų adresai.

Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 127-128 10 t.) paaiškino, kad kratos metu buvo rasti asmenų sąrašai, kuriuos sudarė ir surašė jis, tikslu tiesiogiai bendrauti su asmenimis be tarpininkų perduodant ar įsigyjant sklypus. Pirmame lape, kuriame nurodyti adresai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Vilnius, rusų kalba dirba universitete; (duomenys neskelbtini), pensininkas; (duomenys neskelbtini)– yra jo raštas, šiuos įrašus padarė jis. Kituose lapuose asmenų adresai yra surašyti ne jo ranka. Kreipėsi į V. J. pagalbos dėl asmenų gyvenamųjų vietų nustatymo, nes galvojo, kad gali pagelbėti minėtoje situacijoje ir patarti, kur jam internete ar kitoje vietoje galima būtų susirasti asmenų gyvenamąsias vietas. Su tuo pirmuoju sąrašu jis buvo nuvykęs pas V. J. į darbą ir pateikė tą sąrašą V. J., kuris jam suteikė informaciją apie asmenų gyvenamąsias vietas, tačiau iš kur V. J. tą informaciją sužinojo, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 129 10 t.) S. K. dar aiškino, kad į V. J. kreipėsi, nes jį dominanti informacija buvo suteikta daug greičiau ir informacija buvo saugi iškart nurodant minėto asmens gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abejonių, kad būtent V. J. surinko informaciją apie asmenų, nurodytų kaltinime šiame epizode, gyvenamąsias vietas, ir perdavė tą informaciją S. K., nekyla. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu ir prie kokių būtent registrų prisijungdamas V. J. surinko duomenis apie asmenų, kurie nurodyti kaltinime, gyvenamąsias vietas tiek 2011-01-28, tiek 2011-02-14, tiek kaltinime nurodomu 2011-03-02 iki 2011-10-06 laikotarpiu. Kaltinime nurodoma, kad V. J. prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų prisijungė nenustatytu būdu. Kaip patvirtino teisme apklausti liudytojai, tiesiogiai pagal pareigas dirbantys su registrais, informacinėmis sistemomis, L. F., R. Š. - visi veiksmai, prisijungimai prie VRIS CDB yra užfiksuojami, įrašomi, viskas užfiksuojama auditavimo sistemoje, kas leidžia daryti išvadą, kad prisijungimas prie Policijos informacinėje sistemoje esančių registrų yra užfiksuojamas. Tačiau tokių duomenų, kad V. J. pasinaudodamas tarnybine padėtimi, prisijungdamas pats ar pavesdamas tą padaryti jam pavaldiems darbuotojams, kaip minėta byloje, nėra. Apklausti liudytojai Vilniaus apskrities VPK VTV Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai nepatvirtino vykdę kokius nors neteisėtus V. J. nurodymus, nenurodė, kad V. J. to būtų jų prašęs ar reikalavęs. Pats V. J. teigia tuos duomenis surinkęs iš viešų registrų ir, nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, iš kur minėtą informaciją V. J. surinko, esant tik prielaidoms, kad minėta informacija surinkta pasinaudojant tarnybine padėtimi, nesant galimybės pašalinti kilusių abejonių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

2011 01 28 ir 2011 02 14 V. J. ir S. K. rinktos/perduotos/gautos informacijos faktas yra fiksuotas aukščiau aptartame elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole. Iš garso įrašų matyti, jog S. K. prašoma pateikti informacija buvo renkama naudojantis kompiuterinėmis duomenų bazėmis. S. K. dominanti informacija buvo susijusi su asmenų gyvenamųjų vietų nustatymu, kai kurių darbu ir/ar socialine padėtimi, tokios informacijos, išskyrus Gyventojų registrą, SODROS duomenų bazes, kurios nėra viešos, bei policijos pareigūnams prieinamas duomenų bazes, iš visuotinai prieinamų portalų per tokį trumpą laiką tiesiog „čia ir dabar“ („on line“) surinkti neįmanoma, pats gi S. K. nurodo, jog į V. J. kreipėsi, nes informaciją galima buvo gauti daug greičiau ir informacija buvo saugi (tai teismas supranta kaip nauja, aktuali, tiksli). Tai taip pat teismui leidžia daryti išvadą, jog ši informacija buvo gaunama tik iš tarnybiniam naudojimui skirtų ir nuolat atnaujinamų policijos ir/ar VRM sistemos duomenų bazių, ir V. J. aiškinimai, jog šią informaciją jis rinko iš viešai prieinamų registrų, straipsnių ir pan., nėra nuoširdūs ir yra jo gynybine versija.

Nors S. K. teigia, jog jam kaltinime nurodyti adresai yra pateikti viešai prieinamuose šaltiniuose (tai nurodyta ir jo 2013 02 12 į bylą pateiktame pranešime – b.l. 131-141 10 t.), tačiau iš garso įrašo akivaizdu, jog S. J. ne telefonų abonentų knygose S. K. prašomos informacijos ieškojo. Iš garso įrašo foninio garso (girdisi kompiuterio klaviatūros spragsėjimas), atsakymo S. K. pateikimo trukmės (greitas atsakymas) akivaizdu, jog V. J. tarnybiniame kabinete buvo naudojamasi kompiuterizuotomis, sistemintomis duomenų bazėmis

Dėl nuo 2011 03 02 iki 2011 10 06 inkriminuotų veikų pasisakytina, jog S. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 116-117, 127-128, 129 10 t.) nurodė, kad atvykęs pas V. J. į darbą, kadangi skubėjo, V. paliko jį dominančių sklypų savininkų duomenis ir Registrų centro prisijungimo kodus. Asmenų duomenys buvo surašyti lape ir nurodyta jų vardai, pavardės ir asmens kodai ar gimimo metai. Su jo turimu Registrų centro prisijungimo kodu galima prisijungti prie jų duomenų bazės iš bet kurio kompiuterio. V. J. kitą dieną pateikė jį dominančią informaciją. Kaip buvo gauta jį dominanti informacija, nežino. V. J. jį dominančią informaciją buvo surašęs ant lapo ranka, tai yra buvo surašyti sklypų savininkų adresai. Pagal gautą informaciją buvo nuvykęs keliais adresais, bet su savininkais bendrauti neteko. Minėtų asmenų adresais domėjosi, nes jį domino jų turimi sklypai – pardavimas, gretimų sklypų geodezinių išmatavimų tvarkymas. Jokių blogų ketinimų nebuvo, tai verslas. Į V. J. kreipėsi kelis kartus. Abu kartus jį domino tik savininkų sklypų adresai. Jeigu V. J. prie Registrų centro buvo prisijungęs jo slaptažodžiu, tai yra fiksuojama Registų centre. Antrąjį kartą, datos nurodyti negali, jis buvo atvykęs pas V. J. į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kabinete jam taip pat paliko asmenų sąrašą, kurių reikėjo nustatyti gyvenamųjų vietų adresus. Minėta informacija buvo suteikta ne iškart, o ją pasiėmė kitą dieną, nes kažkuris tai iš jų buvo užimtas. Asmenų adresai buvo surašyti lape, kurį surašė V. ir jam pateikė. V. J. antrą kartą prisijungimo slaptažodžio prie Registrų centro nedavė. Jis nesidomėjo, iš kur ir kaip V. gavo jį dominančią informaciją.

Taigi iš S. K. parodymų matyti, jog jis pats rinko informacija apie trečiųjų asmenų asmeninį gyvenimą (jų gyvenamąsias vietas), taip pat tai darė per V. J.. S. K. V. J. perdavus sąrašą ieškomų asmenų, pastarasis suteikdavo šių asmenų asmens duomenis – gyvenamosios vietos adresus. S. K. nurodė, jog vieną kartą jis V. J. kartu su sąrašus perdavė ir Registrų centro prisijungimo kodus su slaptažodžiu, kitą kartą perdavė tik sąrašą be kodų ir slaptažodžių ir abiem šiais atvejais gavo prašomą informaciją.

Teismo nuomone, V. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 167 str. 1 d. - Registrų centro duomenys nėra vieši ir yra teikiami sutarčių pagrindu, taigi V. J. S. K. dominančią informaciją galėjo suteikti arba tiesiogiai prisijungdamas prie Registrų centro duomenų bazės, arba prie tos pačios bazės prisijungdamas per darbines komunikacines sistemas. Ir prisijungdamas per darbines komunikacines sistemas, S. J. informaciją rinko neteisėtai, nes tai nebuvo susiję su jo tiesioginiu darbu ir vykdomomis funkcijomis. Jei tikėti S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie paliktus V. J. prisijungimo kodus, V. J., ir prisijungdamas prie Registrų centro duomenų bazių, naudodamasis S. K. duotais slaptažodžiais ir kodais, informaciją galėjo rinkti tik neteisėtai, nes jis, kaip fizinis asmuo, nebuvo sudaręs sutarties su Registro centru.

Atlikus kratą pas S. K. rasta dokumentų (asmenų sąrašai, jų gyvenamosios vietos ir kt.), kuriuose padaryti įrašai V. J. ranka, pats S. K. patvirtino prašęs V. J. informacijos, kurios jam reikėjo, nes vertėsi nekilnojamojo turto prekyba (beje, neturėdamas tam leidimo): įsigydavo žemės sklypų, sutvarkydavo dokumentus (gaudavo leidimus statybai), o po to tuos pačius sklypus brangiau parduodavo; pasak S. K., jis turėjo problemų surandant gretimų sklypų savininkus, apie tai pasakojęs ir V. J., į kurį kreipėsi, o šis padėjo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nors V. J. teigia, kad šiuos duomenis jis galėjo surinkti pagal informaciją apie abonentinius numerius, tačiau vertinant UAB „L“ duomenis matyti, kad iš sąrašo, prasidedančio K. K. pavarde, yra tik dviejų asmenų A. B. ir M. K. adresai, atitinkantys 118 psl. nurodytą informaciją, kitų asmenų adresai nėra skelbiami, arba yra skelbiamas kitoks adresas, nei V. J. užpildytame sąraše, kaip pvz. O. P. atveju, arba nors tokio asmens, kaip V. K. adresas yra 118 informacijoje, sąraše įrašyta, kad šis asmuo miręs, arba N. K. pavarde yra daug skelbiamų duomenų, tačiau adreso sąraše įrašyta nėra. Ta pati situacija ir su sąrašais, prasidedančiais pavardėmis R. M., J. M. - arba tokia pavarde nėra skelbiamų duomenų, arba adresas nurodytas ne toks, kaip V. J. pildytame sąraše, arba, kaip A. J. K. atveju - nurodyta, kad nėra, nors sąraše 118 tokia pavardė figūruoja. Vertinant 2011-01-28 sudiktuotus duomenis irgi matyti, jog J. U., R. B. gyvenamoji vieta 118 informacijoje nurodyta kita nei pas S. K. rastame sąraše, E. T. tokio adreso, nei girdima garso įraše diktuojama V. J., nėra, o šie duomenys sudiktuojami, papildomai pateikiami duomenys apie darbo vietą, o, pavyzdžiui, asmenų J. G. duomenimis yra 9, P. R. 4, tačiau pagal garso įrašą girdima, kad duomenys diktuojami be ilgų pertraukų ar vertinimų, kuris iš 9 asmenų gali būti tas, kurio gimimo metai nurodyti sąraše. Taigi matyti, kad šiuos duomenis V. J. gavo ne iš šios 118 psl. ar kitos skelbiamos viešai prieinamos informacijos, nes šioje informacijoje ieškomi adresai nėra skelbiami, o jei ir skelbiama, tai yra kelios ar dešimtys identiškų pavardžių. Atkreiptinas dėmesys, kad garso įraše aiškiai girdėti, kad renkant informaciją dirbama kompiuterio klaviatūra, būtent duomenų diktavimo metu. Ši informacija teikiama iškart ir nurodant vienintelį adresą, nevardinant visų viešai prieinamų galimų variantų. Taigi matyti, kad būtent S. K. sąrašuose nurodyti gimimo metai padeda duomenų bazėje iškart nustatyti tikslų dominančio asmens adresą.

Sutiktina ir su prokurorės argumentais, jog V. J. versija, kad duomenis apie mirtį, socialinį statusą, jis sudaręs skaitydamas viešoje erdvėje straipsnį, yra neįtikinama, nes pvz. duomenys apie valstybės tarnautojus skelbiami viešai, tačiau lieka neaišku, kaip galima susieti asmenį pagal gimimo metus ir viešoje erdvėje esančią pavardę, kaip įsitikinti, kad tai tas pats asmuo.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis V. J. dalyje buvo grindžiamas tuo, kad negalima padaryti neabejotinos išvados, kad tie duomenys, kurie nurodyti S. K. kaltinimo epizode, V. J. buvo surinkti pasinaudojant tarnybine padėtimi, nes pagal BK 228 straipsnį kaltinamas asmuo privalo aiškiai žinoti, kokias jo teisingą elgesį reglamentuojančias normas jis pažeidė ir kokiais veiksmais jis tai padarė.

Ši pirmosios instancijos teismo išvada, kolegijos nuomone, laikytina nepagrįsta. V. J., būdamas atsakingu policijos pareigūnu (skyriaus viršininku), būdamas pasirašytinai įsipareigojęs saugoti asmens duomenų paslaptį (b.l. 174 5 t.), turi ne tik žinoti konkrečių įstatymų/poįstatyminių aktų reikalavimus, bet ir suprasti jų taikymo bendruosius principus bei jais vadovautis savo darbe. Kaltinamajam, kaip ilgamečiam, atsakingas pareigas užimančiam policijos pareigūnui, turėjo būti žinomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nuostatos, užtikrinančio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatos, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat turi būti aiškiai žinoma ir suvokiama Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, bei Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalyje įtvirtinta pareigūno priesaika gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

V. J. kaip ilgamečiam policijos atsakingam pareigūnui net iš bendro supratimo turėjo būti akivaizdu, jog jis, kaip pareigūnas, negali privačiais, ne tarnybos tikslais naudotis jam ir/ar jo pavaldiniams suteiktomis galiomis, ne tarnybos tikslu rinkti/tikrinti su tarnybine veikla niekaip nesusijusių asmenų duomenis ir juos atskleisti/perduoti tretiesiems, su tarnyba nesusijusiems, asmenims. V. J. buvo policijos kompiuterinių duomenų sistemų vartotojas, turintis savo prisijungimo kodus ir slaptažodžius.

Net jei tikėti S. K. aiškinimu dėl Registro centro prisijungimo duomenų perdavimo, ir darant prielaidą, kad V. J. pasinaudojo šiais kodais ir slaptažodžiu, V. J. veika yra neteisėta, nes pastarasis turėjo suprasti, jog naudojimasis svetimais prisijungimo duomenimis, identifikuojant save kaip kitą asmenį, ir tokiu būdu rinkimas informacijos apie asmenis taip pat yra neteisėtas ir nusikalstamas. Ši S. K. versija, jog V. J. informaciją (ar jo dalį) galėjo rinkti pasinaudodamas prie Registro centro bazių jo perduotais prisijungimo kodais, atmestina, nes Registrų centro bazėse ieškant asmens pagal jo turimą turtą informacija apie asmenų gyvenamąsias vietas neteikiama. Juo labiau, kad S. K. nurodė, jog jis jį dominusių sklypų savininkų vardus ir pavardes, gimimo datas rado būtent šioje duomenų bazėje, todėl nelogiška, kad V. J. papildomos informacijos suradimui būtų naudojęsis ta pačia duomenų baze.

Kolegija, nekartodama tų pačių argumentų, išdėstytų pirmąjame epizode dėl V. J. veiksmais padarytos didelės neturtinės žalos policijos įstaigai ir valstybei padarymo, konstatuoja, jog ir šiame epizode tokios žalos padarymo faktas yra akivaizdus: asmeniniai duomenys neteisėtai buvo renkami ne vieną kartą, apie daugelio asmenų privatų gyvenimą, V. J. veikla jam teikiant savo pažįstamiems su tarnyba nesusijusią informaciją, bei pastarųjų aiškus žinojimas, jog per V. J., kaip policijos pareigūną, galima greitai gauti iš esmės bet kokią informaciją apie dominančius žmones, suponuoja išvadą, jog V. J. veikla nesuderinama su jo tarnyba, kad jis tretiesiems asmenims iš esmės informaciją teikė kaip privatus informacijos biuras. Toks kaltinamojo V. J. elgesys ir jo pažįstamų iš esmės nevaržoma galimybė gauti bet kokią dominančią informaciją be jokių abejonių menkina policijos autoritetą, visuomenėje sudaro pareigūnų nebaudžiamumo iliuziją ir iš esmės nevaržomą ir nekontroliuojamą savivalę bei daro didelę žalą ne tik Policijos įstaigai, bet ir valstybei, todėl V. J. veiksmais šiame epizode ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 167 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog V. J. šiame epizode jam inkriminuotą veiką padarė bendrininkaudamas su S. K. Kaltinamojo S. K. teigimas, jog jis jį dominančią informaciją galėjo susirinkti ir pats, bet per V. J. buvo greičiau ir patikimiau, saugiau, nei S. K., nei V. J. veiksmų vertinimo nekeičia. Išteisinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, kad informacija apie asmenų gyvenamąsias vietas, kurias suriko V. J. S. K. prašymu, būtų panaudota tų asmenų inte­re­sus pažeidžiančiais tikslais, jie nežino apie jų asmens duomenų rinkimą, todėl konstatuota, kad jokia žala jų privačiam gyvenimui nebuvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir dėl S. K. pagal BK 167 str. 1 d. išteisinimo, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Būtent Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą.

Tai, jog asmenys, apie kurių privatų gyvenimą buvo renkama informacija, nežinojo, kad apie juos yra renkama tokia informacija, pretenzijų neturi, niekaip nemažina nei V. J., bei S. K. kaltės ir/ar nešalina jų atsakomybės. Žmogaus teisė į asmeninį gyvenimą yra prigimtinė, ji yra ir, kolegijos nuomone, turi būti saugoma ir ginama nepriklausomai nuo to ar pats asmuo apie jos pažeidimą sužino, ir ar iš viso turi galimybę sužinoti, ar tam prieštarauja ir/ar su tokiu jau įvykusiu pažeidimu susitaiko niekam nereikšdamas pretenzijų. Kaip jau minėta aukščiau nuosprendyje, kolegijos nuomone, veiksmų kvalifikacijai neturi reikšmės ir tai, kad apie pažeidimą netampa žinoma platesniems visuomenės sluoksniams, ar rinkta informacija buvo ar nebuvo panaudota asmens interesus pažeidžiančiais tikslais ir/ar nesukėlė rezonanso visuomenėje. Vien pats neteisėtų duomenų rinkimo apie kitų asmenų privatų asmenų gyvenimą faktas yra netoleruotinas, nusikalstamas ir kvalifikuotinas pagal BK 167 str. 1 d. BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių.

V. J. aiškinimai apie jo veiksmų teisėtumą, remiantis Policijos įstatymo nuostatomis bei veiklos principais visur ir visada padėti žmogui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs ir niekaip nepaneigia V. J. veiksmų neteisėtumo ir baudžiamumo BK prasme.

Kolegijos nuomone, aukščiau nuosprendyje nurodyti S. K. veiksmai, kai jis, pasinaudodamas pažintimi su V. J. ir turėdamas tikslą verslo tikslais neteisėtai rinkti jį dominančius duomenis apie asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus duomenis, 2011 01 28 ir 2011 02 14, būdamas V. J. kabinete Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skyriaus pastate, (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-10-06 nenustatytoje vietoje pateikė V. J. turimą informaciją apie jį dominančius asmenis – iš nekilnojamojo turto registro gautus šių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, asmens kodus, bei paprašė, kad pastarasis suteiktų jam informaciją apie jį dominančių asmenų privatų gyvenimą – šių asmenų gyvenamąsias vietas ar darbovietes, socialinį statusą bei kt., po ko V. J., vykdydamas S. K. neteisėtą prašymą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo ir veikdamas pastarojo interesais, surinko bei jam perdavė duomenis apie šį dominančius (kaltinime nurodytus) asmenis, ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 167 str. 1 d.

Dėl V. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, dokumento suklastojimo (BK 228 str. 1 d., BK 167 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. (veika 2011-05-04)) ir S. P. kurstymo kito asmens rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą (BK 24 str. 5 d. 167 str. 1 d.)

Pirmosios instancijos teisme V. J. dėl R. P. epizodo paaiškino, kad R. P. yra buvęs bendradarbis, dirbantis AB Swedbank. (duomenys neskelbtini)pareigūnai tiriant teisės pažeidimus dėl transporto priemonių KET pažeidimų periodiškai nustatydavo, kad transporto priemonės priklauso vienam ar kitam bankui priklausančiai lizingo bendrovei. Tokiu atveju reikėjo kreiptis į Lizingo bendrovę, kad pastaroji nurodytų transporto priemonės naudotojus. (Duomenys neskelbtini) pareigūnai iš tarnybinių el.paštų @policija.lt pateikdavo paklausimus lizingo bendrovių darbuotojams į jų oficialius paštus ir gaudavo atsakymus. Analogiškai galėjo elgtis ir lizingo bendrovių atstovai. Šiuo atveju jam paskambino R. P., kuris paaiškino, kad jam kaip UAB Swedbank lizingo darbuotojui reikia atrinkti vieną iš keturių jų banko/lizingo duomenų bazėse užfiksuotų A. L., kad išsiaiškinti, kokį asmenį galima įtraukti į nemokių skolininkų sąrašą (juodąjį sąrašą). V. J. atsakė, kad R. P. informaciją pateiktų į tarnybinį paštą (duomenys neskelbtini) Iš R. P. el.pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas paklausimas. Kadangi prašymas buvo įvykdytas iš karto, šio paklausimo nespausdino, bet ir netrynė tam, kad esant poreikiui, bet kada galima būtų atstatyti paklausimo aplinkybes. Policijos veiklos įstatymo 6²str. 2 d. nurodyta, kad policija tvarkydama asmens duomenis būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo. Asmens kodas gali būti teikiamas tik duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti. R. P., UAB Swedbank lizingas darbuotojas, kaip asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, turėjo teisę gauti A. L. asmens kodą. Minčių, kad R. P. gautus duomenis galėtų naudoti ne tarnybos tikslais, neturėjo. Kiek jam žinoma, asmenys, dirbantys bankininkystės srityje, yra tikrinami dėl valstybės paslapčių, žino duomenų naudojimo ribas, juolab, kad jokios privatų asmens gyvenimą sudarančios informacijos nebuvo prašoma. Buvo įsitikinęs, kad R. P. prašymas teisėtas, o jo, V. J., veiksmai teisingi, jokio prieštaravimo tarnybos interesams neįžvelgia. Asmuo turėjo būti įtrauktas į nemokių klientų sąrašą, o į tokio pobūdžio pranešimus kaip policijos pareigūnas privalo reaguoti. R. P. prašymas nereikalavo papildomo tyrimo, prašymas buvo įvykdytas iš karto. Iš kurios konkrečiai darbo vietos jis prisijungė renkant duomenis apie A. L., jis nepamena.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino. Dėl kaltinime išdėstytų aplinkybių paaiškino, kad jis, būdamas „Swedbank", AB ir „Swedbank lizingas", UAB darbuotoju, veikė išimtinai lizingo bei banko civilinių sutarčių su J. L., A. L. bei jų vadovaujamais juridiniais asmenimis rėmuose, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų: Policijos veiklos įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kt. Lizingo bendrovė su J. L. 2009-09-04 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra byloje. J. L. pagal minimą lizingo sutartį liko skolinga lizingo bendrovei. S. B. sąlygų 17.2 p. nurodyta, kad klientas sutinka, jog lizingas rinktų apie jį duomenis iš kitų šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant bankais, kitomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Be to, Fizinio asmens paraiškoje autolizingui, priede prie sutarties, kurią pasirašė J. L., 2 punkte yra aiškiai išreikštas klientės sutikimas, kad asmenys, tvarkantys jos asmens duomenis, Lizingo prašymu pateiktų turimus duomenis apie ją. Atsižvelgiant į tai, Lizingas ir jis, kaip lizingo įgaliotas asmuo, minėtos klientės asmens duomenis tvarkė teisėtai, vadovaudamasis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

J. L. ir jos sutuoktinio A. L. vadovaujamos bendrovės UAB „T", UAB „X" taip pat buvo sudariusios lizingo sutartis su „Swedbank lizingas", UAB. Lizingas su UAB „T", atstovaujama J. L., 2007-09-12 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra byloje. Taipogi sutarties bendrosiose sąlygose yra kliento sutikimas dėl duomenų apie jį bei jos atstovus rinkimo.

Lizingas su UAB „X" 2006-01-16 sudarė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios taip pat yra byloje. Taip pat sutarties bendrosiose sąlygose yra kliento sutikimas dėl jo, taip pat dėl įmonės atstovų duomenų rinkimo. Dar daugiau, UAB „X" direktorė J. L. nuo 2010-03-11 laikinai eiti direktoriaus pareigas paskyrė savo sutuoktinį A. L. Apie tai lizingo bendrovė ir bankas informuoti nebuvo, Registrų centre įrašų nebuvo taip pat. Apie šį faktą lizingo bendrovė sužinojo tik 2011 m. iš įmonės darbuotojų žodžiu.

Lizingas dar 2008-08-06 pareiškimu Nr. 6456 inicijavo ikiteisminį tyrimą UAB „T" atžvilgiu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-409-08 pagal LR BK 183 str.2 d., vėliau - pagal BK 223 str. Lizingui UAB „T" iki šiol negrąžino 2 transporto priemonių. Taip pat Lizingas 2009-03-31 pareiškimu inicijavo ikiteisminį tyrimą UAB „X" atžvilgiu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 184 str.2 d., kuris vėliau nutrauktas. Kadangi Lizingui UAB „X" nėra grąžinusi 1 transporto priemonės, Lizingas 2012-07-03 pareiškimu Nr. SL-SR/12-5305 pakartotinai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl UAB „X" ir jos vardu veikusių asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Savo veiksmais jis siekė atrinkti vieną iš keturių jų banko/lizingo duomenų bazėse užfiksuotų A. L. kad priskirti jam požymį apie tai, kad jis negrąžindamas Lizingui priklausančio turto pažeidžia teises. Toks požymis priskirtinas siekiant apriboti galimybę tokiam asmeniui ateityje piktnaudžiauti prisiimamais įsipareigojimais. Bazėje taip pat yra nurodyti ir jų visų asmens kodai. Jo veiksmai apsiribojo kreipimusi į policijos instituciją ir duomenų patikslinimu bei pasiūlymu atitinkamiems banko padaliniams įtraukti jau konkretų asmenį - A. L., gim. (duomenys neskelbtini), į taip vadinamą Padidintos rizikos klientų sąrašą, kad J. L. bei A. L. sutinkamai su Lietuvos Banko kredito įstaigoms nustatytais atsakingo skolinimosi reikalavimais bei kitais kredito rizikos vertinimo reikalavimais būtų ribotos galimybės gauti naujų paskolų. Daugiau jokių veiksmų su gautais patikslintais duomenimis atliekama nebuvo. Kadangi tiek Bankas, tiek Lizingas teisėtai tvarkė minėtų klientų duomenis, turėjo teisę juos rinkti ir turėjo pareigą juos tikslinti, jis, kaip banko ir Lizingo darbuotojas, tiesiog sąžiningai vykdė jam darbdavių pavestas funkcijas.

Nesutinka, kad kaltinime J. L. ir A. L. yra įvardinti privačiais asmenimis. Šie asmenys, visų pirma, yra Lizingo ir banko klientai, su kuriais pasirašyti atitinkami susitarimai, šiuo atveju jie vertintini ne tik kaip privatūs asmenys, o ir kaip atitinkamos UAB darbuotojai bei atstovai.

Byloje esančiame garso įraše užfiksuotas jo klausimas – „ar gali policijos pareigūnas padėti šiuo klausimu?“. Būtent, pirmiausia jispasitikslino pareigūno galimybę padėti ir neprašė V. J. atlikti jokių neteisėtų veiksmų, informavo, kad asmens kodus jau turi. Atitinkamai V. J. paprašius parašyti elektroninį laišką, tai ir padarė. Skambino ir prašymą pateikė darbo metu darbiniais tikslais iš darbo telefono į V. J. darbo telefoną. Elektroninis laiškas buvo siųstas iš jo darbinio el.pašto į V. J. darbinį el.paštą. Šios aplinkybės liudija, kad tai buvo oficialus darbinis teisėtas paklausimas/prašymas. Policija nagrinėja visus fizinių ir juridinių asmenų prašymus, pareiškimus, pavedimus, gautus telefonu, faksu, el.paštu ir kitomis ryšio priemonėmis. Jeigu tokia prašymo pateikimo forma ar procedūra ir neatitiktų kokių nors privalomų reikalavimų, tai nesąlygoja baudžiamosios atsakomybės atsiradimo.

R. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu. Jo skyriui priklausė turto atsiėmimo organizavimas ir visi su tuo susiję klausimai. Jis V. J. užklausė A. L. asmens kodo kaip policijos pareigūno, tai buvo oficialus paklausimas. A. L. asmens kodas buvo panaudotas tik vienu atveju, kad būtent tas asmuo kredito rizikos vertinimu yra rizikingas. Asmens kodas už įmonės ribų nebuvo platinamas. Tą asmens kodą jis jau turėjo, tik reikėjo sulyginti su jau turimais, jokių naujų duomenų iš policijos jis negavo. A. L. vardu buvo viso keturi asmenys. Policijos veikos įstatyme 6² str. 2 d. yra parašyta, kad teikia asmens kodą institucijoms, turinčioms teisę jį gauti. A. L. nuo 2006 m. buvo davęs sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis. Su juo buvo sutartis ir kaip su fiziniu asmeniu ir su juridiniais asmenimis, kurių vadovu jis buvo. Įmonės valia išreiškiama per sutartis ir keičiantis vadovui sutartys neperrašomos, įsipareigojimai nedingsta. Buvo žinoma, kad įmonės vadovas yra A. L., jo žmona J. L. paskyrė jį direktoriumi. Į įmonę tiesiogiai nesikreipė, nes jokiais telefonais neatsiliepdavo. Nei J. L., nei A. L. nesikreipė į banką, kad buvo pažeistos jų kažkokios teisės, padaryta žala.

Iš liudytojos J. L. parodymų matyti, jog ji kaltinamųjų nepažįsta. UAB ,,X‘‘ ji nupirko 2008 metais ir ten buvo turtas, sunkvežimiai. 2009 m. spalio mėnesį ji išėjo į „dekretą“ ir įmonės direktoriumi buvo paskirtas jos vyras A. L. Jis direktoriumi buvo iki tol, kol firma bankrutavo. Įmonė buvo susijusi su Swedbanku, nes lizingu buvo paimtas turtas. Jai perkant įmonę, turtas jau buvo, t.y. ne ji sudarė sutartis tarp Swedbanko ir UAB ,,X‘‘, bet prieš ją buvo sudaryta ta sutartis dėl turto (vilkikų). Niekas neprašė leidimo tikrinti jos duomenis. Iš tyrėjos sužinojo, kad buvo tikrinti jos vyro asmens duomenys. Už UAB „X“ turtą atsakingas direktorius – A. L. Ji neinformavo banko, kad pasikeitė įmonės vadovas, pranešė tik Mokesčių inspekcijai, Sodrai, Muitinei ir suteikė vyrui įgaliojimą, kad jis galėtų atstovauti įmonę visose institucijose. Lizingo neinformavo apie asmenį, kuris naudosis lizinguojamu turtu. Ji buvo sudariusi sutartį dėl lizingo ne tik asmeniniam automobiliui, bet kaip įmonės UAB “T“ vadovė. UAB “T“ visą turtą grąžino lizingui. Kiek pamena, 2006 m. sutartyje buvo punktas, kad bankas gali tikrinti duomenis, ir ji pasirašė, kad sutinka. Ši sutartis buvo nutraukta, automobilis atiduotas bankui, gal 2008 metais. Ar liko įsiskolinimas už automobilį, dabar negali pasakyti. Jos vyro vardas yra A. L., o vyro tėvo vardas taip pat - A. L. UAB „T“ akcininkai buvo jos vyro tėvai - A. L. ir O. L., o ji toje įmonėje buvo direktore. Jos vyras turėjo sąsajų su „T“, jis ten dirbo. UAB „X“ tik ji viena buvo akcininkė. Abiem įmonėms: „X“ ir „T“ buvo iškeltos bankroto bylos, tačiau skirtingu metu.

J. L. paaiškinimus dėl jos pavadavimo vaiko priežiūros atostogų metu patvirtina 2010 03 10 įsakymas dėl pavedimo A. L. laikinai eiti direktoriaus pareigas (b.l. 182 10 t.).

Apeliacinės instancijos teisme perklausius byloje pateiktus garso įrašus, kurie užfiksuoti ir 2012-05-02 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (b.l. 110-147 1 t.), matyti, jog 2011-05-04 telefoninis pokalbis įvyko 09 val. 19 min. 17 s. tarp V. J. ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo R. P., kurio metu R. P. pasakė: “Yra tokia moteris, gali pasakyt jos vyras, kas toksai, nes /.../ mes susimaišėme, ne ant to žmogaus užsipuolėm. Tai norim atskirti iš A. L. keturių, kuris yra J. L. vyras. Įtraukėm į juodą sąrašą ir dabar lygtais suklydom“. V. J.: “Mhm“ R. P.: “Pasakysiu J. L. asmens kodą“ V. J.: “Tu man tu man paštu parašyk“.

2011-05-04 telefoninis pokalbis, įvykęs 09 val. 20 min. 32 s. tarp V. J.ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo R. P., kurio metu R. P.: “O tu galėsi ilgai nedelsdamas, nes ten...“ V. J.: “Gerai gerai dabar padarysim“.

Iš 2012-06-12 Swedbank, AB rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Swedbank, AB vardu registruotu telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi darbuotojas R. P. (b.l. 159 1 t.).

Iš Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko audito programos audito duomenų apie (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko V. J. vykdytus duomenų tvarkymo atvejus duomenų bazėse laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-19 matyti, jog pagal pateiktus audito duomenis (b.l. 147-148 2 t.) buvo šie prisijungimai:

2011-05-04 09:28:43 prisijungė - pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. J. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-05-04 09:28:43; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį: asmens kodas (duomenys neskelbtini) programinė priemonė – asmens anketiniai duomenys (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys – (duomenys neskelbtini); objekto, kurio duomenys tikrinti – a.k. (duomenys neskelbtini) J. O.; tikrintų duomenų tipas – asmens duomenys, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenys, asmens duomenys.

AB Swedbank 2012-08-06 pranešime Nr. SR-31267 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-05-14 R. P., naudodamasis elektronine pašto dėžute (duomenys neskelbtini), siuntė ir gavo elektroninius laiškus į/iš elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), susijusius su J. L. ir A. L. ir pateikė elektroninių laiškų išrašus:

2011-05-04 09.22 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) Labas, čia J. L. kodas. Ją ir jos vyrą įtraukėm į juodus sąrašus, tik atrodo ne tą A. L. Gali pasakyt koks jos vyro a.k.?“.

2011-05-04 10.00 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas, skiltyje ,,Subject“ nurodant - (duomenys neskelbtini)

2011-05-04 10.06 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas „Ačiū tau labai labai“ (b.l. 78-80 6 t.).

Apžiūrėjus (b.l. 3 3 t.) Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2012-05-17 raštu pateiktą kompaktinį diską, nustatyta, kad V. J. vardu buvo prisijungta prie VRIS naršyklės bei buvo tikrinti J. L. asmens duomenys:

2011-05-04 09 val. 28 min. duomenų paieškos kriterijaus grafoje įrašius asmens kodą (duomenys neskelbtini) duomenų paieškos pagrindo grafoje pasirinkus administracinis tyrimas, patikslinimo (papildomų duomenų) grafoje įrašius (duomenys neskelbtini), pasinaudojant VRIS naršykle buvo tikrinti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys. Grafoje tikrintų duomenų tipas matomas įrašas – asmens duomenys, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenys, asmens duomenys“.

Kaip jau pažymėta anksčiau, V. J. atitinka BK 228 str. 1 d. numatyto specialaus subjekto reikalavimus. Kaip jau minėta aukščiau (aprašant 1 epizodą), piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

V. J. parodė, jog pagal buvusią praktiką skyriaus pareigūnai, tirdami teisės pažeidimus, kreipdavosi į Lizingo bendroves. Šiuo gi konkrečiu atveju, joks teisės pažeidimo tyrimas nebuvo atliekamas. Šiuo atveju R. P. norėjo atrinkti vieną iš keturių jų banko/lizingo duomenų bazėse užfiksuotų A. L., kad išsiaiškinti, kokį asmenį galima įtraukti į nemokių skolininkų sąrašą (juodąjį sąrašą). Taigi, V. J. asmens duomenų rinkimo tikslas nebuvo susijęs su V. J. tarnyba, todėl kolegija atmeta V. J. aiškinimus, jog vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 6² str. 2 d., policija, tvarkydama asmens duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo, nes šiuo konkrečiu atveju jokie policijos veiklos uždaviniai nebuvo įgyvendinami.

V. J. proceso metu nurodė, jog asmens kodas gali būti teikiamas tik duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti. Pasak jo, R. P. buvo UAB Swedbank darbuotojas, kaip asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, turėjo teisę gauti A. L. asmens kodą. Teismas šiuos V. J. parodymus taip pat atmeta: atsiribojant nuo R. P. veiksmų teisinio vertinimo, pasisakytina, jog R. P. į V. J. kreipėsi kaip į pažįstamą, buvusį bendradarbį. Nežiūrint to, jog R. P. buvo V. J. pažįstamas, buvęs bendradarbis, tačiau pastarojo kreipimosi į V. J. metu bei prašomos informacijos R. P. suteikimo metu R. P. nebuvo su V. J. tarnybiniais ryšiais susijęs asmuo, kas, kolegijos nuomone, teisės aktais laikytina trečiuoju asmeniu, kuriam V. J. neturėjo teisės suteikti prašomos informacijos. R. P. darbovietė, užimamos pareigos - UAB Swedbank darbuotojas, kolegijos nuomone, niekaip nepaneigia šių aplinkybių (šioje situacijoje trečiojo asmens statuso), juolab, kad R. P., kaip banko darbuotojas, turėjo galimybę šią informaciją pasitikrinti oficialiu būdu – per Gyventojų registrą ar kt.

Iš V. J. aiškinimų matyti, jog jis jokio pavojaus jo perduodamai informacijai neįžvelgė dar ir dėl to, kad jam žinoma, kad asmenys, dirbantys bankininkystės srityje, yra tikrinami dėl valstybės paslapčių, žino duomenų naudojimo ribas. Tačiau šios aplinkybės V. J. atsakomybės niekaip neeliminuoja, jos nešalina, todėl tokie kaltinamojo aiškinimai laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

BK 228 str. 1 d. numatyta veika (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. V. J. renkant A. L. duomenis buvo elgiamasi tyčia, duomenų rinkimo tikslu buvo prisijungta prie VRIS naršyklės, bei tyčia buvo įvestas ir A. L. duomenų rinkimo pagrindas: ,,(duomenys neskelbtini)“, nors V. J. aiškiai žinojo, kad joks administracinis tyrimas A. L. atžvilgiu nėra atliekamas, tačiau taip buvo suklastotas tikras elektroninis dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas tyrimas yra UAB „Y“ pranešimas apie parkavimo pažeidimus, V. J. pats šio pranešimo netyrė, bei jo renkami duomenys nebuvo susiję nei su šio UAB „Y“ pranešimo tyrimu, nei su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais. Šios aplinkybės taip pat, kolegijos nuomone, paneigia V. J. versiją, jog R. P. prašymo įvykdymas buvo įprastinė praktika nuolat abipusiai teikiant duomenis pagal banko/lizingo darbuotojų užklausimus. Kolegijos nuomone, jei tokios informacijos teikimas būtų buvusi viena iš V. J. funkcijų, jam nebūtų buvę reikalo užklausos pagrindu nurodyti neteisingą ir su tikrinamu asmeniu - A. L. niekaip nesusijusį ,,administracinį tyrimą, (duomenys neskelbtini)“.

Duomenys kaupiami policijos sistemos duomenų bazėse, juose įrašius tikrovės neatitinkančius faktus, be jokių abejonių galima pažeisti fizinių ar juridinių asmenų (šiuo konkrečiu atveju A. L.) teises arba sukelti jam ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių (pvz., įstatymo nustatyta tvarka tikrinant asmens reputaciją, jo baudimą administracine tvarka ar pan.). Šio elektroninio dokumento suklastojimas yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes gali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Taigi V. J. ne tik piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ne tik neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens (A. L.) gyvenimą, bet ir suklastojo tikrą dokumentą.

Kolegijos vertinimu, dėl V. J. veiksmų buvo padaryta didelė žala, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose įtvirtintos vertybės, sumenkinamas, diskredituojamas valstybės institucijų autoritetas, pasitikėjimas valstybės teisine sistema ir pan., nes kiekvienas asmuo turi pagrįstą tikėjimą, jog teisėsaugos ir teisėtvarkos, tame tarpe ir policijos pareigūnai laikosi įstatymų. V. J. veiksmai suponuoja visuomenės nuomonę apie teisėsaugos institucijų veiklos nepatikimumą ir antiįstatymišką pobūdį ir/ar kai kurių asmenų nebaudžiamumą. V. J. su asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais įstatymais buvo supažindintas, jis buvo ne tik ilgamečiu policijos pareigūnu, bet ir skyriaus viršininku, tuo pačiu būdamas policijos sistemos kompiuterinių informacinių sistemų naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir klastojo dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis), neteisėtai rinko bei perdavė kitiems asmenims informaciją apie privatų asmenų gyvenimą (BK 167 straipsnis), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. R. P. prašymo nustatyti iš keturių asmenų jį dominantį A. L. įvykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nuostatoms, užtikrinančioms asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatoms, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Taip pat V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeidė Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 d. nuostatą, tai yra sulaužė duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. V. J. savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. ir BK 167 str. 1 d.

