Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-20 · Administracinė byla Nr. I-7152-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
I-7152-402/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7152-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01799-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2, 7) nurodė, kad Pataisos namų 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2018-02-06 iki 2018-06-13 jam buvo neteisėtai paskirta nuobauda - pataisos įstaigų teritorijos tvarkymas be eilės, nes jis tariamai atsisakė mokamo darbo valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ ir buvo perkeltas iš Pataisos namų 3-io sektoriaus atgal į 1-ąjį sektorių. To pasėkoje patyrė psichologinį smurtą, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-19) nurodė, kad 2018-06-01 surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 46-540, kuriame nurodyta, kad 2018-06-01 apie 10.10 val. nuteistųjų drausmės komisijos posėdžio metu nuteistasis A. V. 6 būrys atsisakė mokamo darbo. 2018-06-01 gautas V J „Mūsų amatai“ pranešimas Nr. 9/05 3-796, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. V. atsisako dirbti siūlo jį atleisti iš darbo. 2018-06-01 nutarta siūlyti nuteistąjį A. V. perkelti į 1-ą sektorių, kadangi nuteistasis atsisako būti įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare. 2018-06-05 Pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 69-386 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pažymėjo, kad Pataisos namų 3-ias sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą bei šiam darbui yra motyvuoti. 3-ame Pataisos namų sektoriuje yra įrengta darbo zona, kurioje veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“. Pabrėžė, kad šiame sektoriuje yra konkretus vietų skaičius, taigi jei nuteistasis atlikdamas bausmę 3-ame sektoriuje atsisako dirbti ar sistemingai pažeidinėja rėžimo reikalavimus, dėl kurių yra uždaromas į kamerų tipo patalpas, toks nuteistasis yra pervežamas į kitą sektorių, kur gyvena nedirbantys nuteistieji. Paaiškino, kad taip yra todėl, kad gamybinėje zonoje, kur veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“, kad būtų užtikrinamas tinkamas darbas, darbas turi trukti nuolat - nepertraukiamai, kiekvienoje pozicijoje turi dirbti konkretus nuteistųjų skaičius. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, bendravimo sumažėjimo nesikreipė. Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas realiai jautė emocinę depresiją ar dvasinę skriaudą yra nepagrįstos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmų, kad neteisėtai paskirta nuobauda, nes jis tariamai atsisakė mokamo darbo valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, ir neteisėtai buvo perkeltas iš Pataisos namų 3-io sektoriaus atgal į 1-ąjį sektorių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN–AK arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (nuteistasis) pareiškėjas 2018-01-15 kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių su prašymu Nr. 70(1)- 123, kuriuo prašė jį perkelti į 3-ią sektorių, kadangi nori dirbti siuvykloje (b. l. 26). Pravieniškių PN 2018-01-31 Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokole Nr. 61-406 nutarta „Siūlyti perkelti nuteistąjį A. V. iš 1-o sektoriaus 3 būrio 31 brigados į 3-ią sektorių“ ir 2018-02-06 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-185 pareiškėjas buvo perkeltas iš 1-o sektoriaus 3 būrio 31 brigados į 3-io sektoriaus 4 būrį (b. l. 27, 28). 2018-06-01 gautas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ pranešimas Nr. 9/05 3-796, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. V. atsisako dirbti siūlo jį atleisti iš darbo nuo 2018-06-01 (b. l. 30). Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialistas R. P. 2018-06-01 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 46-540, kad nuteistasis A. V. 2018-06-01 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.10 val. nuteistųjų drausmės komisijos posėdžio metu atsisakė dirbti apmokamą darbą (b. l. 29). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-06-05 nutarimu Nr. 69-386 buvo konstatuota, kad pareiškėjas, atsisakydamas dirbti apmokamą siuvėjo darbą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 125 straipsnio 1 ir 3 dalis. Už šį pažeidimą jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (b. l. 33).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos šio Kodekso 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdamas į aptartų įstatymo normų imperatyvų pobūdį, teismas pabrėžė, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Teismas pažymėjo, kad įstatymu kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Įstatymų leidėjas šiam reikalavimui įtvirtinti pasirinko imperatyvą „privalo“. BVK 125 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pagal BVK nuostatas, darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. BVK 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Režimas BVK prasme - tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 112 str.2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 str., laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Minėta, kad nuteistųjų darbas yra jų pareiga (BVK 125 str. 1 d.). Remiantis aptartomis įstatymo normomis traktuotina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą pažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimą tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas (BVK 112 str. 2 d.). Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad įstatymu nustatytos pareigos dirbti nevykdymas yra pagrindas skirti Bausmių vykdymo kodekso 142 str. numatytą nuobaudą.

