Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-448/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
1-294-448/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
E. Š.
Kaltinamasis
S. V.
Kategorijos
  • 1.1.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudž. byla Nr.1-313-448/07
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.1. 1.1.7.2.5. 1.2.4.5. 2.3.7. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nukentėjusiajam E. Š., jo atstovei advokatei V. T., kaltinamųjų atstovui advokatui V. T., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 138 str. 1 d. , 284 str. 1d.

V. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. , 284 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. ir V. V. 2011m. lapkričio 6 d. apie 4 val. 30 min. Alytuje, kieme prie Jurgiškių gatvės namo 49-o namo, veikdami bendrai, S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Š. ne mažiau dviejų smūgių į įvairiais kūno vietas, pastūmė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinės sritį, dėl ko bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, padarydami trauminę galvos smegenų ligą, ūmaus periodo, lengvos formos, galvos smegenų sukrėtimą, daugybinį kūno sumušimą, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdelę kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą dešinės čiurnos sąnario šoniniame paviršiuje, apie dešinę akį, dešinio žąsto ir blauzdos srityse ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

S. V. ir V. V. 2011m. lapkričio 6 d apie 4 val. 30 min. viešoje vietoje-Alytuje, kieme prie Jurgiškių gatvės 49-o namo, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami kartu, S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Š. ne mažiau dviejų smūgių į įvairiais kūno vietas, pastūmė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinės sritį, bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju, S. V. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėn. vakare su broliu Vidmantu, draugėmis J. ir G. svečiavosi pas J. Č.. Č. butas trečiame aukšte. Vienu metu į balkoną išėjo parūkyti. Pamatė, kaip privažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo du akivaizdžiai girti vaikinai, vienas jų buvo nukentėjusysis. Kadangi vaikinai vos paėjo, kaltinamojo kompanija iš jų pasijuokė. J. pasakė, kad čia jo kaimynas. Nuėjus į kambarį, po kelių minučių paskambino į duris. J. atidarė duris, kaltinamasis išgirdo, kad kažkas barasi ir veržiasi į butą. Kaltinamasis atėjo pažiūrėti, kas vyksta, ten buvo nukentėjusysis su draugu. Kaltinamasis su broliu juos stūmė iš buto, perėjo į laiptinę ir ten susimušė. Iš pradžių kaltinamasis pastūmė tą kitą vaikiną, nukentėjusysis liepė nelįsti prie jo pusbrolio. Nukentėjusiojo draugas irgi dalyvavo muštynėse, jie abu buvo sukritę ant kaltinamojo. Į laiptinę iš pradžių išėjo tik vaikinai, merginos buvo J. bute, vėliau jos irgi išėjo į laiptinę. Laiptinėje mušėsi visi vaikinai, kas ką konkrečiai mušė, kaltinamasis nematė, tačiau J. tikrai nesimušė. Gali būti, kad nukentėjusiajam sudavė į veidą plaštaka. Nukentėjusysis taip pat jam smūgiavo, pataikė į veidą, į šoną.

Besimušdami vaikinai sukėlė triukšmą. Atbėgo merginos, pradėjo juos skirti, nukentėjusysis sudavė G. per veidą. G. verkė ir merginos nuėjo į J. butą. Atbėgo nukentėjusiojo mama, ji pradėjo rėkti, tempė nukentėjusįjį namo, tuomet jis sudavė ranka mamai per veidą. Nežino, kodėl jis jai sudavė, gal dėl to, kad jis buvo labai girtas. Kažkuris nukentėjusiajam dar davė pastabą, kad ką jis čia daro, dar ir mamą muša. Bet jį mama nusivedė namo, o kaltinamasis su J. ir broliu grįžo į butą.

Bute jis išgirdo, kaip J. kalbasi su nukentėjusiuoju. J. pasakojo, kad atvažiuoja nukentėjusiojo draugai ir kviečia išeiti į lauką toliau išsiaiškinti. Kaltinamasis ir bute buvę asmenys išėjo į lauką. Kaltinamasis nurodo pasiėmęs lazdą, kurią rado prie laiptinės įsmeigtą į žemę pririšti gėlėmsa. Išsitraukęs tą kuoliuką, laukė, kas atvažiuos. Į lauką išėjo nukentėjusysis ir bėgo į kaltinamąjį, užsimojo, tačiau jam nespėjus suduoti, kaltinamasis jam kuoliuku sudavė į koją, nukentėjusysis vėl užsimojo, pataikė kažkur į petį, tada kaltinamasis jam antrą kartą sudavė į ranką. Iš paskos išbėgo nukentėjusiojo mama, liepė liautis. Nukentėjusysis toliau puolė muštis, tada kaltinamojo brolis V. jam sudavė vieną smūgį. Tuomet iš namo išbėgo tas vaikinas, kurį laiptinėje nukentėjusysis įvardino kaip pusbrolį, jis turėjo peilį. Kaltinamasis nurodo ir šiam vaikinui sudavęs. Tada nukentėjusysis suklupo, jo jau daugiau nemušė.

