- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 2-425-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00133-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-896-775/2022 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 669 371,03 Eur turtinės ir 59 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu. Teismas pažymėjo, kad Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas) įvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Taigi, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu.
4. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, nes padarė išvadą, kad procesinių dokumentų pateikimo tvarką ir jos nesilaikymo pasekmes ieškovui jau ne kartą detaliai yra išaiškinę tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019, ir kt.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Ieškovas pažymi, kad ieškinį pateikė elektroniniu paštu pasirašytą elektroniniu parašu, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Ieškovo įsitikinimu, jis turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu.
7. Teigia, kad ieškinį teismui 2022 m. kovo 8 d. siuntė ir paštu, teismas nepagrįstai atsisakė spęsti jo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
11. Ieškovui išaiškintina, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos, kuri šiuo atveju nustato, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Aprašo 3 punktas). Kaip matyti iš LITEKO duomenų, ši kreipimosi tvarka ieškovui jau buvo išaiškinta daugybę kartų, tačiau ieškovas toliau sistemingai ignoruoja nustatytus reikalavimus.
12. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinį kita forma – raštu (popierine forma) teismui išsiuntė 2022 m. kovo 8 d. paštu. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisme ieškovo popierine forma pateiktas ieškinys užregistruotas 2022 m. kovo 14 d. Iš byloje esančių ant voko pateiktų duomenų apie siuntą (registracijos Nr. XA024879155LT – siuntos numeris neegzistuoja arba netinkamas numerio formatas) neįmanoma nustatyti, kada konkrečiai ieškovas išsiuntė dokumentus teismui. Taigi, byloje nesant galimybės paneigti aplinkybę, kad teismui ieškinys popierine forma galėjo būti pateiktas 2022 m. kovo 8 d. ir įvertinus, kad ieškinys elektroniniu paštu teisme gautas 2022 m. kovo 8 d., skundžiama nutartis priimta 2022 m. kovo 9 d., darytina išvada, kad ieškinys elektronine ir popierine forma pateiktas 2022 m. kovo 8 d. ir nepaisant ieškovo piktnaudžiavimo ieškinio teikimo elektronine forma teise, teismas turi įvertinti ir popierine forma pateikto ieškinio turinį. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakant priimti pareikštą ieškinį (CPK 115 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.