- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-239-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 94.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria byla perduota Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal teismingumą, civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bei santuokoje įgyto turto padalijimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Ieškinys 2006-09-21 buvo priimtas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl civilinės bylos persiuntimo nagrinėti į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 nutartimi ieškovės prašymas patenkintas, civilinė byla perduota pagal teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui motyvuojant tuo, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, vyksta tik parengiamasis bylos nagrinėjimo etapas, teismingumo pasirinkimo teisė priklauso ieškovei, kuri turi kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų.
Atsakovas E.M. pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal daugumos įrodymų buvimo vietą ir pagal faktinę vaiko gyvenamąją vietą. Nurodė, kad ieškovė, atsakovas ir jų dukra gyvena Klaipėdos rajone, dalintinas turtas ir visi liudytojai byloje irgi yra Klaipėdos rajone, todėl šiame teisme byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal J. M. ieškinį atsakovui E. M. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal teismingumą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos rajono apylinkės teisme, atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo ir jų dukros gyvenamąją, bei dalintino turto buvimo vietą, kurios yra Klaipėdos rajone, Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, bei Civilinio proceso kodekso 376 str. nuostatas, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinys yra teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir yra perduotinas pastarajam teismui (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės deklaruojamas noras dirbti Vilniaus mieste ir gyventi Vilniaus rajone, yra nepakankamas ir ekonomiškai neprotingas pagrindas bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Ieškovė J.M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo motyvas, jog byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui dėl daugumos įrodymų buvimo vietos, yra nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimas Vilniaus rajono apylinkės teisme nesukelia sunkumų tinkamai įvertinti įrodymus, nereikalauja papildomų sąnaudų, nepažeidžia ekonomiškumo principo, kadangi visi įrodymai yra dokumentinio pobūdžio, prisegami prie bylos medžiagos.
Bylos nagrinėjimo perkėlimas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pažeistų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 7 str., nes Vilniaus rajono apylinkės teismas jau yra susipažinęs su bylos medžiaga, faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, o Klaipėdos rajono apylinkės teismui tektų susipažinti su visa byla nuo pradžių, o tai užtęstų bylos nagrinėjimą, kas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
Ieškovės ir dukros deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, taigi ieškovė labiausiai susijusi su Vilniumi, o Klaipėda yra tik laikina gyvenamoji vieta.
Kadangi procesinis įstatymas suteikia galimybę asmeniui vesti savo bylą per atstovą, o ieškovės atstovas iš esmės dirba Vilniuje, jo kontora yra įsikūrusi Vilniuje, todėl bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui sukeltų papildomų sunkumų ieškovei ieškant naujo atstovo.
Atsiliepimas
Atsakovas E.M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Kadangi abi šalys gyvena Klaipėdos rajone, todėl bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme būtų pažeidžiamos ne tik teismingumo taisyklės, bet kartu apsunkinama proceso dalyvių galimybė dalyvauti byloje. Atsakovas pabrėžia, kad santuokos nutraukimo bylose teismas paprastai pripažįsta šalių dalyvavimą būtinu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias teritorinio teismingumo klausimą, pagrindinius civilinio proceso principus, todėl yra pagrindas tokią nutartį panaikinti.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Šiuo atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir t.t. Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo taip pat gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pradinį ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių pareiškė Klaipėdos rajono apylinkės teismui, ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodydama (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, pasikeitė ieškovės gyvenamoji vieta, todėl ji pateikė teismui pareiškimą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme, nurodydama, kad 2009 m. vasario mėn. ieškovė pakeitė savo gyvenamąją vietą, ji kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (t. 1, b.l. 171). Prie pareiškimo ji pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos 2009-02-09 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinančią jos nurodomas aplinkybes pareiškime (t. 1, b.l. 172). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-02-19 nutartimi jos prašymą patenkino ir perdavė civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-09 nutartimi ją paliko nepakeista. Patikslintą ieškinį ieškovė 2009-06-16 pareiškė Vilniaus rajono apylinkės teismui (t. 2, b.l. 23-32). 2009-07-07 įvyko parengiamasis teismo posėdis, kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2009-09-23.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 1 p., numatančia, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju, neatsižvelgė į procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovės teisę pasirinkti teritorinį teismingumą šeimos bylose, be to, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės bei šalių vaiko gyvenamąja vieta.
Kolegijos vertinimu, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad faktinė dukters gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone pas J. M. tėvus, o bylos teismingumas nustatomas ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, bet pagal faktinę asmens gyvenamąją vietą, bei kitos jo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas jo prašymas, nepagrįstai teismo buvo įvertintos kaip sudarančios pagrindą perduoti bylą pagal teismingumą Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš 2009-09-23 parengiamojo teismo posėdžio protokolo ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ji kartu su dukra laikinai apsigyveno Klaipėdoje dėl finansinės situacijos – ji yra išėjusi neapmokamų atostogų, tačiau jos planai buvo susieti su Vilniumi. Esant tokioms aplinkybėms, kad ieškovė, kaip ji nurodo ir savo atskirajame skunde, šiuo metu tik laikinai gyvena Klaipėdos rajone, tačiau pagrindiniai jos interesai labiausiai yra susiję su Vilniumi, ir ką patvirtina jos gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniaus rajone bei darbo vieta, kurios buveinė yra Vilniuje, be to, ji nepakeitė savo pozicijos dėl teisės pasirinkti teismą parengiamojo teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas be pagrindo bylą perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui tenkindamas atsakovo prašymą, nes byla turėjo būti nagrinėjama pagal ieškovės pasirinkimą Vilniaus rajono apylinkės teisme, kuriam ji buvo perduota iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal ieškovės anksčiau pateiktą prašymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nutartyje vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pozicija, kuri, kaip nurodė atsakovas yra tokia, kad skyriaus darbuotojams aplankyti, įvertinti šeimos moralines – buitines gyvenimo sąlygas ieškovės deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajoje nėra galimybių, nes ieškovė su dukra išvykusi į Klaipėdą, neatsižvelgė į tai, kad 2009-07-03 rašte skyrius, be to, pažymėjo, kad ieškovė planuoja grįžti liepos viduryje, taigi besąlygiškai vadovautis šiuo raštu ir jo pagrindu priimti skundžiamą nutartį teismui nebuvo jokio pagrindo.
Kolegijos vertinimu, teismo motyvas, kad ieškovės deklaruojamas noras dirbti Vilniaus mieste ir gyventi Vilniaus rajone, atsižvelgiant į šiuo metu esančios ekonominės krizės situaciją, yra nepakankamas ir ekonomiškai neprotingas pagrindas bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme, yra nepagrįstas bei užkertantis kelią ieškovei pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise ginti savo teises jos pasirinktame teisme.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuolatinis bylos perdavimas iš vieno teismo į kitą dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo nepradedant bylos nagrinėti iš esmės neprotingai ilgą laiką tarpą sprendžiant socialiai pažeidžiamus klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jo išlaikymu, neatitinka civilinio proceso principų, todėl teismas, turėdamas būti aktyvus šeimos bylose, turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad civilinė byla būtų kuo greičiau išnagrinėta nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė teritorinis teismingumas ar ne, nes bendroji taisyklė sprendžiant klausimą dėl teismingumo yra ta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui (Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalis).
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės perduodant bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p. ).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, todėl patenkinus atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo E. M. į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bei santuokoje įgyto turto padalijimo perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Priteisti iš atsakovo E. M. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.