Nurodo, kad jis taip pat buvo sužalotas- buvo kraujosruva po akim ir skaudėjo krūtinę, bet dėl tokių smulkmenų į gydytojus nesikreipė.

Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos visos sumos nepripažįsta, pripažįsta mažesnę sumą.

Kaltinamasis V. V. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad jis, jo brolis S., draugės G. ir J. buvo svečiuose pas J. Č.. Kadangi jis vairavo automobilį, visai negėrė alkoholio, o brolis S. su J. gėrė degtinę. Buvo jau po dvyliktos nakties, jie visi rūkė balkone. Pamatė, kaip prie namo privažiavo taksi automobilis iš jo išlipo du vaikinai. Merginos garsiai šnekėjo, juokėsi. Po kurio laiko kažkas paskambino į duris, J. jas atidarė. J. svečiai buvo kambaryje. J. kalbėjo lyg ir normaliai, o paskui jie pradėjo ginčytis. Pirmas nuėjo pažiūrėti S.. Kaltinamasis išgirdo, kad jie ten pradėjo stumdytis. Kai kaltinamasis atėjo, S. jau buvo išėjęs į laiptinę ir ten vyko muštynės. Kaltinamasis matė, kaip nukentėjusysis ir jo pusbrolis muša brolį S., brolis buvo atsirėmęs į sieną, jam sudavinėjo smūgius rankomis. Tada kaltinamasis irgi pradėjo stumdytis, jis sudavė kelis smūgius, bet daugiausia nukentėjusįjį ir jo pusbrolį atstumdinėjo nuo brolio S.. Tomet į laiptinę išėjo merginos ir pradėjo skirti besimušančiuosius, jos šaukė. T. S. draugei G. nukentėjusysis sudavė į veidą, ši pradėjo verkti. Išėjo nukentėjusiojo mama, ji pradėjo skirti vaikinus, nukentėjusysis liepė jai eiti namo, po ko tyčia ar netyčia sudavė mamai į veidą. Bet mama nėjo, stovėjo tarp besimušančiųjų. Tada visi išsiskirstė.

Po kiek laiko nukentėjusysis paskambino J. ir kvietė eiti į lauką, nes atvažiuoja draugai išsiaiškinti. Kadangi buvo gėda atsakyti, nes jų kompanijoje buvo merginos, be to, vienai jų buvo suduota per veidą, kaltinamasis su broliu išėjo į kiemą, išėjo ir merginos su J.. Kai išėjo, lauke dar nieko nebuvo, kaltinamasis matė, kaip brolis S. iš gėlyno paėmė kuoliuką ir jį atsinešė. Tuomet iš laiptinės išbėgo nukentėjusysis ir puolėsi į S., pradėjo šaukti, kad jo kieme šis “nešustravos”“, o S. tuo kuoliuku sudavė nukentėjusiajam į koją ir į ranką. Išbėgo nukentėjusiojo motina ir juos pradėjo skirti. Iš laiptinės išbėgo tas pusbrolis, jis rankoje turėjo peilį, šaukė, kad papjaus. S. sudavė ir jam. Nukentėjusiojo mama užstojo tą pusbrolį ir neleido jam eiti link kaltinamojo ir jo brolio, liepė padėti peilį ir eiti namo. Tas pusbrolis taip ir padarė. Nukentėjusysis vis tiek šoko muštis, tada kaltinamasis jam sudavė kokius tris smūgius į krūtinę. Po to visi išsiskirstė.

Nurodo, kad kai laiptinėje nukentėjusysis ranka sudavė G., nukentėjusiojo motina prašė, kad G. nerašytų pareiškimo, nes jam ar jo pusbroliui trūksta labai mažai, kad papultų į kalėjimą. G. nukentėjusysis sudavė sąmoningai, kad ji nesikištų, nes ji bandė išskirti besimušančius vaikinus. Nurod, kad policijos nekvietė dėl to, kad to prašė nukentėjusiojo motina.

Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos sumos nepripažįsta, mano, kad suma per didelė.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2011 m. lapkričio 6 d. grįžo namo iš klubo „Voro fortas“ taksi. Jis buvo neblaivus, nes buvo išgėręs keletą bokalų alaus, bet įvykius prisimena gerai Su juo važiavo nepažįstamas vaikinas, jis nuėjo savo keliu, o nukentėjusysis nuėjo namo. Laiptinėje stovėjo keturi nepažįstami vaikinai, jie buvo užstoję kelią, J. buto durys buvo atidarytos, jis stovėjo tarpduryje. Merginų nematė. Nukentėjusysis bandė praeiti, vaikinai vartojo necenzūrinius žodžius. Tada kaltinamasis S. jį pastūmė ir sudavė smūgį į veidą, nukentėjusysis suklupo, po ko jį pradėjo mušti, jautė smūgius rankomis ir kojomis. Du smūgius jam sudavė S. V., bet paskui jau nematė, kas mušė, nes suklupo. Laiptinėje kilo triukšmas, išgirdo savo mamą, ji liepė liautis muštis. Nurodo, kad jai smūgio nesudavė, neliepė eiti namo. Kaltinamieji nukentėjusįjį po kurio laiko paleido ir su mama jis nuėjo namo. Neužilgo paskambino J., pakvietė išeiti į lauką. Pagalvojęs, kad vaikinai nori atsiprašyti, išėjo ir pamatė J. su keliais vaikinais. Kai jis tik išėjo iš laiptinės, iš kažkur atsirado abu kaltinamieji ir jį sumušė: pirmas smūgį sudavė S. su lazda į koją, po ko jis suklupo, V. sudavė kumščiu į veidą. Nurodo, kad jį galėjo mušti visi keturi vaikinai, nes jis jautė daug smūgių. Mama buvo išėjusi į lauką, ji jį pakėlė nuo žemės, padėjo atsistoti ir su J. parvedė namo.

Nurodo, kad lauke buvo dar du vaikinai, kurių nepažinojo, ir kaimynas J. Merginai smūgio nesudavė, nes merginų nei lauke, nei laiptinėje nematė. Taip pat su juo nebuvo ir kito asmens, jis nesupranta, apie kokį asmenį kalba kaltinamieji.

Nurodo, kad kai mušėsi laiptinėje, kaltinamieji neturėjo jokio įrankio, o lauke abu kaltinamieji turėjo po beisbolo lazdą. Jis suklupo dėl to, kad jam buvo suduota beizbolo lazda, nes nuo kuolelio nebūtų suklupęs. Jam lazda buvo kirsta ir į galvą, bet jis užsidengė. Kuris trenkė, nežino, nes jau buvo užsidengęs, saugojo galvą.

Byloje reiškia 50 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Jis buvo sužalotas, ilgą laiką juto fizinį skausmą, psichologinę traumą, blogai jautėsi emociškai. Dėl nosies lūžio negali normaliai kvėpuoti iki šiol, reikės reikės daryti nosies operaciją. Jam buvo surastas darbas užsienyje, bet dėl sužalojimo negalėjo išvykti. Dėl smurto patyrė išgastį, be to, jis buvo mušamas motinos akyse.

Liudytoja D. Š., nukentėjusiojo motina, parodė, kad 2011m. lapkričio 6 d. apie ketvirtą ryto išgirdo laiptinėje triukšmą. Išbėgusi pamatė, kad keturi vaikinai ir jos sūnus mušasi, stumdosi. Kaimynas J. stovėjo savo buto tarpduryje, bute liudytoja matė ir merginas. Žemesnis vaikinas jos sūnų buvo pristūmęs prie sienos ir stipriai trankė į krūtinę. Liudytoja juos bandė skirti, sūnus jai liepė pasitraukti ir nelįsti. Kai vedė sūnų namo, prie J. buto jis buvo suklupęs, bet atsistojo. Kai po visko grįžo namo, pamatė, kad sūnui buvo prakirstas antakis. Liudytoja jau namuose išgirdo, kad skamba sūnaus telefonas. Po pokalbio jis pasakė, kad J. kviečia išeiti į lauką. Liudytoja liepė jam neiti, tačiau sūnus vis viena išėjo. Liudytoja per balkoną pamatė, kad sūnus jau guli, o krūva vaikinų apstoję jį muša beisbolo lazdomis. Liudytoja išbėgo, J. stovėjo šone, merginos irgi šone stovėjo. Liudytoja šaukė liautis muštis. Liepė sūnui keltis, paprašė J., kad padėtų parvesti sūnų namo. Sūnus sunkiai ėjo, jis buvo visas kruvinas, buvo suplėšyti jo marškinėliai. Liudytoja iškvietė greitąją pagalbą. Sūnų sutvarstė ir paleido namo, kitą dieną jam buvo bloga, skaudėjo galvą, pykino, bet kadangi jis buvo išgėręs, liudytoja manė, kad bloga nuo alkoholio. Kadangi savijauta nepasiteisė, ryte nuvežė į ligoninę ir paguldė į ligoninę stebėti.

Nurodo, kad ji neprašė nerašyti pareiškimo, tik sakė, kad atsiprašytų vieni kitų ir viskas baigtųsi. Nematė, kuriuo momentu buvo suduota merginai per veidą. Dėl asmens su peiliu paaiškino, kad ji jokio peilio nematė, nematė ir jokio asmens su juo, nes jai rūpėjo tik jos sūnus.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su V. draugauja. 2011 m. lapkričio 6 d., naktį ji su V. ir jo broliu S. ir G. svečiavosi pas J.. Būdami balkone, matė, kaip taksi parvažiavo du vaikinai, jie įėjo į laiptinę. Visi buvusieji balkone dar pasijuokė iš tų vaikinų. Grįžus į kambarį, pasigirdo skambutis į duris, tačiau liudytoja buvo kambaryje ir į tai nekreipė dėmesio. Jai nuėjus į koridorių, pamatė, kad vaikinai jau buvo laiptinėje ir mušėsi. Be S. buvo ir nukentėjusysis su tuo vaikinu, su kuriuo parvažiavo. V. atėjo kartu su liudytoja ir iš karto puolė skirti besimušančiuosius. G. jau buvo laiptinėje, ji irgi skyrė vaikinus. Buvo ir nukentėjusiojo motina. Liudytoja nepastebėjo kas, bet jai atrodo, kad nukentėjusysis, sudavė G. į veidą, G. pradėjo verkti. Vaikinai vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis mušėsi su kaltinamaisiais, o J. buvo šiek tiek toliau, jis tik skyrė, bet nesimušė, liepė baigti muštis. Nurodo, kad matė, kaip E. sudavė smūgį savo mamai, gal jam tas gavosi netyčia, nes ten jie visi skėtriojosi. Po to, kai G. gavo per veidą, merginos nuėjo į vonią. Vaikinai irgi greitai parėjo, kalbėjosi apie įvykį. Vaikinai sakė, kad muštynės buvo dėl to, kad nukentėjusysis norėjo su draugu užeiti į svečius, o jo nepriėmė. Merginos dar buvo vonioje, kai vaikinai išėjo, kaip suprato liudytoja, susitikti su nukentėjusiuoju. Merginos išėjo iš paskos. Lauke buvo kaltinamieji ir J., tada išėjo ir nukentėjusysis. Liudytoja nematė visko, kas ten vyko, vėliau S. pasakojo, kad jis buvo nustvėręs kažkokį pagalį. Liudytoja matė, kaip kaltinamieji mušėsi su nukentėjusiuoju, jis buvo parkritęs. Jokių lazdų kaltinamųjų rankose ji nematė. Paskui iš laiptinės išbėgo vaikinas, su kuriuo nukentėjusysis parvažiavo namo, jis turėjo peilį ir rėkė, kad visiems bus blogai, bet paskui jis kažkur dingo. Prieš tai prie jo pribėgo nukentėjusiojo mama ir traukė jį, norėjo tą peilį paimti, tada jis pasišalino. Nukentėjusįjį namo nuvedė jo mama ir J..

Nurodo, kad daugiau su niekas įvykyje nedalyvavo. Laiptinėjė nukentėjusiojo mama atsiprašinėjo G. už suduotą smūgį į veidą, paskui lauke dar atsiprašė, prašė nerašyti pareiškimo, nes pati mama matė, kaip Gretai buvo suduotas smūgis. Pareiškimo nerašė, nes pagailėjo nukentėjusiojo motinos.

Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamieji-jo draugai, o nukentėjusysis – kaimynas, buvęs draugas. 2011 m lapkričio 6 d. kaltinamieji, G. ir J. buvo susirinkę pas liudytoją bute, vaikinai gėrė alkoholį. Rūkydami balkone matė, kaip nukentėjusysis su kažkokiu draugu parvažiavo taksi, kažkuris iš liudytojo kompanijos kažką pasakė parvažiavusiems vaikinams. Po dvyliktos valandos į buto duris paskambino nukentėjusysis, jis buvo su draugu, siūlėsi ateiti į svečius. Liudytojas nesutiko jų įsileisti, sakė, kad to draugo visiškai nepažįsta. Nukentėjusysis pradėjo veržtis į butą, liudytojas bandė jo neleisti. T. S. atėjo pažiūrėti, kas vyksta. S. irgi sakė, kad jie neitų į butą. Vaikinai išėjo į laiptinę ir nukentėjusysis susimušė su S.. Merginos rėkė. Liudytojas bandė skirti besimušančius, tada atėjo nukentėjusiojo motina, liepė baigti muštynes, bandė skirti ir ji. V. veiksmų liudytojas neprisimena. Nurodo, kad jam pasakojo jau po įvykio, kad nukentėjusysis tyčia ar netyčia G. sudavė per veidą. Mama nukentėjusįjį nusivedė namo. Prieš tai mama prašė G. nerašyti dėl smūgio per veidą. Liudytojas matė, kaip nukentėjusysis sudavė savo mamai, ši liepė eiti jam namo, o tas sudavė jai. Nurodo neprisimenantis, ar jis skambino nukentėjusiajam, ar nukentėjusysis jam. Norėjo pakalbėti apie įvykį ir liudytojas kvietė nukentėjusįjį eiti į lauką. Liudytojo kompanija į lauką išėjo pirmi, S. lauke paėmė kažkokį pagalį. Tada išėjo nukentėjusysis, vėl vyko muštynės. Nukentėjusysis puolė į S., o S. jam trenkė lazda per kojas, šis suklupo, tada V. jam sudavė. Merginos rėkė, kad nesimuštų. Nurodo, kad kaltinamieji buvo labai supykę, kad nukentėjusysis sudavė į veidą merginai. Tas vaikinas, kuris buvo atėjęs su nukentėjusiuoju į liudytojo butą, kažkuriuo momentu išbėgo iš laiptinės su peiliu, vėliau kažkur dingo. Ar jis kažką sakė, liudytojas negirdėjo, nes buvo triukšmas, sąmyšis. Į kiemą buvo išėjusi ir nukentėjusiojo mama, po visko liudytojas su ja parvedė nukentėjusįjį namo ir bute matė tą vaikiną. Nurodo, kad kai jis lėkė iš lauko, tai dar buvo sumaišęs buto duris, paskambino į 11-tą butą, kur gyvena D. A.. Ši moteris liudytojo motinai pasakojo, kad jai skambino į duris, ji buvo atidariusi, bet tas vaikinas pasakė, kad ne ten pataikė.

Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis jos kaimynas. Į jos buto duris beldžiasi dažnai, nes pas juos kas pusę aukšto butai, žmonės paklysta. Tokių atvėjų, kad žmonės paklysta, būna kiekvieną dieną. Dažniausiai paklysta, kai eina pas kaimynę Š.. Nurodo, kad jai žinoma, jog vaikinai mušėsi ketvirtame aukšte, nes visas namas tai girdėjo, po to visą mėnesį kalbėjo, kaip kažkas mušėsi ketvirtam aukšte.

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamasis S.– jos draugas, draugauja septynerius metus. Lapkričio mėnesį ji su kaltinamaisiais ir J. buvo pas J. Č. namuose. J. su S. gėrė degtinę, o visi tiesiog kalbėjo, tada nuėjo parūkyti į balkoną. Matė, kaip iš privažiavusio prie namo taksi išlipo du vaikinai-nukentėjusysis ir dar kitas, jie buvo stipriai neblaivūs. Jie vienas kitą vedė, todėl merginos nusijuokė. Parvažiavusieji vaikinai į jas atkreipė dėmesį, jie pradėjo skaičiuoti, kuris jų aukštas. Grįžus į kambarį, išgirdo durų skambutį, J. nuėjo atidaryti. Merginos tuo metu buvo virtuvėje, kaltinamieji-svetainėje. Tada išgirdo, kaip J. su kažkuo ginčijosi. Merginos išėję į koridorių pamatė, kad nukentėjusysis su draugu, kurį jis įvardijo kaip pusbrolį ir su kuriuo grįžo taksi, veržiasi per duris, J. prašo jų išeiti. Liudytoja nurodė pati paprašiusi jų išeiti, tačiau jie vis viena veržėsi. Tada atbėgo S. šaukdamas, kad jie eitų iš čia. Vienas iš atėjusių vaikinų liuaytoją pastūmė. Vaikinai supyko, J. su S. juos išstūmė į laiptinę. Tada nukentėjusysis paklausė, kodėl kažkas trenkė jo pusbroliui ir jis susikibo su S.. Liudytoja matė, kaip S. buvo suklupęs prie laiptų, nukentėjusysis buvo užgriuvęs ant S.. J. juos skyrė, liudytoja priėjusi liepė liautis muštis, tada nukentėjusysis atsisuko ir jai sudavė į veidą, ji iš karto pradėjo verkti. Tada iš kažkur atsirado nukentėjusiojo mama, ji ramino nukentėjusįjį, liepė eiti visiems namo, nukentėjusysis ją irgi pastūmė. Kadangi liudytoja verkė dėl smūgio į veidą, nukentėjusiojo mama pradėjo atsiprašinėti, kad nežino, kas pasidarė jos sūnui. Liudytoja su J. nuėjo į buto vonią, išgirdo, kad J. kalba telefonu su nukentėjusiuoju ir kad jie susitarė eiti į lauką. Vaikinai išėjo, merginos išėjo paskui. Lauke nieko nebuvo. Po kurio laiko į lauką išlėkė nukentėjusysis, pradėjo kažką nerišlaus rėkti. T. S. trenkė jam, V. taip pat jam sudavė, išlėkė nukentėjusiojo motina šaukdama, kad liautųsi muštis. Nurodo, kad lazdos ji pati nematė, bet po to vaikinai kalbėjo, kad S. nusičiupo lazdelę iš darželio. Tą lazdelę ji pamatė, kai S. ją numetė. Vienu momentu iš laiptinės su peiliu rankose išlėkė tas vaikinas, su kuriuo nukentėjusysis buvo atėjęs į J. butą. Nukentėjusiojo motina užstojo savimi liudytoją, rėkė, kad jis padėtų peilį, po to tas vaikinas kažkur dingo. Nukentėjusiojo motina prašė nesiskųsti, žadėjo nupirkti dovanų, liudytoja vėl pradėjo verkti. Motina įkalbinėjo nukentėjusįjį, kad šis atsiprašytų liudytojos, bet jis necenzūriniais žodžiais atsisakė tai padaryti. Po to J. ir mama nuvedė nukentėjusįjį namo.

Nukentėjusysis buvo atsitrenkęs nugara į greta stovėjusį automobilį, jis suklupo, o kai vyko konfliktas laiptinėje, jis nebuvo nukritęs.

Nurodo, kad muštynės prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis brovėsi į butą, o ne dėl to, kad jie stovėjo laiptinėje ir neleido nukentėjusiajam praeiti, nes vakarėlio metu visi buvo J. bute, iki įvykio nebuvo išėję į laiptinę, rūkė balkone.

Kaltinamųjų S. V. ir V. V. veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Bylos duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti bei ištirti teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad kaltinamųjų kaltė padarius viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta.

Nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Konflikto pradžią kaltinamieji ir nukentėjusysis aiškina skirtingai. Nukentėjusysis nurodo, kad jis ėjo namo, ir laiptinėje jam sudavė smūgius kaltinamieji, po to smūgiai buvo suduodami ir kieme, prie laiptinės, S. V. netgi naudojo beisbolo lazdą.

Kaltinimas kaltinamiesiems pareikštas tik dėl jų veiksmų prie namo laiptinės, todėl jų galimai nusikalstami veiksmai laiptinėje smulkiai neanalizuotini, o konstatuotinas tas faktas, kad prie J. Č. buto įvyko konfliktas, kuris vėliau persikėlė prie namo laiptinės, ir čia kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamieji prisipažino, kad panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Š., t.y. sudavė jam smūgius laiptinėje, vėliau-sudavė smūgius į kūną kieme, S. V. nurodo, kad smūgiavo nukentėjusiajam kieme rastu kuoliuku. Nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo smūgiuota beisbolo lazdomis, kad įvykyje dalyvavo ne tik kaltinamieji, bet ir dar du asmenys, kad jis buvo sumuštas tada, kai kaltinamieji su draugais neleido jam praeiti laiptinėje. Byloje nepavyko įrodyti, kad sužalojimai buvo padaryti panaudojant įrankius-beisbolo lazdas, nes apie jų buvimą parodė tik pats nukentėjusysis ir jo motina, kuri teigė per balkoną mačiusi, kad jos gulintį sūnų keli vaikinai muša lazdomis. S. V. prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam kieme rastu kuoliuku, apie tai, kad buvo kažkoks kuoliukas, kuriuo S. V. sudavė nukentėjusiajam, paliudijo ir kiti įvykio dalyviai. Bendrakaltinamasis V. V. nurodęs matęs, kaip brolis S. iš gėlyno paėmė kuoliuką ir juo sudavė nukentėjusiajam per koją ir ranką; J. K. S. V. pasakojo, kad jis iš gėlyno pasiėmė kuoliuką ir juo sudavė nukentėjusiajam; J. Č. matė, kaip S. trenkė lazda per kojas nukentėjusiajam, tačiau iš kur ta lazda atsirado, jis negalėjo pasakyti. Liudytoja G. S. nurodė, kad matė, kaip S. numetė lazdelę, vėliau vaikinai pasakojosi, kad tą lazdelę S. nusičiupo iš darželio. Visi pas J. Č. buvę asmenys nurodė, kad jie buvo vieni, pašalinių asmenų nei bute, nei kieme nebuvo, kad konfliktas prasidėjo tada, kai nukentėjusysis nekviestas brovėsi į J. Č. butą, o ne tada, kai jie stovėjo laiptinėje ir neleido nukentėjusiajam praeiti. Tokius parodymus jie davė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino ir akistatose bei teisme. Nukentėjusysis gi nurodė, kad merginų įvykio metu nematė, nes jų nebuvo tiek laiptinėje, tiek kieme, nors visi įvykio dalyviai, netgi liudytoja nukentėjusiojo motina patvirtino, jog merginos buvo ir netgi aktyviai dalyvavo skiriant besimušančiuosius; nukentėjusysis pradėjus tyrimą nurodė, kad į namus taksi grįžo vienas, vėliau jis jau parodė, kad grįžo su kitu asmeniu. Tokie neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose verčia abejoti jo parodymų išsamumu ir tikslumu.

Šalies argumentai

V. V. nurodo, kad jis kieme sudavė nukentėjusiajam kokius tris smūgius, liudytojai ir bendrakaltinamasis S. V. šį jo teiginį patvirtino.

Kaltinamieji ir liudytojai nurodo matę, kaip muštynių prie laiptinės metu iš namo su peiliu išbėgo asmuo, nukentėjusiojo įvardintas kaip pusbrolis, su kuriuo jis grįžo taksi ir po to veržėsi į J. Č. butą. J. Č. nurodė, kad šį asmenį matė Š. bute, kai po įvykio parvedė nukentėjusįjį namo. Šis liudytojas nurodė, kad tas pusbrolis netgi bėgdamas po įvykio į Š. butą, sumaišė duris ir paskambino į kaimynės A. duris. Ši liudytoja nepatvirtino šio fakto, nors nurodė, kad pas ją labai dažnai žmonės ateina, norėdami patekti pas Š. ir sumaišę duris, nes jos ir Š. butas yra per pusę aukšto. Vertinant šio asmens buvimo įvykio metu faktą, pripažintina, kad jo buvimas jokios reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui, jų atsakomybei už padarytas nusikalstamas veikas neturi.

Kaltinamiesiems suduodant smūgius nukentėjusiajam, šiam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tarp kaltinamųjų aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių- nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo- yra priežastinis ryšys.

Kaltinamųjų S. V. ir V. V. veika buvo padaryta mieste, gyvenamųjų namų kvartale, nors ir nakties metu, bet įvykio vieta buvo prie daugiaaukščio namo laiptinės. Liudytoja D. A. parodė, kad ji girdėjo įvykio triukšmą, todėl įvykį girdėjo ir galėjo matyti ir to namo, prie kurio buvo smurtaujama E. Š. atžvilgiu, ir aplinkinių namų gyventojai. Taigi įvykio vieta laikytina vieša vieta. Kaltinamieji dėl tarpusavio konflikto (jų teigimu, jie buvo supykę, kad laiptinėje nukentėjusysis sudavė vieno iš jų merginai per veidą) prie namo laiptinės kitų asmenų akivaizdoje (įvykį tiesiogiai matė liudytojai J. Č., G. S., J. K., vėliau į įvykį įsijungė ir D. Š.) įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto prieš nukentėjusįjį E. Š. panaudojimu, šokiravo aplinkinius, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, dėl to manoma, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, kaltinamieji savo veiksmais nukentėjusiajam E. Š. sutrikdė sveikatą, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamieji S. V. ir S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Nusikalstami veiksmai, nukreipti į nukentėjusįjį E. Š., nelaikytini kaip savarankiški veiksmai, nes kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į viešos tvarkos pažeidimą, ir kaip chuliganiškų veiksmų pasekmė nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi S. V. ir S. V. veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 138 str. 1 d. Šiuo atveju, kadangi viena veika padaryti du nusikaltimai, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Taigi įrodyta, kad S. V. ir V. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Bausmių skyrimas

Kaltinamųjų S. V. ir V. V. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkaudami. Tai, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tam, kad kažkokią aplinkybę pripažinti realiai egzistuojančia, ji turi būti pagrįsta nenuginčijamais įrodymai. Byloje S. V. neblaivumą patvirtina tik išvestiniai įrodymai-liudytojų parodymai, jog pas J. Č. bute buvo geriamas alkoholis, kad gėrė tik S. V., o V. V. negėrė. Tačiau byloje nėra nei alkotesterio parodymų pažymos, nei medicininio neblaivumo tyrimo akto, kurie patvirtintų S. V. girtumą įvykio metu. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, apsvaigimas nuo alkoholio nepripažintina S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jie padarė nesunkius nusikaltimus. Teismo posėdžio metu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikymo nepavyko pasiekti dėl to, kad kaltinamieji neišgalėjo sumokėti nukentėjusiojo reikalaujamą civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos sumą.

Praeityje S. V. ir V. V. nebuvo teisti, V. V. atžvilgiu galioja viena administracinė nuobauda už nustatyto greičio viršijimą, S. V. administracine tvarka nėra baustas.

S. V. ir V. V. padarė nesunkius nusikaltimus, yra dirbantys, byloje juos neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Kadangi jie dirba, jiems neskirtina viešųjų darbų bausmę. Kaip pirmą kartą teisiamiems jiems neskirtina ir reali terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė. Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus atitiks bausmė, susijusi su tam tikrais suvaržymais-laisvės apribojimas.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 1551,75 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo E. Š. gydymo (b.l. 29-30). Šis ieškinys tenkintinas, nes byloje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir V. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį E. Š. ir šis buvo gydomas ligoninėse, gydymui išleista 1551, 75 litų. Už gydymą sumokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl kaltinamieji turi atlyginti šią žalą.

Byloje pateikti dokumentai (b.l. 150-151), kad nukentėjusysis turėjo 3000 litų išlaidų jo atstovės advokatės paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis E. Š. byloje pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03).

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 50 000 litų. Nukentėjusysis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, be to, reikia atsižvelgti ir į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Nediskutuotina, kad kaltinamieji V. V. ir S. V., vartodami fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu, sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgastį, šoką, dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, dėl nosies lūžio jis bus operuojamas. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jis patyrė daug nepatogumų bendraujant su artimaisiais, blogai jautėsi, turėjo vartoti vaistus. Dėl sužalojimų jis negalėjo išvykti į jam surastą darbą užsienyje.

Būtina atsižvelgti į tai, kad S. V. ir V. V. nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, kadangi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji privalės valstybei atlyginti žalą už nukentėjusiojo gydymą bei nukentėjusiajam sumokėti jo advokatės atstovavimo išlaidas. Kaltinamieji nekilnojamojo turto ir automobilių neturi Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamųjų S. V. ir V. V. nukentėjusiajam E. Š. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4000 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303- 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str.1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę S. V. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 24 val. iki 5 val.

S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę V. V. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 24 val. iki 5 val.

V. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. V. ir S. V. Valstybinei ligonių kasai (G. V. g. 1a, Vilnius, LT-2009, a/s LT 271300010002484333 Hansa-LTB Vilniaus apsk., kodas 73000) 1551, 75 litus.

Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, išieškant jam iš S. V. ir V. V. solidariai neturtinės žalos atlyginimui 4 000 (keturis tūkstančius) litų, ieškinį dalyje dėl 46 000 litų atmesti.

Išieškoti iš S. V. ir V. V. solidariai 3000 (tris tūkstančius) litų nukentėjusiajam E. Š. jo turėtų advokatės atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienėvedaravjjjjjjjjjjjjjjičius