Kaip minėta aukščiau, tai, jog asmenys, apie kurių privatų gyvenimą buvo renkama informacija, nežinojo, kad apie juos yra renkama tokia informacija, pretenzijų neturi, niekaip nemažina V. J. kaltės ir/ar nešalina jo atsakomybės. Žmogaus teisė į asmeninį gyvenimą yra prigimtinė, ji yra ir, kolegijos nuomone, turi būti saugoma ir ginama nepriklausomai nuo to, ar pats asmuo apie jos pažeidimą sužino, ir ar iš viso turi galimybę sužinoti, ar tam prieštarauja ir/ar su tokiu jau įvykusiu pažeidimu susitaiko, niekam nereikšdamas pretenzijų. Veiksmų kvalifikacijai, kolegijos nuomone, neturi reikšmės ir tai, kad apie pažeidimą netampa žinoma platesniems visuomenės sluoksniams, ar rinkta informacija buvo ar nebuvo panaudota asmens interesus pažeidžiančiais tikslais ir/ar nesukėlė rezonanso visuomenėje. Vien pats neteisėtų duomenų rinkimo ir perdavimo tretiesiems asmenims informacijos apie kitų asmenų privatų asmenų gyvenimą faktas yra netoleruotinas, nusikalstamas ir kvalifikuotinas pagal BK 167 str. 1 d., nes šio nusikaltimo sudėti yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti pakanka vien to, kad V. J., būdamas ne tik policijos pareigūnu, bet ir skyriaus viršininku, rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą (jo asmenį identifikuojantį asmens kodą) – kas LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo laikytina bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų be jokių abejonių matyti, jog V. J. neteisėtai renkant A. L. asmens duomenis prie domenų bazių buvo prisijungiama V. J. prisijungimo vardu, tačiau nėra jokių įrodymų, jog tai buvo daroma pastarojo darbo vietoje – kabinete Nr. 6, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalinama.

AB Swedbank 2012-08-02 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SL-SR/12-5981 pateikė į bylą J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB T, im. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „X“, įm.k. (duomenys neskelbtini), sutarčių su Swedbank lizingas, UAB kopijas (b.l. 82-200 6 t., b.l. 1-200 7 t. ir b.l. 1-34 8 t.).

Iš AB “Swedbank” 2013-03-15 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SR/13-10096, Nr. SR-SL/13-1426 be kitų aplinkybių matyti, jog klientai, pasirašydami sutartis su banku (pvz., fizinio asmens banko sąskaitos sutartis), patvirtina, kad jie susipažino su Banko Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiomis sąlygomis, kurios neatskiriama sąskaitos atidarymo dalis, ir įsipareigojo jų laikytis (su minėtomis sąlygomis galima susipažinti www.swedbank.lt). Šių sąlygų 6.3 punkte nurodyta, kad „Klientas sutinka, kad Bankas Kliento Asmens duomenis gautų iš valstybės registrų (įskaitant bet neapsiribojant Areštų registrą, Hipotekos registrą, Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registrą ir kt.) bei kitų duomenų bazių, kuriose yra tvarkomi Kliento Asmens, jei tokie duomenys Bankui yra būtini priimant sprendimą dėl kredito suteikimo ar kitų paslaugų teikimo, bei įsiskolinimų valdymo“. Vadovaujantis šia nuostata, banko nuomone, bankas turėjo teisę tvarkyti duomenis apie minėtus klientus, rinkti informaciją ir ją tikslinti. Kadangi tiek Bankui, tiek Lizingui jau buvo žinomi minėtų klientų vardai, pavardės, asmens kodai ir t.t., ir tai buvo paremta aukščiau nurodytomis sutartimis, paraiškomis, ADTAĮ atitinkančiais duomenų tvarkymo kriterijais, tai šie abu subjektai turėjo teisę tvarkyti šių klientų duomenis. Kadangi šie duomenys tiek bankui, tiek Lizingui jau buvo žinomi, tai R. P. pasiteiravimas asmens kodų net nėra traktuotinas kaip duomenų rinkimas. Šie veiksmai traktuotini tik kaip informacijos patikslinimas.

Pagal ADTAĮ 7 str. 3 d. 4 p. juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, gali duomenų subjekto asmens kodą naudoti ir be duomenų subjekto sutikimo. Juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, asmens kodą gali naudoti tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad minėti asmenys yra negrąžinę „Swedbank lizingas“, UAB priklausančio turto, jį neteisėtai naudoja, tai ši bendrovė turėjo teisę net be šių asmenų sutikimo tvarkyti jų asmens kodą, jį pasitikslinti. R. P. siekė identifikuoti vieną iš jų duomenų bazėse užfiksuotų A. L. tam, kad galėtų priskirti jam požymį apie tai, kad jis negrąžindamas Lizingui priklausančio turto pažeidžia teises; toks požymis priskirtinas siekiant apriboti galimybę tokiam asmeniui ateityje prisiimamais įsipareigojimais Banke/Lizinge sukelti dar didesnius nuostolius. Tam, kad toks asmuo būtų teisingai priskirtinas, t. y. nebūtų priskirtas nesusijusiems asmenims, buvo atliekamas duomenų patikslinimas. Pažymėtina, kad ADTAĮ 3 str. 1 dalis įpareigoja duomenų valdytoją (šiuo atveju Banką ir Lizingą) asmens duomenis tvarkyti tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; asmens duomenys turi būti tvarkomi tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas. Taigi, galima teigti, kad R. P. atlikdamas duomenų patikslinimą taip pat siekė vykdyti šias ADTAĮ nustatytas duomenų valdytojui pareigas (b.l. 36-88 8 t.).

Teismas nekvestionuoja R. P. teisės darbo tikslais gauti banko/lizingo bendrovės kliento asmens duomenis, tačiau, kolegijos manymu, pastarojo pasirinktas duomenų gavimo būdas šiuo konkrečiu atveju nebuvo tinkamas.

Kolegijos nuomone, policijos žinybinės duomenų bazės negali būti laikomos sutarčių 6.3 punkte nurodytais valstybės registrais bei kitomis duomenų bazėmis, kuriose yra tvarkomi Kliento Asmens duomenys“, iš kurių Bankas turi teisę gauti duomenis.

Policijos sistemos duomenų bazės yra skirtos policijos sistemos darbuotojų tarnybinių pareigų vykdymui užtikrinti bei žinybinės informacijos kaupimui. Pats R. P. apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog kreipdamasis el. paštu į bet kurį kitą, nepažįstamą pareigūną, prašomos informacijos greičiausia nebūtų gavęs. Tačiau, sprendžiant R. P. atsakomybės klausimą svarbu nustatyti, ar jis pažeidė, jei taip – kokių teisės aktų reikalavimus, draudžiančius lizingo (ar banko) atstovui domėtis su klientu, kuris skolingas, susijusia informacija, ir pan.

R. P. pateiktame kaltinime išskyrus bendras veiksmų neteisėtumo nuostatas nėra nurodyta jokių teisės aktų konkrečių nuostatų, kurias pastarasis būtų pažeidęs. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokurorui, kelis kartus buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 06 16 nutarties (b.l. 136-146 25 t.) paskutinėje motyvuojamosios dalies pastraipoje nurodytų R. P. kaltinime aprašytos veikos trūkumų, tačiau prokuroras to nepadarė, tik dar kartą pacitavo AB “Swedbank” 2013-03-15 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 36-88 8 t.) turinį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. P. A. L. asmens duomenis rinko ne privačiais, bet darbo tikslais, jo veiksmuose tyčios tenkinant asmeninį interesą rinkti asmens duomenis nenustatyta. Prašymo sužinoti, kuris iš keturių A. L. yra J. L. sutuoktinis, pateikimo metu R. P. žinojo asmens kodą, tačiau, siekdamas išvengti klaidos ir galimų neigiamų pasekmių, tikslinosi informaciją. Nors R. P. yra buvęs policijos pareigūnas, tačiau, kaip matyti ir iš V. J. parodymų, jis, kaip skyriaus viršininkas, toleravo neformalų jo ir/ar jo skyriaus pareigūnų bei bankų/lizingo bendrovių bendravimą keičiantis informacija.

Kolegijos nuomone, R. P. prašymas identifikuoti vieną iš keturių asmenų pagal jo asmens kodą savarankiškos nusikaltimo sudėties nesudaro. Byloje nėra duomenų, kad R. P. žinojo, kad V. J. jo prašomą informaciją gali gauti tik nusikalstamai pasinaudodamas tarnybine padėtimi. Kolegijos nuomone, būtent pats V. J. turėjo žinoti savo įgaliojimų ribas. Kaip minėta aukščiau, pats R. P. A. L. asmens duomenis rinko ne privačiais, bet darbo tikslais, jo veiksmuose tyčios, tenkinant asmeninį interesą, rinkti asmens duomenis nenustatyta ir nors įstatymas (BK 167 str. 1 d.) nereikalauja, kad tokie duomenys būtų renkami asmeniniais motyvais, tačiau, kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu (R. P.) atveju tai yra esmingai reikšminga aplinkybė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitiems asmenims, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kas asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinimą palaikantis prokuroras nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, taip pat ją nagrinėjant ir pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, R. P. pareikšto kaltinimo nekeitė ir jo niekaip netikslino, o apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės to padaryti, darytina išvada, jog pagal byloje esantį R. P. pateiktą kaltinimą pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos, ir R. P. pagrįstai išteisintas pagal BK 167 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisinant R. P., V. J. iš kaltinimo šalintinos nuorodos į bendrininkavimą su R. P.

Dėl V. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo (BK 228 str. 1 d., BK 167 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. (veika 2011-06-06)) ir J. J. neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo (BK 167 str. 1 d.)

Pirmosios instancijos teisme V. J. dėl J. J. epizodo nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-03-28 įsakymu Nr. 10-V-178 patvirtintu Vilniaus apskrities VPK oficialiai neapskaitomos ekonomikos reiškinių ir masto mažinimo priemonių planu Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriui buvo pavesta nuolat teikti duomenis Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie nustatytus nelegaliai dirbančius asmenis, siekiant užkirsti kelią neteisėtam nedarbo, socialinių išmokų gavimui. Jis, V. J., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas, vykdydamas Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymus, be kita ko, turėjo organizuoti darbą ir taip, kad pareigūnai galėtų išaiškinti nelegalaus darbo atvejus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas nelegalaus darbo prevencijai, neteisėtos migracijos - vizų režimo pažeidimams, prostitucijos bei prekybos žmonėmis prevencijai. Kadangi brolis J. J. dirba statybų sektoriuje, tai jo, kaip piliečio, prašė nebūti abejingu nelegaliam darbui ir, pastebėjus nelegalaus darbo požymius, nedelsiant pranešti policijai arba jam, kaip policijos pareigūnui. V. J. darbo kabinete yra įrengta kompiuterinė darbo vieta, bet kompiuteryje nėra prieigos prie VRIS CDB. J. J. galėjo jam pateikti informaciją apie asmenį, kuris galėjo nelegaliai dirbti, bet ar tai buvo kaltinime nurodytą dieną ir, ar tai buvo J. N., patvirtinti negali. Sprendžiant iš to, kad darbo kabinete Nr. 6 neįmanoma prisijungti prie VRIS CDB, neaišku, kaip galėjo būti prisijungta jo kabinete jo vardu ir slaptažodžiu prie VRIS CDB ir tikrinami J. N. asmens duomenys. Gavus informaciją apie galimai padarytus teisės pažeidimus, dar nepradėjus tyrimo, VRIS CDB atliekami pirminiai patikslinantys veiksmai. Tokiu atveju kaip VRIS CDB duomenų paieškos pagrindas ir su šiuo pagrindu susiję papildomi duomenys pagal nusistovėjusią praktiką nurodomi tinkamiausi, atsižvelgiant į pirminės informacijos pobūdį. Pavyzdžiui, jei kalba eina apie administracinį pažeidimą, tai VRIS CDB duomenų paieškos pagrindas nurodamas „Administracinis tyrimas", papildomi duomenys „Duomenų patikrinimas", „Informacijos patikslinimas", „Kita" ir pan. Broliui jokios informacijos, kurią galėjo gauti atliekant savo tarnybines funkcijas, neperdavinėjo, dėl jo pranešimų visada atsakydavo kaip eiliniam pranešėjui, t.y. pranešimo tyrimas pradėtas ar nepradėtas.