Pagal BVK darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. Aptariamo Kodekso 125 str. 8 d. įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.

Minėta, kad BVK 125 str. 1 d. nuostatos, jog pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pataisos įstaigos administracijai vykdant įstatymo numatytą pareigą užtikrinti, kad nuteistasis būtų įtrauktas į darbą, pareiškėjas buvo įdarbintas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ir 2018-02-06 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-185 buvo perkeltas iš 1-o sektoriaus 3 būrio 31 brigados į 3-io sektoriaus 4 būrį (b. l. 27, 28). 2018-06-01 gautas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ pranešimas Nr. 9/05 3-796, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. V. atsisako dirbti siūlo jį atleisti iš darbo nuo 2018-06-01 (b. l. 30). Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialistas R. P. 2018-06-01 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 46-540, kad nuteistasis A. V. 2018-06-01 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.10 val. drausmės komisijos posėdžio metu atsisakė dirbti apmokamą darbą. Nuteistasis pažeidė LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 125 straipsnio 1 ir 3 dalis (b. l. 29).

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2018-06-01 apie 10.10 val. Drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjas atsisakė dirbti komisijos pasiūlytą darbą.

Nors į bylą yra pateiktas pareiškėjo pasiaiškinimas (b. l. 32), kuriame jis nurodo, kad paskirto darbo neatsisakė, tačiau pažymėtina, kad pasiaiškinimas yra rašytas 2018-06-04, o Drausmės komisijos posėdis buvo 2018-06-01, todėl teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neatsisakė darbo nepaneigia Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialisto R. P. 2018-06-01 tarnybiniame pranešime Nr. 46-540 nurodytų aplinkybių, kad nuteistasis A. V. 2018-06-01 apie 10.10 val. drausmės komisijos posėdžio metu atsisakė dirbti apmokamą darbą. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-06-05 nutarimu Nr. 69-386 jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo neteisėtai perkeltas iš Pataisos namų 3-io sektoriaus atgal į 1-ąjį sektorių.

Nustatyta, kad 2018-06-01 Nuteistųjų Laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-ame sektoriuje posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl nuteistojo A. V. perkėlimo iš 3-io sektoriaus į kitą sektorių ir nutarta siūlyti nuteistąjį A. V. perkelti į 1-ą sektorių, kadangi nuteistasis atsisako būti įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare (b. l. 31).

Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pataisos namų 3-ias sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą bei šiam darbui yra motyvuoti. 3-ame Pataisos namų sektoriuje yra įrengta darbo zona, kurioje veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“. 3 - ame sektoriuje yra konkretus vietų skaičius, taigi jei nuteistasis atlikdamas bausmę 3-ame sektoriuje atsisako dirbti ar sistemingai pažeidinėja rėžimo reikalavimus, dėl kurių yra uždaromas į kamerų tipo patalpas, toks nuteistasis yra pervežamas į kitą sektorių, kur gyvena nedirbantys nuteistieji. Gamybinėje zonoje, kur veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“, kad būtų užtikrinamas tinkamas darbas, darbas turi trukti nuolat - nepertraukiamai, kiekvienoje pozicijoje turi dirbti konkretus nuteistųjų skaičius.

Teismo nuomone, kadangi Pataisos namų 3-ias sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą bei šiam darbui yra motyvuoti, o pareiškėjas atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl atsakovas teisėtai pareiškėją perkėlė į 1-ą sektorių.

Iš atsakovo pateiktos pažymos apie nuteistojo A. V. pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu nuolat pažeidinėja rėžimo reikalavimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kai buvo 3-ame sektoriuje drausmine tvarka buvo baustas net 11 kartų, iš kurių 4 kartus nuobaudas atlikinėjo kamerų tipo patalpose (b. l. 23-25). LR BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose <...> į darbą nevedami.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas gyvenant 3-ame sektoriuje nebuvo motyvuotas dirbti ir išlaikyti turimą darbą, dėl ko ir buvo perkeltas atgal į Pataisos namų 1-ajį sektorių.

Konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Taigi šiuo atveju Pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė