- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1561-232/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- P. L., PĮ „Lukoras“
- Ieškovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- G. R.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant apeliantui atsakovui, P. L. atstovaujančiam ir taip pat ir apeliantą atsakovą P. L. PĮ „Lukoras“,
ieškovės atstovei S. Ž.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“, trečiajam asmeniui G. R. dėl avanso priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-12-08 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko P. L. kreditoriaus D. R. naudai 53 550 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 402 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 42-44), 2010-01-22 nutartimi 2009-12-08 teismo įsakymas panaikintas. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo P. L. 53 550 Lt sumokėtą avansą, ir 1 607 Lt žyminį mokestį, iš atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ priteisti 11 550 Lt avansą ir 347 Lt žyminį mokestį, priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ketino statytį medinę pirtį, ieškovei priklausančioje valdoje, esančioje Netonių k., Raudondvario sen., Kauno r. Pagal tarpusavio susitarimą medinės pirties rąstus nupirkti ir juos pristatyti ieškovei iki 2009 m. balandžio mėnesio įsipareigojo atsakovas. Rąstų pirkimui ir jų apdirbimui ieškovė 2008-11-07 atsakovui P. L. sumokėjo 53 550 Lt, atsakovas pasirašė raštą jog minėtą pinigų sumą gavo. 2008-11-20 ieškovė papildomai sumokėjo atsakovui P. L. PĮ „Lukoras“ 26 550 Lt, ką patvirtina kasos pajamų orderio kvitas, serija LKR 00361. Kvite nurodyta, jog pinigai mokami kaip avansinis apmokėjimas už rąstinio namo gamybą. Tačau atsakovai savo įsipareigojimų pilnai bei nustatytais terminais neįvykdė, P. L. PĮ „Lukoras“ atvežė rąstų tik už 15 000 Lt ir tik 2009 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais. Likusių rąstų atsakovai numatytu terminu nepristatė ir sumokėto avanso negrąžino. 2009-12-04 tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta sutartis, pagal Sutarties 2 p. atsakovas P. L. pripažino, kad rąstus įsipareigojo pristatyti į ieškovės namų valdą iki 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos ir yra gavęs 80 100 Lt. A. P. L. pripažino, jog 2009-12-04 ieškovei yra atvežta apie 13 kubų rąstų už 15 000 Lt. Sutarties 4 p. atsakovas P. L. įsipareigojo pristatyti visus likusius rąstus vieno mėnesio laikotarpyje. Tačiau atsakovas P. L. vieno mėnesio laikotarpyje rąstų nepristatė. Atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė, sumokėtų pinigų negrąžino. Jokio susitarimo dėl medinių langų ir durų gaminimo bei montavimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo.
Atsiliepimas
A. P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“ atsiliepimu (b.l. 83-85) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu paruošti medieną ir sumontuoti pagal projektą pirties pastatą iš rąstų bei sumontuoti statinio langus ir duris. Sutartis dėl darbų pasirašyta nebuvo, tačiau atsakovas gavęs avansinę įmoką pradėjo darbus – rąstų pjovimą, džiovinimą, frezavimą bei pirties pirmo aukšto langų ir durų gamybą. Pirties statybos darbai užsitęsė ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, nes projektas, pagal kurį turėjo būti vykdomi darbai buvo nepilnai parengtas, pati ieškovė ir projekto rengėjai pateikdavo į projektą naujų pasiūlymų. Parengtas projektas neatitiko jau sumontuotų pirties pastato pamatų, šį neatitikimą buvo būtina taisyti, todėl sąžiningai vykdydamas susitarimą, atsakovas reikalavo tobulinti projektą. Architekto pasiūlymas, kaip pataisyti projektą atsakovas gavo tik 2009 m. balandžio mėnesį, o pamatų taisymas pradėtas tik 2009 metų rugsėjo mėnesį. Pirties pastato montavimo darbus pradėjo lapkričio viduryje ir trijų savaičių bėgyje buvo sumontuota pirties pastato pirmo aukšto dalis. Vidutinė tokių matmenų iš džiovintų rąstų sumontuotų sienų kaina būtų apie 52500 Lt. Vykdant pastato montavimo darbus, ieškovė ėmė reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės. Pastato montavimo darbai buvo sustabdyti. Darbų sustabdymo priežastimi buvo projekto, už kurio nesavalaikį ir nekokybišką parengimą kaltė tenka ieškovei, nebuvimas. Apie esamas problemas vykdant pirties pastato statybą ieškovė buvo nuolat informuojama. 2009-11-20 elektroniniu paštu ieškovė buvo informuota apie esamas kliūtis, o 2010-02-11 laišku atsakovas informavo, kad yra gauti nestandartinių matmenų rąstai. Ieškinys pareikštas nepagrįstai, ignoruojant esamą padėtį, kad medienos paruošimo ir pastato montavimo darbai vyksta ir yra užbaigimo stadijoje, o didžioji dalis kaltės dėl užtrukusių darbų tenka pačiai ieškovei. Ieškovė pažeidė savo prievolę laiku pateikti kokybišką pastato projektą, vėliau reikšdama vis naujus pasiūlymus ir reikalavimus, sutrukdė atsakovui įvykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus. Teismo prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės advokato atstovavimo išlaidas atsakovo naudai.
Tretysis asmuo G. R. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 139) nurodė, jog su ieškiniu sutinka, jam yra žinoma, jog jo sutuoktinė ieškovė D. R. davė atsakovui 53 550 Lt rąstų pirkimui ir jų apdirbimui. 2008-11-20 sutuoktinė papildomai sumokėjo 26 550 Lt. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo P. L. pasirašytas raštas ir kasos pajamų orderio kvitas, serija LKR Nr.00361. Visi rąstai statinio statybai turėjo būti atvežti iki 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, savo įsipareigojimų neįvykdė. Atvežti rąstai yra brokuoti ir netinkami naudoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu (b.l. 163-166) ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo P. L. ieškovės naudai 53 550 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 457 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo P. L. PĮ “Lukoras” ieškovės naudai 11 550 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 197 Lt bylinėjimo išlaidų.
Teismas nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovų susitarimų pagrindu atsirado rangos teisiniai santykiai, šalių sudaryta sutartis kvalifikuota kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo. Kadangi rangovu pagal vartojimo sutartį visad yra verslininkas tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės, pagal CK 256 straipsnį, o užsakovas (vartotojas) naudojasi CK 6.363 straipsnio 4- 8 dalyse teisėmis pasirinkti minėtose teisės normose įtvirtintus teisių gynimo būdus. Duomenų, kad P. L. būtų vykdęs veiklą kaip fizinis asmuo byloje nėra. Pagal byloje esančius įrodymus (specialisto išvada, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, jog pirtis iki šiol nepastatyta) teismas padarė išvadą, jog atsakovai neatvežė reikalingo kiekio rąstų, o atvežti rąstai buvo netinkamos kokybės. Teismas nurodė, jog atsakovai ieškovės pateiktos specialisto išvados nepaneigė kitais įrodymais, skirti ekspertizę rąstų kokybei nustatyti atsisakė, įrodymų patvirtinančių, jog tinkamai įvykdė sutartį nepateikė. 2009-12-04 sutartyje pats atsakovas P. L. pripažino, jog 2009-12-04 ieškovei yra atvežta 13 kubinių metrų rąstų, kurių vertė apie 15 000 Lt. Pažymėjo, kad pagal pateiktą specialisto išvadą norint sutvarkyti pirties sienas, reikia demontuoti sumontuotą sienų dalį. Atsakovas specialisto išvados nepaneigė skirti ekspertizę atsisakė. Teismas konstatavo, jog atsakovas šalių sutartu terminu, t.y. iki 2009 m. balandžio pabaigos, o nustačius papildomą terminą iki 2010-01-04, neįvykdė sutarties, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovei byloje yra proporcinga ir adekvati ieškovės, kaip vartotojos pažeistų teisių gynimo priemonė, todėl ieškinys tenkintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 170-172) atsakovai P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir ieškovės D. R. ieškinį atmesti.
Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Nurodė, jog su ieškove ir jos sutuoktiniu žymiai ankščiau, nei buvo pasirašyta rašytinė sutartis, buvo sudaryta žodinė sutartis dėl medienos paruošimo, apdirbimo ir pristatymo į vietą pirties statybai bei pirties rąstinės dalies sumontavimo, taip pat medinių langų ir durų pagaminimo ir sumontavimo. Rašytinė sutartis tuo metu nesudaryta, kadangi iškilo neaiškumai dėl parengto projekto. Ieškovei atlikus avansinius mokėjimus šalių aptarti darbai buvo vykdomi. Apeliantai pažymėjo, jog minėti darbai šalių sutartu terminu negalėjo būti atlikti ir pareikalavo papildomo laiko ir finansinių sąnaudų, kadangi pateiktas projektas buvo nepilnai parengtas, ieškovė, jos sutuoktinis ir architektas teikė vis naujų pasiūlymų t.y. pati ieškovė bei jos sutuoktinis ir jiems dirbęs architektas, įnešdami naujų pasiūlymų į projektą, stabdė tinkamos pagal projektą medienos paruošimą ir pirties montavimo darbus. Visos šios ieškovės užsakymo vykdymo aplinkybės buvo nurodytos atsakovų atsiliepime į ieškovės ieškinį. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovų buvo pateikti dokumentiniai įrodymai – elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovų ir ieškovės bei jos sutuoktinio, o taip pat architekto kopijos, kurių turinys patvirtina projekto derinimo ir tobulinimo procesą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nevertino jų kaip rašytinių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 197 str. 1 d. nuostatą. Teismui atsisakius vertinti minėtus elektroninio susirašinėjimo dokumentus, pateiktas prašymas šaukti nurodytus asmenis – ieškovės sutuoktinį G. R. ir architektą A. B. liudytojais, kaip galinčius duoti reikšmingus parodymus byloje, tačiau teismas atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, jog šių asmenų parodymai negali turėti reikšmės nagrinėjamam ieškiniui. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog nutraukus statybos darbus, sumontuoti rąstai statinyje ir į vietą pristatyti rąstai, paruošti montavimui, nebuvo reikiamai apsaugoti nuo atmosferos neigiamo poveikio, todėl atsiradę įtrūkimai, spalvos pasikeitimai susidarė ne tik dėl atsakovų, bet ir dėl ieškovės kaltės, jai nesiėmus priemonių tinkamai apsaugoti medieną.
Kadangi teismas nevienareikšmiškai vertino abiejų šalių proceso šalių įrodymus, nenustatė ieškovės ir atsakovų kaltės laipsnio dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, todėl pirmos instancijos priimtas sprendimas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra bendroji rangos sutartinių teisinių santykių turinį apibrėžianti samprata, taikytina bet kurios rūšies rangos sutartims. CK normos reguliuoja atskirai rangos sutarčių rūšis: vartojimo (CK 6.672-6.680 str.), statybos rangos (6.681-6.699 str.), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos (CK 6.700-6.704 str.), rangos darbų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto (CK 6.705-6.706 str.).
Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 str. 1 ir 2 d.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą teisingai kvalifikavo tarp šalių sudarytą sutartį ir tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams pagrįstai taikė vartojimo bei statybos rangos sutartis reguliuojančias įstatymo nuostatas, atsižvelgdamas, kad ieškovės ir jos sutuoktinio tikslas, kurio jie siekė ginčo sutartimi buvo pasistatyti pastatą (pirtį) savo buitinėms reikmėms, o atsakovai veikė kaip juridinis asmuo ir verslininkas, profesionalas besiverčiantys tam tikru verslu (pagal įmonių registro duomenimis b.l.73,74) ir tinkamai pritaikė įstatymo normas reguliuojančias vartojamosios rangos santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką sprendžiant ginčus, kylančius iš vartojimo rangos teisinių santykių konstatavo, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis ūkio tvarkymo principas. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų bei rašytinės sutarties kopijos (b.l.47) matyti, kad šalys iš pradžių dėl rangos santykių tarėsi žodžiu. Kad žodžiu dėl rangos darbų buvo susitarta dar 2008 metų pabaigoje patvirtina bylos rašytiniai duomenys. Iš byloje pateikto P. L. pasirašyto raštelio (b.l.7) turinio matyti, kad jis 53550 Lt gavo iš ieškovės dar 2008 11 07 medinių pirties rastų pirkimui ir jų apdirbimui, o P. L. PĮ „Lukoras“ 26 550 Lt pervesta 2008 11 20 (b.l.46). Vėliau, 2009 12 04 atsakovui nevykdant sutarties laiku, buvo surašyta rašytinė sutartis, pagal kurią atsakovai P. L. ir P. L. personalinė įmonė „Lukoras“ patvirtino, kad buvo įsipareigoję iki 2008 metų spalio mėnesio paruošti, apdirbti ir atvežti į ieškovės namų valdą medienos rastų pirties statybai pagal pateiktą projektą, kuris buvo įteiktas P. L. 2008 m. spalio mėnesį. Sutarties 3 punkte P. L. pripažino, kad rąstus turėjo pristatyti iki 2009 metų balandžio mėnesio pabaigos, kad yra gavęs 80 100 Lt ir kad sutarties pasirašymo dienai yra atvežęs apie 13 kubinių metrų rąstų už 15 000 Lt (b.l.47). Taigi, byloje nustačius, kad Šalys sudarė sutartį dėl rastų apdirbimo ir pristatymo pirties statybai jų santykiai pirmiausiai turėtų būti kvalifikuojami pagal statybos rangos sutartis reglamentuojančias teisės normas. Antra vertus, CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Vartojimo statybos rangos sutartims taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ ir trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje priimta laikyti, kad esant statybos rangos ir vartojimo rangos normų konkurencijai, prioritetiškai taikomos vartojimo rangos normos, nes esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams vartotojo teisių apsaugos lygis turi būti toks pats kaip ir vartojimo pirkimo–pardavimo santykiuose, todėl užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, bet ir 6.363 straipsnio 8 dalyse įtvirtinta teise nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Taigi, pirmosios instancijos teismas šalių santykiams tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nenukrypo esamos praktikos.
