Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 d., 3 d., V. G. paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2009-04-30 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė V. G. nustatyta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 30 d. apie 10.30 val., veikdamas kartu su T. J., susitarę kartu daryti nusikalstamą veiką, laiptinėje rastu buto durų raktu atrakino duris ir įsibrovė į patalpą – I. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, iš kur pagrobė svetimą, V. M. Š. priklausantį, turtą – 129 litų bendros vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 1650 su pakrovėju ir ausinėmis, bei telefone buvusią 10 litų vertės „Ekstra“ SIM kortelę, viso pagrobė svetimo turto už 139 litus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad tarp jo ir T. J. nebuvo susitarimo daryti nusikaltimą, ši aplinkybė byloje neįrodyta. Be to, žiedo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, jis nepagrobė. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, du kartus atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl susitarimo daryti nusikalstamą veiką

Nuteistasis V. G. skundu neneigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau pažymi, kad tarp jo ir T. J. išankstinio susitarimo veikti bendrai nebuvo.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimą V. G. ir T. J. padarė susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, abu veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai), nes kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad žiedo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, jis nepagrobė, atkreipiamas dėmesys, kad jam kaltinimas dėl žiedo vagystės nebuvo pareikštas ir jis už žiedo vagystę jis nėra nuteistas.

Dėl nuteistajam V. G. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, V. G. nusikalto būdamas anksčiau vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 39-57, 109-110), kas rodo, jog pastarasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. G. buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę (b. l. 122), R. pagrindinės mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 124).

Kadangi V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas V. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas ankstesniu – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. – nuosprendžiu bei skundžiamu nuosprendžiu, V. G. padarė būdamas nepilnametis, o pagal teismų praktiką recidyvistu negali būti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus, galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų, ir nepagrįstai V. G. laikė recidyvistu (b. l. 166). Todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esanti nuoroda, kad V. G. laikytinas recidyvistu Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme, iš minėto nuosprendžio pašalintina.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai 22 dienos). Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas abiem minėtais nuosprendžiais V. G. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., ir prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį - 6 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, V. G. nurodo, kad jis du kartus atsiprašė nukentėjusiosios. Atsakydama į minėtą nuteistojo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis - sutinkamai su minėto straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, t. y. aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad nuteistasis V. G. atsiprašė nukentėjusiosios, negali pateisinti pastarojo nusikalstamo elgesio ir negali būti laikoma aplinkybe, parodančia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Todėl pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad, nors ankstesniu teismo nuosprendžiu pripažinus V. G. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad V. G. laikytinas recidyvistu Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme.

Atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą.