Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Sekmė“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo 2018 m. kovo 28 d. pranešimo palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje apie įteiktinus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikta medžiaga: 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1966-781/2017, 2017 m. vasario 21 d. pranešimas dėl turto, dokumentų ir antspaudo perdavimo, 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1966-781/2017, 2017 m. gegužės 11 d. prašymas, 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1966-781/2017, 2017 m. spalio 31 d. pranešimas, 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1966-781/2017.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis).

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. laiku ir tinkamai neatsiskaitinėjo su kreditoriais, nesiėmė priemonių įmonės prastėjančiai finansinei padėčiai pagerinti, nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu išregistravus įmonę, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šiai įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kreditoriams, šiuo atveju administratoriui, padaryta 2 740,00 Eur žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 740,00 Eur bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikia jokių jas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 82,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis), nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankroto administratoriui MB „Sekmė“, įmonės kodas 304050555, buveinės adresas Žalgirio g. 47, Radviliškyje, iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, 2 740,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.