Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-138-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-26
Bylos Nr.
1A-415-138-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
D. L.
Advokatai
Alvydas Baranauskas
Kategorijos

Nr.1A - 415 - 138/2010 Proceso numeris:1-79-1-00300-2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas A. Stankus

Teisėjas A. GrauželisKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. L. , jo gynėjui advokatui Alvydui Baranauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006-04-14 Kauno apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 22 d. apie 12 val. A. B. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti automobilio raktelius, išėmęs gyvenamojo namo langą, įsibrovė į A. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė A. B. priklausančius automobilio Audi 90 užvedimo raktelius, po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrobtais rakteliais atsirakino, užsivedė bei pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajam A. B. priklausantį 2500 litų vertės automobilį Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 2500 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d., paskirti bausmę pagal BK 294 str. 1 d., atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, atsakomybę švelninančias aplinkybes ir skirti mažesnę bausmę, negu numatytoji BK 294 str. 1 d. sankcijos viršutinė riba. Subendrinus bausmes, paskirtąją už šią nusikalstamą veiką ir neatliktą bausmės dalį pagal Kauno apygardos teismo 2006-04-14 nuosprendį, galutinę bausmę paskirti mažiau nei 3 metai laisvės atėmimo ir jam taikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės vykdymo. Panaikinti kardomąją priemonę. Skunde nurodoma, jog neteisingai yra kvalifikuota nusikalstama veika, nes jis, patekdamas į dėdės namą ir paimdamas automobilio raktelius, jo automobilio Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldyti nesiekė. Nuteistasis kurį laiką gyveno pas dėdę, jo prašomas ir jam leidus vairuodavo jo automobilį kaip savo, važiuodavo pas gyvulius, prie ūkio darbų. Taip ir šį kartą dėdė paprašė prižiūrėti gyvulius, kurie buvo ganykloje. Būdamas išgėręs, nuteistasis netinkamai suvokė situaciją, ir įlipo pro langą į namą, kad paimti raktelius. Todėl jo veika atitinka BK 294 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir turi būti perkvalifikuota. Nuteistasis jokios vagystės neįvykdė, o tik realizavo tariamą savo teisę. Dėl to, kad turi būti perkvalifikuota nusikalstama veika, turi būti atitinkamai sumažinta bausmė. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nusikalstama veika padaryti nuostoliai yra atlyginti, todėl bausmė turi būti švelninama. BK 294 str. 1 d. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl taikytinas BK 75 str. Be to, teismas nepagrįstai pakeitė kardomąją priemonę į suėmimą, nes nuteistasis nepažeidė jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d., nes neteisingai yra kvalifikuota nusikalstama veika, kadangi jis, patekdamas į dėdės namą ir paimdamas automobilio raktelius, jo automobilio Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldyti nesiekė, tikslo pasisavinti svetimą automobilį neturėjo. Argumentas nepagrįstas, kadangi iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teisme D. L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2009-06-22, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo nuvažiuoti į Balbieriškį. Savo automobilio neturėjo, todėl sugalvojo pagrobti dėdės A. B. automobilį Audi 90. Jis žinojo, kad dėdės nėra namuose, todėl nuėjo į jo sodybą, išėmęs langą, įlipo į namo vidų, paėmė čia buvusius automobilio raktelius ir sėdęs į automobilį, išvažiavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 52 išaiškinta, kad nė­ra va­gys­tė to­kie at­ve­jai, kai tarp sa­vi­nin­ko ir as­mens yra nu­si­sto­vė­ju­si prak­ti­ka, lei­džian­ti pas­ta­ra­jam nau­do­tis daik­tu sa­vi­nin­kui su­ti­kus, ta­čiau tas as­muo pa­si­nau­do­ja daik­tu sa­vi­nin­kui ne­ži­nant (pvz., as­muo, ku­riam sa­vi­nin­kas leis­da­vo nau­do­tis au­to­mo­bi­liu, kar­tą juo pa­si­nau­do­ja sa­vi­nin­kui ne­ži­nant, po to grą­ži­na au­to­mo­bi­lį) (14 punktas). A. B. jam anksčiau niekada nebuvo leidęs naudotis automobiliu, jis tai patvirtino teisme. D. L. neturėjo teisės be jo sutikimo, paimti automobilį, kadangi jokių teisių į automobilį neturėjo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. L. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d., kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, pagrobė automobilio raktelius, bei pasinaudodamas pagrobtais rakteliais, pagrobė kieme stovėjusį svetimą automobilį.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko bausmė turi būti švelninama. Kolegijos nuomone, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmė paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba). Teismas įvertino tai, kad D. L. nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą gyventi nenusikalstamai, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į neigiamos orientacijos pastovumą, jo cinišką požiūrį į svetimą turtą, visuomenės saugomas vertybes, jo nenorą taisytis, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. L. , jos skyrimą motyvavo. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str., reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra.

Apelianto nuomone, jo atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos. Kolegija nesutinka su tokia nuomone. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pažymėtina, kad BK 75 str. nenumato reikalavimo, kad asmuo šia bausme būtų nuteistas pirmą kartą. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, D. L. teistas, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas rodo, kad D. L. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstais nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir pagrįstai paskyrė D. L. realią laisvės atėmimo bausmę

Nuteistasis prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau argumentas atmestinas, kadangi kardomųjų priemonių paskyrimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Be to, apeliacinis skundas yra atmetamas. Apylinkės teismo motyvai pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą pagrįsti, nes naują nusikaltimą D. L. padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu ir būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis