Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-62-3108-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-62-3108-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Nukentėjusysis
A. Z., S. Z., G. I., E. G.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3108/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. J. už tai, kad jis, 2009 m. birželio 21 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, prie upės, t. y. viešoje vietoje, plūdosi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie žmonių, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo E. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažino E. J. kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė 100 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. J. kaltu neprisipažino, teigė, jog necenzūrinių žodžių jis nevartojo, kalbėjo be emocijų, tačiau tokius teiginius teismas vertino kritiškai, kaip E. J. norą išvengti atsakomybės, be to, juos paneigė nukentėjusiųjų A. Z., S. Z., G. I., E. G. parodymai bei rašytiniai byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, pareiškimas ir kt.). Teismas konstatavo, kad nurodytų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek tiriant bylą iki teismo. Liudytojų S. M., J. M., B. M. ir G. J. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip neinformatyvius, kadangi šie asmenys pažeidimo padarymo metu buvo kitoje upės pusėje, E. J. pokalbio su kitais asmenimis negirdėjo, be to jie buvo užsiėmę kita veikla (pvz., J. ir B. M. žvejojo žemumoje). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. J. išsakyti žodžiai „tu, žąsine, gaidy“, pasiuntimas „ant trijų žodžių“ ir panašiai – yra necenzūriniai ir viešai vartoti netinkami. Be to, E. J. pavartoti necenzūriniai žodžiai A. Z. ir G. I. atžvilgiu kartu parodė nepagarbą ir kitiems šioje upės pusėje buvusiems asmenims. Tokiais žodžiais asmuo siekė nutraukti vykusius medžių pjovimo darbus, t. y. siekė sutrikdyti visuomeninę tvarką.

II.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo paaiškinimai viso proceso metu buvo vienodi, jų nekeitė. Tuo tarpu nukentėjusiais pripažintų asmenų paaiškinimuose yra prieštaravimų. Nurodo, kad nei A. Z., apie 12 val. girdėjęs vieną šūvį, nei G. I., apie 14 val. girdėjęs kelis šūvius, nepranešė apie juos policijai, o suskubo tai padaryti tik po to, kai apie 15.30 val. aplinkosaugininkas surašė protokolą. Taip pat nesutampa liudytojų parodymai dėl naudoto pjūklo (rankinio ar benzopjūklo). Be to, tiek apelianto žmona G. J., tiek S. M., tiek ir E. G. nurodė, jog pokalbio metu moters (S. Z.) šalia nebuvo. Be to, nurodo, jog nukentėjusiųjų parodymai skiriasi ir dėl veikos pakartotinumo – vienur nurodoma, jog tai ne pirmas kartas, vėliau teigiama, jog E. J. matė pirmą kartą, anksčiau susitikę nebuvo ir pan. Atkreipia dėmesį, kad 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra raštu Nr. R3-4430 informavo teismą, kad 2009 m. birželio 21 d. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad prie Nevėžio nupjauti trys žali medžiai, ir netoliese vaikščiojo trys piliečiai – G. I. ir A. Z., atsakomybę dėl išpjautų medžių prisiėmė E. G., todėl jam buvo surašytas protokolas ir pateikta žala padaryta gamtai. Be to, nukentėjusieji apeliantą apkalba ir dėl šaudymo iš medžioklinio šautuvo – šiuos teiginius tyrė policijos pareigūnai, tačiau jokio šaudymo nenustatė. Visa tai rodo nukentėjusiųjų siekį apšmeižti E. J..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. E. J. atsakomybėn patrauktas už ATPK 174 straipsnio pažeidimą. ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog E. J. veika pasireiškė tuo, jog jis viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie žmonių, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, iš esmės remdamasis vien nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusio asmens parodymais. Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tuo tarpu byloje esantys duomenys yra prieštaringi. Teisme apklausti asmenys – tiek tie, kurių parodymais teismas rėmėsi, tiek tie, kurių parodymus teismas atmetė – yra tam tikra dalimi suinteresuoti bylos baigtimi (vieni iš jų pripažinti nukentėjusiais, kiti – atsakomybėn traukiamam asmeniui artimi žmonės). Pažymėtina, kad tiek vienų, tiek kitų parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų (dėl veikos pasikartojimo, ankstesnio pažinojimo, rankų skėsčiojimo, konflikto buvimo ir pan.). Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Visi nepašalinti neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog į įvykio vietą buvo atvykę tiek aplinkosaugos, tiek policijos pareigūnai (b. l. 46). Šių asmenų parodymai gali būti reikšmingi atkuriant tikrąją situaciją. Todėl nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų apklausti liudytojais nesuinteresuotus bylos baigtimi pareigūnus. Taip pat turėtų būti patikrinta ir nukentėjusiais pripažintų asmenų suinteresuotumo versija – pvz., išsiaiškinta, kokiu metu buvo kviesti vieni ir kiti pareigūnai, kada surašytas protokolas už aplinkosaugos pažeidimus ir kada pareikštas skundas dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Šios aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius