Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1174/2010

Teisėja Jolanta Čepukienėnė Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.20.

2010 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nuteistajam Vokietijos Federacinės Respublikos teismų paskirtos bausmės buvo suderintos su Lietuvos Respublikos BK normomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 249 str. 1 d., 233 str. 1 d., 224 str. 1 d., 25 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Bausmės atlikimas paskirtas lygtinai. Regensburgo žemės teismo baudžiamųjų bylų bausmės vykdymo skyriaus 2008 m. birželio 24 d. nutartimi atšaukta Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė lygtinai. Iš paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams dešimčiai mėnesiui išskaičiuota šimtas aštuoniasdešimt suėmimo dienų.

Taip pat R. D. Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 1 str. 1 pastr., sutinkamai su priedu I, 3 str. 1 pastr., Nr. 1, 30a str. 1 pastr., 25 str. 2 pastr., 51 str. 3 pastr., 2 sak., 1 pastr. 1 sak., 4 pastr. 2 sak., 52 pastr., 53 str., 73a str. – dėl neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis veikiant grupuotėje (10 epizodų, iš jų 2 epizodai su grupiniu neteisėtu narkotinių medžiagų įvežimu) laisvės atėmimu penkiolikai metų. Aukščiausiojo federacijos teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi 2007 m. vasario 2 d. nuosprendis buvo pakeistas, atšaukiant sprendimą dėl idealiąja sutaptimi grupiniu būdu įvykdyto narkotinių medžiagų įvežimo nemažais kiekiais.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi R. D. Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 249 str. 1 d., 233 str. 1 d., 224 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dešimčiai mėnesių suderinta su Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Aukščiausiojo federacijos teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 1 str. 1 pastr., sutinkamai su priedu I, 3 str. 1 pastr., Nr. 1, 30a str. 1 pastr., 25 str. 2 pastr., 51 str. 3 pastr., 2 sak., 1 pastr. 1 sak., 4 pastr. 2 sak., 52 pastr., 53 str., 73a str., paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir paliko laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiais paskirtos ir su Lietuvos Respublikos BK suderintos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. D. nustatyta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Skunde R. D. teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį, jog Vokietijos teismai, priimdami sprendimus jo atžvilgiu, vadovavosi nepatikimais kitų asmenų parodymais, netinkamai nustatė narkotinių medžiagų kiekį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis Nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencija, kurios pagrindu R. D. perduotas į Lietuvos Respubliką vykdyti bausmę, paskirtą Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str., R. D. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK bei BVK nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.

Konvencijos 10 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmės trukmę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuosprendžiu paskirtąją bausmę. Pritaikant kitos valstybės (šiuo atveju Vokietijos Federacinės Respublikos) nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtą bausmę, atsižvelgtina į valstybės, kuriai jis perduotas bausmės atlikimui (Lietuvos Respublikos) įstatymus, laikantis Konvencijos 11 str. reikalavimų: nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, atsitiktinai nesusieti minimalia sankcija, numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose, apsiriboti gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie išaiškėja iš nuosprendžio, priimto asmenį nuteisusios valstybės.

Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos teismų nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad R. D. veikos, už kurias jis nuteistas užsienio valstybėje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra baudžiamos ir pagal Lietuvos Respublikos BK.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. R. D. visuose (išskyrus 9 epizodą) iš jam inkriminuotų nusikaltimų disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekis atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. vartojamą labai didelio kiekio sąvoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, daugiau nei 10 g heroino laikytinas labai dideliu šios medžiagos kiekiu. Taigi, R. D. devynios iš dešimties nusikalstamų veikų teisingai perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje nauja bausmė nuteistam užsienio valstybėje asmeniui neskiriama, o suderinama su Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje paskirta bausmė viršija analogiško Lietuvos Respublikos BK straipsnio maksimalią ribą, bausmė atitinkamai sumažinama. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. D. paskirta bausmė neviršija maksimalios Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribos (laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suderino nuteistajam paskirtas bausmes, tuo labiau, kad dalyje epizodų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra net mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą.

Iš Vokietijos teismo sprendimo turinio matyti, jog devintajame epizode buvo disponuojama heroinu, kurio veikliosios medžiagos kiekis yra 8,75 g. Toks heroino kiekis neatitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. vartojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio sąvokos. Taigi, šiuo atveju, R. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Už šį epizodą R. D. nubaustas laisvės atėmimo bausme penkeriems metas trims mėnesiams ir ši bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyto maksimalaus bausmės dydžio, todėl ji negali būti keičiama. Pažymėtina, kad net ir pakeitus nuteistojo veikos viename epizode kvalifikaciją, subendrintos bausmės dydis nesikeičia.

Švelninti nuteistajam R. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmes skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl perimto ir įsiteisėjusio Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžio vykdymo. Kaip įtvirtinta Konvencijos 13 str., teisę peržiūrėti nuosprendį turi tik nuteisusioji valstybė (Vokietijos Federacinė Respublika). Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas R. D. kaltės ir jam paskirtos bausmės dydžio klausimų nesprendžia.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, palikdamas tą pačią (kartu ir subendrintą) – penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nepažeidė nei Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatų, nei bausmės skyrimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos BK bei BPK. Visgi, skundžiama nutartis dalyje dėl devintojo epizodo kvalifikavimo keistina.

Nuteistasis skundu neginčija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Todėl dėl šios skundžiamos nutarties dalies teismas detaliau nepasisako, tik konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką kvalifikavo tinkamai bei pagrįstai nepakeitė paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį pakeisti ir R. D. nusikalstamą veiką devintajame epizode (dėl disponavimo heroinu, kuriame buvo mažiausiai 8,75 g veikliosios medžiagos) kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. paliekant tą pačią laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams trims mėnesiams.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.