Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-277/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
1-9-277/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
K. Č.
Kaltinamasis
G. K.
Baudžiamoji byla Nr.1-9-277/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-51063-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.3.6.4.5
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Linai Michailovienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,nukentėjusiajam K. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2016 m. spalio 30 d., apie 3 val., Ignalinos rajono savivaldybės Strigailiškio kaime, viešoje vietoje – Pagavio g. 1 esančio klubo „BBQ akademija“ patalpose, įžūliu elgesiu – be priežasties smogdamas kumščiu K. Č. į veidą, padarydamas jam viršutinės lūpos muštinę žaizdą, 2-o viršutinio danties iš dešinės išnirimą ir 1-o viršutinio danties iš dešinės sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

G. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 3 val., buvo Strigailiškio kaime esančiame klube ,,BBQ akademija“. Tuo metu ten buvo nemažai lankytojų, tarp kurių pamatė buvusią draugę E. R.. Priėjo ir bandė užmegzti pokalbį, bet E. buvo nusiteikusi priešiškai, nenorėjo bendrauti. Kilo konfliktas. Priėjo nepažįstamas vaikinas. Vėliau sužinojo, kad tai K. Č.. Jis norėjo E. nusivesti į šalį. Liepė vaikinui nesikišti ir pasitraukti, bet jis nepasitraukė. Supykęs smogė jam kumščiu į veidą. Konflikto metu buvo neblaivus. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 10-13.), kad 2016 m. spalio 30 d., apie 3 val., Strigailiškio kaime esančiame klube ,,BBQ akademija“ šoko su drauge K. C.. Šalia šoko K. draugė E. R.. Pamatė, kad prie E. priėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo ją tampyti už drabužių, stumdyti. Toks įžūlus elgesys labai nepatiko, todėl, priėjęs prie nepažįstamo vaikino, pasakė, kad nutrauktų šiuos veiksmus ir paleistų merginą. Vaikinas, nieko nesakydamas, vieną kartą dešine ranka trenkė jam į burnos sritį, praskėlė lūpą ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat pažemino, nes aplink buvo daug nepažįstamų žmonių. Ignalinos ligoninės priimamajame lūpą jam susiuvo. Planuoja kreiptis į odontologus dėl sukandimo pažeidimo.

Liudytoja K. J. C. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31-32) paaiškino, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 3 val., Strigailiškio kaime esančiame klube ,,BBQ akademija“ šoko su K. Č.. Šalia šoko draugė E. R.. Pamatė, kad prie E. priėjo G. K. ir pradėjo ją tampyti už drabužių, stumdyti. Toks įžūlus elgesys jai labai nepatiko. Norėdama nutraukti konfliktą, priėjo prie E., ją apglėbė ir kartu su E. pasisuko nugara į G.. Kas toliau įvyko nematė, bet atsisukusi į K. pamatė, kad jis sėdi ant grindų su praskelta lūpa. K. pasakė, kad nepažįstamas vaikinas, kuris buvo priėjęs prie E.s, trenkė jam į veidą.

Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 37-38), kad 2016 m. spalio 30 d., apie 3 val., Strigailiškio kaime esančiame klube ,,BBQ akademija“ šoko šalia draugės K. C. ir jos draugo K. Č.. Prie jos priėjo buvęs vaikinas G. K. ir norėjo pasikalbėti, bet ji kalbėti nenorėjo. Kilo konfliktas. G. pradėjo tampyti ją už drabužių ir stumdyti. Pasakė, kad šalia jos nenori nieko matyti ir bet kam duos į galvą. Priėjo draugė K. ir ją apglėbė. Tada G. dešine ranka smūgiavo. Atsisukusi pamatė, kad K. draugas sėdi ant grindų. Iš jo lūpų smarkiai bėgo kraujas. Suprato, kad G. trenkė K. draugui į veidą. G. veiksmai ją įžeidė.

2016 m. gruodžio 6 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3596/2016(01) patvirtina (b. l.84-85), kad K. Č. padaryti kūno sužalojimai – viršutinės lūpos muštinė žaizda, 2-o viršutinio danties iš dešinės išnirimas ir 1-o viršutinio danties iš dešinės sumušimas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padaryti 2016 m. spalio 30 d. kumščio smūgiu.

Neblaivumo patikrinimo techninėmis priemonėmis protokolas (b. l. 50) patvirtina, kad G. K. 2016 m. spalio 30 d. 3 val. 37 min. buvo neblaivus – 1,85 promilės etilo alkoholio iškvėptame ore.

Motyvuojamoji dalis

G. K. kaltę įrodo paties G. K. parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo K. Č., liudytojų K. J. C. ir E. R. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių G. K. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl G. K. terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkų nusikaltimą, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių dydis nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos viešųjų darbų bausmės dydžio vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o G. K. prisipažįsta esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

G. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Iki nuosprendžio priėmimo naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti paskirta kardomoji priemonė, neatsirado, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskiriama.

Nukentėjusysis K. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad dėl G. K. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą. Dėl sužalojimų ir jų gydymo jautė nepatogumus – negalėjo valgyti normalaus maisto. Nepatogumus jaučia iki šiol, nes dėl sužalojimo pakito sąkandis, padidėjo dantų ir dantenų jautrumas. Dėl lūpos sužalojimo sumažėjo bendravimo galimybės, nes dėl matomo rando tenka pasakoti aplinkiniams apie įvykį ir vis prisiminti nemalonias įvykio aplinkybes, klausytis draugų pajuokavimų. Patiria dvasinius išgyvenimus, nes nerimauja dėl galimai visam gyvenimui liksiantį veido srityje matomą randą. Patirtą neturtinę žalą įvertina 1500 Eur.

Kaltinamasis G. K. sutinka, kad K. Č. buvo padaryta neturtinė žala, bet nesutinka su reikalaujamos neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra penki šimtai eurų.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl G. K. nusikalstamos veikos K. Č. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Patiria ir galimai ateityje patirs dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo pasekmių – veido srityje matomo rando. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusysis dėl panaudoto prieš jį fizinio smurto jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir nepatogumus, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas negrįžtamas neigiamas pasekmes sveikatai, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam negrįžtamų neigiamų pasekmių sveikatai. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie G. K. turtą ir gaunamas pajamas, bet teismas sprendžia, kad, būdamas jaunas ir darbingas, gali dirbti ir taip gauti lėšų nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimui, todėl jo turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį, bet šiuo atveju duomenų apie patirtą turtinę žalą nukentėjusysis nepateikė. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad K. Č. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 273, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir paskirti bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. K. kardomosios priemonės neskirti.

K. Č. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. K. K. Č. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis