- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-1149-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- J. V., J.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos už būsto išlaikymą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: nutraukti jos ir atsakovo J. V. santuoką, sudarytą 1977-04-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; palikti santuokinę pavardę; padalinti santuokos metu įgytą turtą – ieškovei priteisti keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui - 0,12 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei J. V. iš atsakovo J. V. 17032,47 Lt kompensaciją už išlaidas buto išlaikymui ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis 1998 metais paliko šeimą, išeidamas gyventi pas kitą moterį, ir nuo to laiko nesirūpino šeima. Ieškovė viena išlaikė vaikus, nes atsakovas materialiai neprisidėjo nei prie vaikų, nei prie buto išlaikymo. Bendro dalintino turto vertė yra 383000 Lt (butas - 352000 Lt, žemės sklypas - 31000 Lt). Be to atsakovas visiškai nesirūpino sodo sklype buvusiu namu, dėl ko namas sugriuvo. Dėl to – dėl atsakovo kaltės dalintino turto vertė akivaizdžiai sumažėjo ir ieškovei turi būti paskirta didesnė dalinamo turto dalis. Ieškovei natūra priteistinas butas, kuriame ji gyvena, taip pat dalis šio buto išlaikymo ir jo pagerinimo išlaidų. Iš atsakovo priteistina 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nes, atsakovui palikus šeimą dėl kitos moters, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą.
Atsakovas J. V. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis – ieškovei paskirti natūra butą (duomenys neskelbtini), atsakovui - 0,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už ieškovei skirtiną didesnės vertės turtą atsakovui iš ieškovės priteisti 160500 Lt piniginę kompensaciją, ieškovės reikalavimus dėl kompensacijos už turėtas išlaidas buto išlaikymui ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodė, kad su ieškove daugelį metų gyvena atskirai. Atsakovas 1998 metų rudenį persikėlė gyventi pas savo motiną, bet ne pas kitą moterį, nes šeiminiai santykiai dėl itin konfliktiško ieškovės būdo jau iki to momento buvo nutrūkę. Iki išsiskyrimo su ieškove atsakovas jokių nesantuokinių ryšių su kitomis moterimis neturėjo ir ieškovei buvo ištikimas. Todėl jo poelgis turėtų būti vertinamas ne kaip santuokos irimo priežastis, o kaip netoleruotino bendro gyvenimo pasekmė. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės - nelojalaus, nepagarbaus ir psichologiniam smurtui šeimoje prilygintino elgesio. Atsakovas išlaikė savo vaikus, bendravo, su visais sūnumis jo santykiai yra geri ir dabar. Santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka tarp J. V. ir J. V., įregistruota 1977-04-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, iširo dėl atsakovo kaltės ir ją nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę; padalino santuokoje įgytą turtą - pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 78,40 kv.m bendro ploto keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 352000 Lt, pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 0,12 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31000 Lt, priteisė atsakovui iš ieškovės 127666 Lt piniginę turto dalies kompensaciją; priteisė ieškovei iš atsakovo 11312,57 Lt buto išlaikymo bei pagerinimo išlaidų ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; likusioje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovo neištikimybės faktą, todėl šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.3 d.). Spręsdamas sutuoktinių bendro turto dalių nustatymo klausimą, teismas laikė, jog yra reikšmingas atsakovo ranka 2004 m. rugsėjo 15 d. surašytas raštas, kuris įrodo, kad jau 1988 metais, atsakovui palikus šeimą, tarp sutuoktinių įvyko faktinis turto bei prievolių pasidalijimas. Šiame rašte atsakovas patvirtina, kad nuo 1998 metų liepos mėnesio su šeima nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia, neprisideda prie buto išlaikymo ir siūlo skirti 1500 Lt už parduotą sodą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šio rašto turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas jokių teisių į butą, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, nereiškia, priešingai, pripažino savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir šeimą bei būstą, kuriame gyvena jo nepilnamečiai vaikai, nevykdymą. Teismo vertinimu, šis rašytinis dokumentas patvirtina ieškovės teiginius, jog 1988 metais, atsakovui nustojus remti šeimą ir ją palikus, ieškovei vienai teko dviejų nepilnamečių sūnų išlaikymo, būsto išlaikymo, būsto išsaugojimo rūpesčiai, o taip pat ir visi rūpesčiai, susiję su dviejų nepilnamečių vaikų problemomis, jų priežiūra bei auklėjimu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, teismas nustatė nelygias sutuoktinių dalintino turto dalis, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovui - į 1/3 dalį. Šalims dėl turto padalijimo būdo vieningai sutariant, teismas priteisė ieškovei natūra butą, o atsakovui - žemės sklypą bei ieškovei tenkančios didesnės turto dalies kompensaciją pinigais. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo bute gyveno du atsakovo nepilnamečiai vaikai, kuriems išlaikymo atsakovas neteikė, teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalo dalintis su ieškove ir su buto išlaikymu bei pagerinimu susijusiomis išlaidomis. Todėl teismas priteisė ieškovei 1/3 dalį, t.y. 11312,57 Lt, tokių išlaidų iš atsakovo. Ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 10000 Lt, konstatavęs, kad didesnės sumos ieškovė neįrodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės turto dalies kompensacijos atsakovui priteisimo ir priteistą kompensaciją sumažinti iki 70000 Lt. Nurodo, kad teismas, nustatydamas dalijamo turto rinkos vertę, rėmėsi tik UAB „Impeksservis“ eksperto išvadomis, nepakankamai dėmesio skyrė kitiems byloje esantiems ir turto vertę įrodantiems įrodymams, pagal kuriuos atsakovui priteisto žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė. Tai matyti iš teismui pateiktų asmenų ir nekilnojamojo turto agentūrų viešų skelbimų apie parduodamus žemės sklypus. Tuo tarpu nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjo butų, o ypač didesnių, rinkos vertė. Tuo tarpu žemės sklypų rinkos vertė Vilniaus rajone didėja. Dalintino turto vertė sumažėjo dėl atsakovo kaltės, nes jis neprižiūrėjo jam atitekusio sodo sklypo ir jame buvusio namo, dėl ko namas nugriuvo. Šeimos lėšomis pastatytas namas tapo beverčiu, todėl atsakovas pažeidė ieškovės turtines teises, nes dėl jo kaltės sumažėjusią turto dalį ieškovė privalo kompensuoti pinigais. Kompensacija taip pat turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į ieškovės gaunamą darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo abejoti turto vertintojo UAB „Impeksservis“ nustatyta ginčo turto verte, kadangi UAB „Impeksservis“ turto vertę nustatė, atlikęs teismo nutartimi paskirtą prekinę ekspertizę. Ieškovė dėl šios ekspertizės jokių papildomų prašymų nereiškė, neteikė argumentų, leidžiančių abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu, todėl galima teigti, kad su ekspertizės išvadomis sutiko. Apeliantės minimi skelbimai laikraščiuose negali būti įrodymai byloje, kadangi neatitinka CPK 177 straipsnio 1 dalyje pateiktos įrodymų civilinėje byloje sąvokos. Patikimu įrodymu taip pat negali būti pripažįstama ir apeliantės pateikta UAB „Nidulus“ preliminari turto vertinimo pažyma, kadangi ji be turto vertinimo ataskaitos negalioja. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų įgiję ieškovės minimą namą, kuris sugriuvo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas kaltais veiksmais sumažino šalių turimo turto vertę ir padarė žalą šeimai. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši – abu neturi jokio kito turto, išskyrus ginčo butą ir ginčo žemės sklypą. Abiejų šalių gaunamos pajamos siejamos tik su darbo santykiais ir yra panašaus dydžio. Todėl ieškovės turtinė padėtis nesuteikia galimybės pretenduoti į dar didesnę bendro turto dalį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovė – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: 2008-12-17 išvada dėl buto (duomenys neskelbtini) vertės, 2008-12-17 išvada dėl žemės sklypo Nr.225 sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vertės ir Mykolo Riomerio universiteto pažyma apie D.V. studijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.
Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai V. bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies.
Šioje byloje dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalijamo turto vertę, iš esmės rėmėsi ieškovės prašymu paskirtos teismo prekinės ekspertizės išvadomis (b.l. 58, 64-65, t.2; priedas prie bylos UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktas). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas dalijamo turto rinkos vertę, rėmėsi tik UAB „Impeksservis“ eksperto išvadomis ir nepakankamai dėmesio skyrė kitiems byloje esantiems ir turto vertę įrodantiems įrodymams, pagal kuriuos atsakovui priteisto žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė. Tai matyti iš teismui pateiktų asmenų ir nekilnojamojo turto agentūrų viešų skelbimų apie parduodamus žemės sklypus. Be to ieškovė tvirtina, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, jog didesnio ploto butų rinkos vertė turi tendenciją mažėti, o žemės sklypų Vilniaus rajone – didėti. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas nesirūpino ginčo žemės sklype buvusiu namu, dėl ko pastarasis sugriuvo ir neteko vertės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra nedidelis, iš jos priteistina piniginė kompensacija mažintina iki 70000 Lt. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta.
Kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalijamo turto (buto ir žemės sklypo) vertę, iš tikrųjų pagrinde rėmėsi UAB „Impeksservis“ eksperto išvadomis, kadangi neturėjo jokio pakankamo pagrindo šiomis išvadomis abejoti, nes: ekspertizė buvo paskirta teismo ieškovės prašymu; abi šalys sutiko, kad ją atliktų UAB „Impeksservis“; nė viena iš šalių, susipažinusi su ekspertų išvadomis, jokių papildomų prašymų (teismo posėdyje apklausti ekspertą, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę) nepareiškė, t.y. tarp šalių ginčo dėl turto vertės nebuvo. Nors eksperto išvada civilinėje byloje, kaip teisingai nurodo apeliantė, yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), tačiau turto vertės nustatymo klausimas yra susijęs su specialių šios srities žinių turėjimu, todėl ji galėtų būti paneigta tik tapačiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieškovės minimi teismui pateikti laikraščių skelbimai apie parduodamus žemės sklypus, kuriais, apeliantės tvirtinimu, turėjo vadovautis teismas, nėra tapatūs arba bent jau analogiški įrodymai, galintys paneigti ekspertų išvadų pagrįstumą (CPK 177 str. 1 d.). Apeliantės teisėjų kolegijai teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka pateiktos išvados - 2008-12-17 išvada dėl buto (duomenys neskelbtini) vertės, 2008-12-17 išvada dėl žemės sklypo Nr.225 sodininkų (duomenys neskelbtini) vertės – taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių dalijamo turto (buto ir žemės sklypo) vertės, kadangi šios išvados yra tik informaciniai dokumentai, kurie dėl savo pobūdžio neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų vertinimo dokumentų turinio ir formos (ši aplinkybė yra nurodyta pačiose išvadose). Tuo tarpu būtent UAB „Impeksservis“ eksperto išvados atitinka nurodytus reikalavimus, todėl jomis abejoti nėra jokio pagrįsto pagrindo ir byloje nebuvo pateikta jokių pakankamų įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog iš jos atsakovui priteista piniginė kompensacija turėtų būti sumažinta dėl to, kad atsakovas nesirūpino ginčo žemės sklype buvusiu namu, dėl ko pastarasis sugriuvo ir neteko vertės. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė, prašydama padalinti šalių santuokoje įgytą bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtiną turtą, nenurodė, kad buvo įgytas ar pastatytas koks nors statinys. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat tvirtina, kad šalių vardu nebuvo ir nėra registruotas koks nors kitas nekilnojamasis daiktas, išskyrus ginčo butą ir žemės sklypą.
Apeliantės prašymas iš jos atsakovui priteistinos kompensacijos dydį sumažinti atsižvelgiant į nedideles jos gaunamas darbo pajamas bei į tai, kad šalių pilnametis sūnus D. V. yra studentas (Mykolo Riomerio universiteto 2008-09-19 pažyma Nr.17SVP-350 apie D.V. studijas) taip pat negali būti tenkinamas, nes toks prašymas nėra teisiškai pagrįstas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys, dalijant šį turtą, yra lygios. Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardintais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisdamas ieškovei (apeliantei) 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį. Teismas tokį sprendimą iš esmės motyvavo aplinkybėmis, kurios CK 3.123 straipsnyje neįvardintos kaip pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, o atsakovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė (atsiliepime į apeliacinį skundą su teismo sprendimu sutiko, norėdamas greičiau užbaigti teisminį ginčą), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu būdu ieškovei (apeliantei) tenka 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis šalių santuokoje įgyto turto.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro 78,40 kv.m bendro ploto keturių kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 352000 Lt, ir 0,12 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31000 Lt. Taigi bendra dalintino turto vertė yra 383000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl turto padalijimo būdo vieningai sutaria, o taip pat į tai, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus, priteisė natūra ieškovei butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), o atsakovui - 0,12 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovei natūra teko turto už 352000 Lt, atsakovui – už 31000 Lt. Tačiau, nustatydamas kompensacijos, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovui natūra atitenka 31000 Lt vertės žemės sklypas, ir kompensaciją paskaičiavo nuo bendros dalintino turto vertės, tai yra 1/3 dalį nuo 383000 Lt, kas sudaro 127666 Lt. Tokia teismo pozicija yra akivaizdžiai neteisinga, kadangi atsakovui natūra atiteko ir 2/3 dalys ieškovei priteistino žemės sklypo, kas pinigine išraiška sudaro 20666 Lt. Todėl teismo priteista 127666 Lt kompensacija mažintina nurodyta suma ir priteistina 107000 Lt dydžio, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir su tuo susijusius įrodymus, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 329 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, ir sutinkamai su CPK 93 bei 98 straipsnių nuostatomis, iš ieškovės atsakovui priteistina dalis jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti: byla nėra itin sudėtinga, advokato darbo ir laiko sąnaudos nedidelės (įvyko tik vienas apeliacinės instancijos teismo posėdis, kuris neužsitęsė; surašytas nedidelės apimties atsiliepimas į apeliacinį skundą), todėl atsakovui priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti dalyje:
priteistą atsakovui J. V. iš ieškovės J. V. 127666 Lt piniginę turto dalies kompensaciją sumažinti iki 107000 (vieno šimto septynių tūkstančių) litų.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės J. V. 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.