Teismas, kolegijos nuomone, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus dėl atsakovo terminų ir papildomai nustatytų terminų praleidimo, pateiktų rąstų kokybės, atsakovo atsisakymą skirti ekspertizę jo pateiktų rąstų kokybei įvertinti, atsakovo pasirašytame dokumente užfiksuotų atvežtų rąstų kiekį ir kainą ir nustatęs, kad pateikti rąstai yra netinkamos kokybės, terminai ir papildomi terminai praleisti dėl atsakovo kaltės vertino, kad nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų, sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje, išskyrus jau sumontuotus rastus 13 kubinių metrų už 15 000 Lt, kurių gražinti ieškovė neprašė. Kitokių nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo ieškovė neprašė.
Taip pat kolegija pažymi, kad atsakovas yra pažeidęs terminus bei pakartotinius terminus. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovui vėluojant atlikti rangos darbus ir vis nukeliant įvykdymo terminus ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti sutarties pagrindu atsakovui išmokėtas sumas (avansą) bei, esant pagrindui, atlyginti nuostolius. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas savarankiškas nukentėjusios šalies galimybės nutraukti sutartį vienašališkai pagrindas – sutarties įvykdymo termino praleidimas, kai kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kuriais atsakovas įrodinėja jog terminus praleido dėl pateisinamų priežasčių nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tarp tokių motyvų apeliantas yra nurodęs, faktines aplinkybes, kad šalims tariantis dėl rąstų tiekimo pirties pamatai jau buvę atlieti ir jie netikę ieškovės užsakytam projektui, todėl ieškovas negalėjęs laiku pradėti vykdyti rastų išpjovimo darbų, kad su ieškove buvo taręsis dar ir dėl langų pirčiai gamybos. Tokie tvirtinimai nepagrįsti jokiais byloje pateiktais leistinais įrodymais, be to ieškovas šiuose sutartiniuose santykiuose veikė kaip specialių žinių turintis profesionalas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl prieš susitardamas dėl terminų turėjo įvertinti pateiktą projektą ir kitas darbų vykdymą įtakoti galinčias aplinkybes ir nusistatyti protingus terminus darbams atlikti. Šalių pasirašytoje 2009 12 04 sutartyje apie langų gamybą šalys nieko neužsimena, nors atsakovo tvirtinimu, tuo metu kai surašyta rašytinė sutartis, langai jau buvo pradėti gaminti. Atsakovo į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas su asmeniu vardu Alfredas, bei laiškai adresuoti Dianai negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas, kadangi ieškovas nepateikė nei vieno atsakymo gauto iš pačios ieškovės, taigi tokio pobūdžio rašytiniai duomenys atsakovei neigiant šalių susirašinėjimą negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme, nes neįrodyta, kad tarp šalių toks susirašinėjimas vyko. Be to, pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą ieškovės naudai akcentavo ne tik terminų praleidimą ir vėlavimą iš atsakovo pusės atlikti darbus, bet pateiktų medžiagų (rąstų) netinkamą kokybę, kurią nustatė remdamasis byloje pateikta specialisto išvada, bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.114-121,143-147) ir rėmėsi CK 6.363 straipsnio 8 dalimi numatančia pirkėjo (vartotojo) teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti gražinti sumokėtą kainą, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK 185 straipsnio nuostatų tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ir vadovaudamasis įstatymu priėmė pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai, remiantis CPK 92,93 straipsniais, priteisiamos atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos 1000 Lt, po 500 Lt iš kiekvieno ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 11,20 Lt, po 5,60 Lt iškiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti 2010 birželio 18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“ D. R. naudai po 500 Lt (penkis šimtus litų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš P. L. ir P. L. PĮ „Lukoras“ valstybės naudai po 5,60 Lt (penkis litus 60 centų) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų .