- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- 1-1911-1113/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38114-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms; bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – areštas 45 paroms;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrinus šiuo nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių 15 dienų, vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi, 2007 m. spalio 31 d. lygtinai paleistas iš Kauno nepilnamečių pataisos namų, neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;
6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių;
7) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams;
8) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų areštu;
9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, pritaikius BK 64¹straipsniu, laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2019 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 37 MGL (1850 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. S., o būtent, 2021 m. spalio 31 d. apie 20.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją S. S., dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė dešinę kaktos pusę, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai S. S. sužalojimą: nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, gali būti jam pareikštame kaltinime nurodyta data, jis išėjo pas žmonos brolį gerti. Po kiek laiko paskambino žmona ir liepė pareiti valgyti. Jis pasakė, kad niekur neis. Tada ji atėjo ir pradėjo jį koneveikti. Jis ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir kažkiek užsigavo dešinę kaktos pusę, tikriausiai į grindis. Tada ji pasiėmė pagalį, kuriuo jam trenkė ir iškvietė policiją. Policijai ji pasakė, kad jis ją spardė, nors iš tiesų taip nebuvo. Jis paklausė jos, kodėl ji meluoja. Žmona atsakė, kad kitaip pareigūnai nevažiuos. Atvažiavę pareigūnai juos abu išsivežė. Įvykio metu jis buvo neblaivus, įpūtė apie 2,5 promilės. Dėl savo veiksmų gailisi. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Sutuoktinės atsiprašė, jiedu susitaikė. Jis įsidarbino nuo gruodžio 13 d. Prašo, jei bus skirta arešto bausmė, leisti ją atlikti poilsio ir švenčių dienomis, arba skirti švelnesnę bausmę. Antstoliai iš jo išieško apie 16 000 Eur.
3. Kadangi kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. E. S., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2021 m. spalio 31 d. pas S. S., adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Apie 20 val. jam paskambino sutuoktinė S. S. ir liepė jam eiti namo, o jis namo nenorėjo ir pasakė, kad dar pabus. Netrukus pasirodė jo sutuoktinė, kuri buvo neblaivi. Ji iš karto pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, liepė eiti namo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tuomet ji pagriebė prie krosnies buvusį kažkokį daiktą, kas tai buvo, tiksliai nurodyti negali, nes nematė, tik spėjo kaire ranka užsidengti galvą, kai S. S. pataikė į pakeltą ranką, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo. Tuomet jis dešine ranka sugriebė ir nustūmė ją tolyn nuo savęs, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Jis pastūmė ir galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl savo poelgio gailisi, pats S. S. jokių pretenzijų neturi (b. l. 74–77);
4.2. nukentėjusioji S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 19.00 val., kai nuėjo pas brolį, adresu: (duomenys neskelbtini), rado miegantį savo brolį, o E. S. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Jis buvo neblaivus. Ji atsisėdo su juo pakalbėti ir pradėjo konfliktuoti, nes jis nenorėjo eiti namo. Kai ji atsistojo šalia E., tai jis vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji galva atsitrenkė į grindis ir nusibrozdino kaktos dešinę pusę, juto fizinį skausmą (b. l. 31–34);
4.3. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), policiją kvietė S. S., kuri paaiškino, kad kilo konfliktas tarp jos ir sutuoktinio, kurio metu vyras E. S. sudavė smūgius į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą, užfiksuoti paraudimai kaktoje, nustatytas girtumas (b. l. 9–12);
4.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 19–27);
4.5. asmens apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, jog S. S. veido srityje, ant kaktos, matomas raudonas sumušimas su kraujosruva. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 44–49).
4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1497/2021(04), kurioje nurodyta, jog S. S. padarytas nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje; sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu ar paviršiumi; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54).
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas – vieną kartą pastumdamas nukentėjusiąją S. S., dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė dešinę kaktos pusę, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. S.. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie E. S. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog E. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. E. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
10. Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. E. S. yra vidutinio amžiaus (31 m.), nusikalstamą veiką padarė būdamas 10 kartų teistas (b. l. 96–108), teistumui neišnykus, kas atitinka BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, baustas administracine tvarka (b. l. 109–112), anksčiau paskirtų baudos bausmių ir administracinių nuobaudų baudų nesumokėjęs, nuo 2021 m. gruodžio 13 d. įsidarbino, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus tik vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų griežtesnių bausmių – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, jos dydį nustatant artimą įstatymo numatytam už nusikaltimo padarymą arešto bausmės vidurkiui (BK 49 str.). Būtent tokia paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis, teismo vertinimu, atitiktų bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą.
11. Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. 33 MGL (1 650 eurų) bauda.
13. Kadangi šios baudos sumokėjimui 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu jau buvo nustatytas pakankamai ilgas – 12 mėnesių trukmės terminas, naujas ilgesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje (2 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), baudos sumokėjimo terminas nebenustatytinas.
14. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į subendrintos bausmės laiką E. S. įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 31 d 21.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 12.50 val. (viena para) (b. l. 65–69).
15. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 500 metrų atstumu bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 33 MGL (1650 eurų) baudą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, E. S. į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti E. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 31 d. 21.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 12.50 val. ir laikyti jį atlikus 1 (vieną) parą arešto.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 500 metru atstumu bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.
E. S. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.