Jis laikė, kad brolis J. J. kaip pilietis praneša apie asmenį, kuris gali nelegaliai dirbti, nemokėti mokesčių. Broliui jokios informacijos apie J. N. nesuteikė, pasakė tik tiek, kad tyrimo pradėti nebuvo pagrindo. Nežino, kokiu pagrindu brolis J. J. prašė tą patį asmenį pažiūrėti antrą kartą.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-06-12 buvo verčiamas duoti parodymus prieš savo brolį V. J., jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo brolį, be to, šioje apklausoje nedalyvavo vertėjas. 2013-07-09 dalyvaujant gynėjui ir vertėjui davė išsamius parodymus dėl jam inkriminuojamų veikų ir šiuos parodymus palaiko bei prašo jais remtis. Papildomai paaiškino, kad jo brolis yra pareigūnas, ir jis žino kokiu būdu informuoti apie teisės pažeidimą, kaip pradėti tyrimą. Mano, kad elgėsi teisingai ir nieko nepažeidė, negalėjo kurstyti ar padėti broliui veikti prieš tarnybos interesus, nes nežino, koks buvo jo darbo funkcijų tikslas, kokia jo veiklos sritis. Jis informavo brolį, kaip policijos pareigūną, kad J. N. galimai dirba nelegaliai. Garso įraše jo žodžiai “man patikrink“ reiškia, kad jam kilo įtarimas dėl nelegalaus darbo. Antrą kartą broliui skambino, nes brolis jo neinformavo. Iš J. N. asmeniškai jis jokių pretenzijų negavo, su juo bendrauja, susiskambina.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. (b.l. 196-197 12 t.) parodė, kad daug metų dirba statybų sektoriuje, atlieka statybų darbus pagal verslo liudijimą, sąžiningai moka mokesčius, yra neabejingas teisės pažeidimams. Apie tai, kad vairuotojai stato transporto priemones ne pagal taisykles, kad žmonės išpila šiukšles, kad asmenys nelegaliai dirba, arba apie kitus pastebėtus pažeidimus pranešdavo policijai arba savo broliui V. J., kuris dirba policijoje. Kokios konkrečiai buvo jo brolio darbo funkcijos, nežino, bet žino, kad skyrius, kuriame šis dirba, kovoja su ekologiniais ir kitais teisės pažeidimais. Mano, kad policijos pareigūnas, gavęs kokių nors duomenų apie galimai padarytus teisės pažeidimus, turi teisę imtis visų priemonių tų pažeidimų užkardymui. Brolis jam minėjo, kad jei dirbdamas pastebės kokius nors teisės pažeidimus, pvz. nelegaliai dirbančius asmenis, arba kaip pilamos šiukšlės, ar užsieniečius, kurie galimai neteisėtai atvyko į Lietuvą ir dirba, tai iškart praneštų policijai arba jam. Apie asmenis, kurie jo manymu galėjo dirbti nelegaliai, jis ne kartą panešdavo broliui kaip policijos pareigūnui.

J. N. pažįsta asmeniškai 7-8 metus, bendrauja darbo ir asmeniniais reikalais, abu dirba statybos sektoriuje. Kiek prisimena, ar įtarime nurodytą dieną, ar kokią kitą dieną kilo įtarimų, kad J. N. gali nelegaliai dirbti, todėl apie tai pranešė broliui kaip policijos pareigūnui. Daugiau su broliu apie tai nekalbėjo. Tik vieną kartą brolis minėjo, kad jokio tyrimo nepradėjo, nes informacija nepasitvirtino. Įtarime nurodyta, kad tariamai kurstė savo brolį pažeisti teisės aktus ir rinkti informaciją apie J. N. privatų gyvenimą. Kaip jau minėjo, yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnai, gavę duomenų apie galimai padarytą teisės pažeidimą, gali imtis bet kokių veiksmų šiam pažeidimui užkardyti, negalėjo numanyti, kad brolis, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, gali pažeisti teisės aktus. Dėl šių priežasčių negalėjo niekaip kurstyti savo brolio daryti teisės pažeidimus. Kiek supranta, asmens privatus gyvenimas apima tik tas asmens gyvenimo sritis, apie kurias žino tik jis pats.

Iš liudytojo J. N. parodymų matyti, jog jis pažįsta J. J. dėl darbo reikalų. Jis apie 7 metus dirba pagal verslo liudijimą. Žino, kad J. J. žiūrėjo jo, J. N., duomenis. Pats J. J. apie tai pasakė, po to, kai pasižiūrėjo. Kodėl buvo tikrinti jo duomenys - nelabai suprato. Tai buvo duomenys, susiję su jo darbu, draudimo duomenys, iš Mokesčių inspekcijos duomenys apie verslo liudijimą. J. J. sakė, kad tuos duomenis pažiūrėjo per brolį. Leidimo žiūrėti tuos duomenis J. N. nebuvo davęs. Kai sužinojo, tai iš pradžių supyko, nors ir nebuvo ko slėpti, anksčiau jie buvo kalbėję apie tai, kiek moka mokesčių. Dėl to, kad buvo tikrinti jo duomenys, J. N. pats nesikreipė į jokias institucijas. Pokalbis tarp jo ir J. J. buvo apie tai, kad buvo tikrinami jo asmens duomenys, buvo prieš V. J. sulaikymą.

Apeliacinės instancijos teisme perklausius garso įrašus, kurie užfiksuoti ir 2012-05-02 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (b.l. 110-147 1 t.), matyti, jog 2011-05-18 d. 22 val. 01 min. 42 s. įvyko telefoninis pokalbis tarp V. J. ir jo brolio J. J., kurio metu J. J. :“na tai jei numesiu asmens kodą man patikrink ten dėl sodros, dirba nedirba kur...“ V. J.: “Gerai. Man į el.paštą geriau“, J. J.: “Geriau į el.paštą. Gerai“, V. J.: “Na“, J. J.: “Pažiūrėti ten, sportinis susidomėjimas“

2011-06-06 telefoninis pokalbis, įvykęs 15 val. 14 min. 55 s. tarp V. J.ir jo brolio J. J., kurio metu J. J.: “Na, ar gali pažiūrėti tą N.?“. V. J.: “Pažiūrėsiu pažiūrėsiu /.../ po 20 minučių perskambinsiu“ (t. 1, b.l. 110-147).

Iš Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko audito programos audito duomenų apie (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko V. J. vykdytus duomenų tvarkymo atvejus duomenų bazėse laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-19 (b.l. 148 2 t.) matyti, jog buvo šie prisijungimai:

2011-06-06 15:38:13 prisijungė - pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. J. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-06-06 15:38:13; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį: asmens kodas (duomenys neskelbtini) programinė priemonė – asmens anketiniai duomenys (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys – duomenų patikslinimas; objekto, kurio duomenys tikrinti – a.k. (duomenys neskelbtini) J. N.; tikrintų duomenų tipas – asmens duomenys;

2011-06-06 15:38:30 prisijungė - pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. J. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-06-06 15:38:30; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį: asmens kodas (duomenys neskelbtini) rodyti – esamas darbovietes; programinė priemonė – SODRA (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys – duomenų patikslinimas;

2011-06-06 15:38:36 prisijungė - pareigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas; vartotojas, prisijungimo vardas – V. J. (duomenys neskelbtini); užklausos data – 2011-06-06 15:38:36; duomenų paieškos kriterijai – užklausa pagal asmenį (asmens kodą): asmens kodas (duomenys neskelbtini) rodyti – visas darbovietes; programinė priemonė – SODRA (VRIS naršyklė); duomenų paieškos pagrindas – administracinis tyrimas; papildomi duomenys – duomenų patikslinimas; objekto, kurio duomenys tikrinti –(duomenys neskelbtini) J. N.; tikrintų duomenų tipas – duomenys apie asmens draudėjus (b.l. 147-148 2 t.).

Apžiūrėjus (b.l. 3 3 t.) informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2012-05-17 raštu pateiktą kompaktinį diską, nustatyta, kad V. J. vardu buvo prisijungta prie VRIS naršyklės bei buvo tikrinti J. N. asmens duomenys:

2011-06-06 15 val. 38 min. duomenų paieškos kriterijaus grafoje įrašius asmens kodą (duomenys neskelbtini) duomenų paieškos pagrindo grafoje pasirinkus administracinis tyrimas, patikslinimo (papildomų duomenų) grafoje įrašius duomenų patikslinimas, pasinaudojant VRIS naršykle buvo tikrinti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys. Grafoje tikrintų duomenų tipas matomas įrašas – ”asmens duomenys“. Sekančioje eilutėje matomi analogiški duomenys, tačiau grafoje tikrintų duomenų tipas matomas įrašas “duomenys apie asmens buvusius ir esamus draudėjus, įmokas sodrai“.

2009-12-23 Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus (toliau - IRS) sistemos vietinis administratorius Naudotojų administravimo sistemoje (toliau - NAIS) užpildė (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto V. J. elektroninį prašymą dėl įrašymo į policijos programinio paketo naudotojų sąrašą. 2010-02-12 Policijos departamento prie LR VRM Policijos informacinės valdybos (toliau - PIV) sistemos administratorius patvirtino elektroninį prašymą ir suteikė jam teisę dirbti su registrais. Sekantį (duomenys neskelbtini) viršininko V. J. prašymą Vilniaus aps. VPK IRS sistemos vietinis administratorius įvedė į NAIS 2011-11-29, sistemos administratorius (duomenys neskelbtini) elektroninį prašymą patvirtino, suteikdamas teisę dirbti su registrais 2011-11-30.

Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012-07-13 rašto Nr. 10-33-S-1595 matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyrius informacija apie administracinio tyrimo medžiagą dėl J. N., kurio duomenys VRIS naršyklėje buvo tikrinami 2011-06-06, nedisponuoja (b.l. 182 5 t.).

Nors V. J. nurodo, jog informaciją, susijusią su J. N. asmens duomenimis, jis tikrino išimtinai tik su jo tarnyba susijusiu pagrindu ir tikslais – dėl nelegalaus darbo prevencijos, tačiau kolegijos nuomone, šie V. J. aiškinimai laikytini jo gynybine pozicija, nes yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš J. J., J. N. parodymų, jie buvo pažįstami ilgą laiką - inkriminuojamų veikų metu pažinojo 10 metų, jie yra kalbėję apie darbą, mokesčių mokėjimą. Kaip matyti iš garso įrašo, J. J. „pranešdamas“ V. J. apie J. N., nurodė, jog šio asmens tikrinimas yra J. J. „sportinis susidomėjimas“, tai yra J. J. prašydamas V. J. patikrinti J. N., nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pranešama apie asmens nelegalų darbą. Atvirkščiai, J. J. dėl J. N. duomenų tikrinimo pirmąjį kartą 2011-05-18 d. skambino ne darbo metu (22 val. 01 min.), paprašęs V. J. duomenų apie J. N., pastarajam apie neįvykdytą prašymą patikrinti J. N. duomenis priminė po kurio laiko (2011-06-06), o „sportinio intereso“ nurodymas leidžia teismui daryti išvadą, jog asmens duomenys apie J. N. buvo renkami išimtinai asmeniniu J. J. interesu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. J. nurodė, jog jie (broliai) vienas kitą supranta be žodžių, todėl kaip nors daug aiškinant, aiškiais žodžiais nurodyti tikslą nebuvo reikalo. Tiek V. J., tiek ir J. J. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog informacijos V. J. J. J. taip ir nesuteikė. Byloje taip pat nėra fiksuotas tokios informacijos perdavimo faktas, todėl iš kaltinimų šalinama aplinkybė, jog informacija apie J. N. buvo perduota/gauta tą pačią dieną. Tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teisme kaltinamųjų parodymai, jog vienas jų informacijos apie J. N. nesuteikė, o kitas – negavo, yra paneigti liudytojo J. N. parodymais, kad J. J. sakė J. N., kad jį (J. N.) tikrino, dėl ko pradžioje jis gerokai supyko. Apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad informacija nebuvo suteikta, paneigti ir paties J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 177-178 11 t.), kai pastarasis patvirtino, jog informacija buvo suteikta, bet ne pilna. Iš tų pačių parodymų matyti, jog J. J. visiškai kitaip nurodė ir kreipimosi į brolį tikslą – ne dėl pranešimo apie nelegalų darbą, bet dėl to, jog J. N. buvo jam skolingas ir nuo jo slapstėsi.

Išskyrus V. J. nurodomas bendrąsias frazes, kad jis, kaip pareigūnas, J. N. duomenis tikrino kaip asmens, įtariamo nelegaliu darbu, įrodymų, patvirtinančių šią kaltinamojo versiją, byloje nėra.

Nors Vilniaus apskrities VPK 2013-03-18 rašte (b.l.163-175 5 t.) Nr. 10-S-4005 „Dėl V. J. galimybės naudotis VRIS CDB duomenų bazėmis“ nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-03-28 įsakymu Nr. 10-V-178 patvirtintu Vilniaus aps. VPK oficialiai neapskaitomos ekonomikos reiškinių ir masto mažinimo priemonių planu Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriui buvo pavesta nuolat teikti duomenis Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie nustatytus nelegaliai dirbančius asmenis, siekiant užkirsti kelią neteisėtam nedarbo, socialinių išmokų gavimui. Tačiau šiame rašte konstatuota, jog dėl kitokių prevencinių priemonių, susijusių su nelegaliu darbu, kurias nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01 galėjo vykdyti (duomenys neskelbtini), informacijos neturi. Taip pat neturi duomenų, kad operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą) vykdantiems padaliniams buvo perduota informacija, susijusi su nelegaliu darbu.

Kaip matyti iš Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko audito programos audito duomenų (b.l. 148 2 t.), renkant duomenis apie J. N., duomenų paieškos pagrindu buvo nurodomas administracinis tyrimas; papildomi duomenys – duomenų patikslinimas. Kaip matyti iš garso įrašo V. J. pagal J. J. jam pateiktą J. N. asmens kodą rinko J. N. asmens duomenis: esamas darbovietes; visas darbovietes; duomenis apie asmens draudėjus, nors iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebuvo baustas (b.l. 190 8 t.) ir joks tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliekamas.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, jog neteisėtai renkant J. N. asmens duomenis prie domenų bazių buvo prisijungiama V. J. prisijungimo vardu, tačiau nėra jokių įrodymų, jog tai buvo daroma pastarojo darbo vietoje – kabinete Nr. 6, todėl ši aplinkybė iš V. J. ir J. J. kaltinimų šalinama.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. J., veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, bei taip atitikdamas BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektui keliamus specialiuosius reikalavimus, būdamas naudotoju, dirbančiu su registrais ir informacinėmis sistemomis, 2011-06-06 15.38 val., vykdydamas brolio J. J. 2011-05-18 apie 22.01 val. bei 2011-06-06 15.14 val., neteisėtą prašymą, savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu tyčia neteisėtai prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklės bei, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad duomenų paieškos pagrindas yra ,,administracinis tyrimas, duomenų patikslinimas“, tokiu būdu suklastodamas tikrą elektroninį dokumentą, nes J. N. atžvilgiu joks administracinis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas, bei jo renkami duomenys nebuvo susiję su jo atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, ir, pagal J. J. jam elektroniniu paštu pateiktą J. N. asmens kodą tyčia neteisėtai surinko bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. J. prašomą pateikti informaciją apie privatų J. N. gyvenimą – nurodė J. N. asmens duomenis, esamas ir visas darbovietes. Taip V. J., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sukalstojo tikrą dokumentą bei, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 1 p. nuostatas, užtikrinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. įstatymo Nr. VIII-2048) 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (2003 m. įstatymo Nr, IX-1537) 12 str. 2 dalies nuostatą, tai yra sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, bei V. J. šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei.

BK 300 str. 1 dalies, BK 167 str. 1 dalies numatytų nusikalstamų veikų sudėtys nereikalauja padarinių. Pasisakant dėl BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, pažymėtina, kad, kaip minėta, žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra konstitucinė; Konstitucija draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą kitaip, nei tai numatyta pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reglamentuoja, kad asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu; ji gali būti tvarkoma, teikiama, naudojama tik teisėtai; įstatymas nustato tokio tvarkymo kriterijus bei draudimą tvarkyti asmens duomenis, išskyrus įstatymo 5 straipsnio 2–4 dalyse numatytus atvejus. Baudžiamuoju įstatymu įstatymų leidėjas draudžia neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, t. y. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, o tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jog asmuo atliko minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus. Vertinant V. J. veikų pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, jog V. J. piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus bei neteisėtai rinko asmens duomenis ne vieną kartą, jo veiksmai buvo tyčiniai ir pasikartojantys (vertinant visus keturis epizodus), jo veiksmuose dominavo ne viešasis, bet asmeninis interesas.

Kolegija, nekartodama prie 1 epizodo plačiai išdėstytų argumentų dėl V. J. iš esmės analogiškų veiksmų vertinimo, plačiau nebeaptaria aukščiau nuosprendyje nurodytas BK 228 str. 1 d. numatyto požymio - didelės žalos - buvimo kaltinamojo V. J. veiksmuose pažeidžiant nukentėjusiųjų (šiuo konkrečiu atveju – J. N.) neturtines Konstitucines teises ir laisves, be teisėto pagrindo renkant asmens duomenis. Nebekartojami ir argumentai dėl dokumentų klastojimo – policijos duomenų bazėse nurodant neteisingus duomenų rinkimo pagrindus. Kolegijos nuomone, V. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 str. 1 d., BK 167 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog V. J. šiame epizode jam inkriminuotą veiką, padarė bendrininkaudamas su savo broliu J. J..

Išteisinamąjį nuosprendį J. J. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad iš liudytojo J. N. paaiškinimų matyti, jog jam pats J. J. pasakė, kad tikrino jo asmens duomenis, darbovietes „per brolį“. J. N. nurodė, kad dėl to, kad buvo tikrinami jo asmens duomenys, jis niekam pretenzijų neturi, į jokias institucijas nesikreipė. J. N. nenurodė, kad kaltinamųjų veiksmais ir jų gauta informacija buvo pažeistas jo privatus asmens gyvenimas. Nors J. J. buvo asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą ir neturėjo teisės gauti informacijos, esančios neviešuose valstybės registruose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam asmeniui – J. N. (nors jis tokiu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažintas, jo procesinis statusas – liudytojas) žala tokiais kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, darytina išvada, kad nustatyti kaltinamųjų V. J. ir J. J. veiksmai pagal savo pavojingumą baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad baudžiamasis persekiojimas prieš kaltinamuosius pagal BK 167 str. 1 d. buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą arba atsiradus kokioms nors pasekmėms, o gavus informaciją atliekant tyrimą kitoje operatyvinio tyrimo byloje, iš kurio paaiškėjo faktas apie V. J. galimą piktnaudžiavimą tarnyba. Kaltinamieji J. J. ir V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija nesutinka. Kaip jau minėta aukščiau nuosprendyje, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jog asmuo atliko minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus, šio nusikaltimo inkriminavimui pasekmių nereikia. Ta aplinkybė, jog renkant informaciją apie J. N. privatų gyvenimą, pastarasis apie tai nežinojo, o J. J. pranešus J. N. apie tai jog buvo tikrinti pastarojo asmenys duomenys, jis jokių pretenzijų neturi, nei V. J., nei J. J. kaltės nemažina ir atsakomybių nešalina. Kaip minėta aukščiau, žmogaus teisė į asmeninį gyvenimą yra prigimtinė, ji yra ir turi būti saugoma ir ginama, nepriklausomai nuo to, ar pats asmuo apie jos pažeidimą sužino, ir ar iš viso turi galimybę sužinoti, ar tam prieštarauja ir/ar su tokiu jau įvykusiu pažeidimu susitaiko niekam nereikšdamas pretenzijų. Veiksmų kvalifikacijai neturi reikšmės ir tai, ar rinkta informacija buvo ar nebuvo panaudota asmens interesus pažeidžiančiais tikslais ir/ar nesukėlė rezonanso visuomenėje. Vien pats neteisėtų duomenų rinkimo apie kitų asmenų privatų asmenų gyvenimą faktas yra netoleruotinas, nusikalstamas ir kvalifikuotinas pagal BK 167 str. 1 d. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 167 str. 1 d.) taip pat nenumato, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 167 str. 1 d. galėtų būti pradėtas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, todėl konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjime procesinių pažeidimų nenustatyta.

J. J. teiginius, jog jis jokių asmens duomenų nerinko, tik atlikdamas savo pilietinę pareigą, savo broliui, kaip policijos pareigūnui pranešė, jog J. N. galimai nelegaliai dirba, jokių asmens duomenų V. J. jam apie J. N. nesuteikė, tik sakė, jog joks tyrimas nepradėtas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko gynybos versija. J. J. nurodytas aplinkybes paneigia J. N. parodymai, iš kurių matyti, jog jam J. J. pranešė, kad tikrino su jo darbu, draudimu, mokesčiais susijusius duomenis, t.y. J. J. J. N. pranešė, kad buvo tikrinti būtent tie konkretūs duomenys, kuriuos, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tikrino J. J. brolis V. J.. Iš teisme perklausyto garso įrašo matyti, jog J. J. disponavo J. N. asmens kodu, jį perdavė savo broliui, o pastarasis pagal J. N. asmens kodą tikrino pastarojo kitus asmens duomenis. Kaip minėta aukščiau, aplinkybes apie neteisėtą informacijos rinkimo tikslą, jos gavimą patvirtina ir J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Atmetama ir J. J. versija, jog jis apkalbėjo savo brolį, nes ikiteisminiame tyrime nedalyvavo vertėjas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimus, atsakinėjo lietuviškai, jis baigęs mokslus Lietuvoje, kur visą laiką ir gyvena, kaltinamasis nepageidavo sinchroninio vertimo teismo posėdžio metu, į apeliacinės instancijos teismo posėdį pakviestas vertėjas per pusdienio trukmės posėdį J. J. išvertė iki 10 žodžių, J. J. puikiai suprato kolegijos užduodamus klausimus ir puikiai, neužsikirsdamas savo mintis išreiškė lietuviškai, kas rodo, kad vertėjo užtikrinimas ir jo dalyvavimas tik formalus. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, J. J. lietuvių kalbos žinios yra puikios, o aiškinimas dėl proceso pažeidimo neužtikrinant vertėjo (tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo metu) yra vien gynybos versija. Kitą vertus, kolegija nekvestionuoja, esant prašymui, J. J. teisės gauti procesinį sprendimą rusų kalba, juo labiau, kad visi pagrindiniai proceso dokumentai (kaltinamasis aktas, nuosprendis) jam buvo išversti.

Nors buvo rinkta informacija tiek apie vieną asmenį, akivaizdu, jog J. J., dirbęs pagal verslo liudijimą, rinkti informacijos apie J. N. privatų gyvenimą, neturėjo teisės, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 167 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Tačiau BK 37 str. nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai, veikos pavojingumas nėra didelis.

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 str. negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 str.). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis, taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek reikšmingas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimas, kuriu buvo kaltinamas J. J. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad J. J. rinko informaciją apie J. N. privatų gyvenimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad ši informacija būtų buvusi panaudota kokiais tai priešiškais J. N. tikslais, nustatytas ne sistemingas, bet tik vienetinis J. J. nusikalstamos veikos atvejis, pats J. J. pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką J. N., pastarasis pretenzijų J. J. nereškia. J. J. inkriminuojamo nusikaltimo pasekmės, veikos pavojingumas nagrinėjamu atveju nėra tokie kad ją padaręs asmuo būtų nuteistas, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis, todėl kolegija daro išvadą, kad J. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad J. J. padaryta veika pagal savo apimtį, objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Taigi, kolegijos nuomone, J. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 str. 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu.

Bausmių skyrimas V. J. ir S. K..

V. J. skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis iš esmės kaltu neprisipažino, nurodydamas, jog jis veikė savo įgaliojimų ribose, todėl nėra būtinų BK 59 str. 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų šiai lengvinančiai aplinkybei pripažinti. V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad padaryti keli nusikaltimai, kurie įstatymo priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.), tačiau V. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninės, priklausomybės ligų centro, Vilniaus m. psichiatrinės sveikatos centro įskaitas neįrašytas (b.l. 124, 125, 129, 131, 133 15 t.). Teismas daro išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant vienas švelniausių sankcijose numatytų bausmių – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius nei vidurkis.

Pagal atskirus epizodus paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu (taikant bausmių apėmimą), o pagal atskirus epizodus paskirtos subendrintos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 4 d. (dalinį bausmių sudėjimą).

V. J. 2012-06-12 10.25 val. buvo laikinai sulaikytas, 2012-06-13 teismo nutartimi V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos - 2012-06-12. 2012-06-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas panaikinta. 2012-06-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30, 92-98, 132-139, 146-152 13 t.). Suėmime išbūtas laikas BK 65 str. 2 d. a punkto tvarka įskaitytinas į bausmės atlikimą.

2012-06-13 teismo nutartimi V. J. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigų šešiems mėnesiams, šios priemonės terminai buvo tęsiami iki Vilniaus apylinkės teismo 2015 06 12 nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki kol V. J. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis (b.l. 164-168 13 t.; b.l. 1-7, 89-94 14 t.; b.l. 33-38 15 t.; b.l. 130-135 19 t.).

S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis iš esmės pripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau, kolegijos nuomone jo parodymai nebuvo visiškai nuoširdūs, iš esmės derinami prie byloje atsiskleidžiančių faktinių aplinkybių, todėl laikytina, jog nėra būtinų BK 59 str. 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų šiai lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog S. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninės, priklausomybės ligų centro, Vilniaus m. psichiatrinės sveikatos centro įskaitas neįrašytas (b.l. 157-165 10 t.; b.l. 129 15 t.), dirba. Todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam.

S. K. nuo 2012-06-12 11.10 val. iki 2012-06-13 12 val. buvo laikinai sulaikytas. 2012-06-13 jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 108, 124, 150-153 10 t.). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės atlikimą BK 65 str. 2 dalies a) punkto tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, surašyto 2012-05-02 (b.l. 110 – 147 1 t.),

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, surašyto 2013-04-19,

elektroninė laikmena priedas prie Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, surašyto 2012-06-20,

elektroninė laikmena „DVD-R“ priedas prie kratos protokolo, surašyto 2012-06-12 (V. J. krata kabinete Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini)),

elektroninė laikmena „CD-R“ su audito duomenimis prie tarnybinio pranešimo Nr. 5-16-PR5-49 ir apžiūros protokolo surašyto 2012-09-10,

elektroninė laikmena „DVD-R“ priedas prie apžiūros protokolo, surašyto 2013-02-11 (Nr. 5-16-IL-42),

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie Informacijos gautos iš VĮ „Registrų centras“ apžiūros protokolo, surašyto 2012-10-08 (Nr. 5-16-G-892, 2012-09-24),

elektroninė laikmena su AUDIT3 Informacinės sistemos audito duomenimis prie tarnybinio pranešimo Nr. 5-16-PR5-87 (2012-09-13),

vokas, kuriame yra priedas prie kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo, surašyto 2012-09-03,

elektroninė laikmena „CD-R“ pateikta pagal paklausimą Nr. 5-16-S-408 (2012-06-15), priedas prie PD prie LR VRM Viešosios policijos valdybos rašto Nr. 5-13-S-1041 (2012-06-19),

vokas, kuriame yra medžiagos pateiktos pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, surašytą 2012-06-12, priedas prie medžiagos, apžiūros protokolo, surašyto 2012-10-18 – supakuoti atskiroje dėžėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini prie bylos.

Proceso išlaidos: Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-15 rašte Nr. 140-S-1-1380 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14 “Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo” atlikto tyrimo kaina yra 588,93 Lt (b.l. 19 4 t.). Atlikto tyrimo kaina nelaikytina proceso išlaidomis, nes tyrimas buvo vykdomas atliekant valstybės finansuojamas darbines funkcijas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., BPK 329 str. 2 p., BPK 327 str. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-14 nuosprendį dalyje dėl V. J., S. K., J. J. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. J. (dėl V. K. epizodo) pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti 250 MGL dydžio baudą;

pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. ir paskirti 230 MGL dydžio baudą.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 250 MGL dydžio (9 415 Eur) baudą.

V. J. (dėl S. K. epizodo) pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti 300 MGL dydžio baudą;

pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. ir paskirti 250 MGL dydžio baudą.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

V. J. (2011 05 04 epizodas) pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti 250 MGL dydžio baudą;

pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl veikos 2011-05-04) ir paskirti 200 MGL dydžio baudą.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 250 MGL dydžio (9 415 Eur) baudą.

V. J. (J. J. epizodas) pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti 250 MGL dydžio baudą;

pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Paskirtas subendrintas bausmes subendrinti BK 63 str. 4 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 350 EUR (13 181 Eur) dydžio baudą.

V. J. į bausmės atlikimo laiką įskaičius laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2012 06 12 iki 2012 06 28 (kas BK 65 str. 1 d. 2) punkto a) papunkčiu vienai arešto parai prilyginus dviejų MGL dydžio baudai (1:2) sudaro 17 parų ar 34 MGL) ir nustatyti, kad V. J. paskirtos baudos galutinis mokėtinas dydis yra 316 MGL (11 900,56 Eur).

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. ir paskirti jam 150 MGL baudą.

S. K. į bausmės atlikimo laiką įskaičius laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2012-06-12 iki 2012-06-13 (kas BK 65 str. 1 d. 2) punkto a) papunkčiu vienai arešto parai prilyginus dviejų MGL dydžio baudai (1:2) sudaro 1 parą ar 2 MGL) ir nustatyti, kad S. K. paskirtos baudos galutinis mokėtinas dydis yra 148 MGL (5573,68 Eur).

J. J. pagal atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 str. 1 d. BK 37 straipsnio (dėl mažareikšmiškumo) pagrindu ir bylą nutraukti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, surašyto 2012-05-02 (b.l. 110 – 147 1 t.),

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, surašyto 2013-04-19,

elektroninė laikmena priedas prie Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, surašyto 2012-06-20,

elektroninė laikmena „DVD-R“ priedas prie kratos protokolo, surašyto 2012-06-12 (V. J. krata kabinete Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini)),

elektroninė laikmena „CD-R“ su audito duomenimis prie tarnybinio pranešimo Nr. 5-16-PR5-49 ir apžiūros protokolo surašyto 2012-09-10,

elektroninė laikmena „DVD-R“ priedas prie apžiūros protokolo, surašyto 2013-02-11 (Nr. 5-16-IL-42),

elektroninė laikmena „CD-R“ priedas prie Informacijos gautos iš VĮ „Registrų centras“ apžiūros protokolo, surašyto 2012-10-08 (Nr. 5-16-G-892, 2012-09-24),

elektroninė laikmena su AUDIT3 Informacinės sistemos audito duomenimis prie tarnybinio pranešimo Nr. 5-16-PR5-87 (2012-09-13),

vokas, kuriame yra priedas prie kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo, surašyto 2012-09-03,

elektroninė laikmena „CD-R“ pateikta pagal paklausimą Nr. 5-16-S-408 (2012-06-15), priedas prie PD prie LR VRM Viešosios policijos valdybos rašto Nr. 5-13-S-1041 (2012-06-19),

vokas, kuriame yra medžiagos pateiktos pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, surašytą 2012-06-12, priedas prie medžiagos apžiūros protokolo, surašyto 2012-10-18 – supakuotus atskiroje dėžėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.