Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. K. 2008–09–02 buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 120 nurodyta, jog iš V. K. priimta languota tašė su asmeniniais daiktais (b. l. 14). Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriui 2006–09–04 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2008–09–02 iš jo buvo paimti patalynė (3 komplektai), rankšluosčiai (2 vnt.), taksofono kortelės (2 vnt.), ortopedinis diržas (2 vnt.), kanceliarinės priemonės (tikslaus kiekio nežino), pagalvė (1vnt.), antklodė (2 vnt.) ir pledas (1 vnt.). To paties prašymo apačioje pareiškėjo padarytas įrašas, kad rašytinio atsakymo nereikia, išaiškinta žodžiu, o prašymas netenkinamas (b. l. 4, 16). V. K. 2008–09–29 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių pasirūpinti, kad jam, būtų grąžinti asmeniniai daiktai, paimti 2008–09–02 (b. l. 30). Išnagrinėjęs prašymą, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2008–10–20 sprendimu Nr. 2S–3630 „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog dėl asmeninių daiktų, kurie nedraudžiami turėti nuteistiesiems, atliekantiems paskirtą nuobaudą kalėjime, grąžinimo turi kreiptis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją (b. l. 3, 20, 31).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 1 priede „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ reglamentuota, kad nuteistiesiems draudžiama turėti daiktus, gaminius ir medžiagas, kurių civilinė apyvarta uždrausta (1); visų rūšių šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius) (2); visų rūšių transporto priemonės (3); pinigai, vertingi daiktai, vertybiniai popieriai (4); optiniai prietaisai (5); garso magnetofonai, televizoriai, kurių ekranų įstrižainės didesnės kaip 51 centimetras, telefonai (jų dalys ir priedai), radijo ryšio priemonės (6); laikrodžiai iš brangiųjų metalų (7); visų rūšių alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio (8); narkotinės, psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys medikamentai, taip pat medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo (9); rašomosios mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo aparatai (10); peiliai, skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai (11); šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai (12); kortos (13); fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai (14); dokumentai (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus) (15); topografiniai žemėlapiai, kompasai (16); karinė ir kitokia uniforma, jos reikmenys (17) ir kopijavimo popierius (18).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003–07–02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 173 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais, muzikos instrumentais, kasetėmis, kompaktiniais diskais, informacijos ir duomenų laikmenomis, buitiniais šaldytuvais ir patalyne, jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. To paties įsakymo 175 punkte įtvirtinta, jog iš nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi nešiojamaisiais televizoriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais šių taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais tvarką, taip pat iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (28 priedas) paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį pareiškimą, arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad asmenims, paskirtiems į pataisos įstaigų drausmės grupes, yra taikomi atitinkami apribojimai, t. y. naudotis savo patalyne neleidžiama. Tuo tarpu kaip matyti iš V. K. 2008–09–04 prašymo turinio, penki iš prašomų grąžinti aštuonių daiktų yra vienaip ar kitaip susiję su patalyne (patalynė, rankšluosčiai, pagalvė, antklodė, pledas). Tai leidžia teigti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai teisėtai ir pagrįstai juos paėmė bei negrąžino. Tuo pačiu prašymu pareiškėjas taip pat prašė grąžinti ortopedinį diržą, taksofono korteles (2 vnt.) ir kanceliarijos reikmenis. Kaip matyti iš 2008–09–15 sudaryto paimtų daiktų akto Nr. 50–674, taksofono kortelės ir kanceliariniai reikmenys nebuvo paimti (b. l. 78). Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnale pažymėta, jog V. K. 2008–09–23 ir 2008–10–07 teikė prašymus paskambinti (b. l. 22–23), kurie trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teigimu, buvo patenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad vykdant gydytojo nurodymus, jis privalo nešioti ortopedinį diržą, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai jį vis tiek paėmė. Dėl leidimo turėti ir nešioti šį diržą pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. K. gydymui užtikrinti 2008–09–12 buvo nukreiptas į Laivės atėmimo vietų ligoninę, kur taip pat galėjo kelti klausimą dėl leidimo turėti ortopedinį diržą.

Pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašo priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl tokių Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos veiksmų jis patyrė nervinę įtampą, nepatogumus, diskomfortą, neturėjo galimybės telefonu susisiekti su šeimos nariais. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas du kartus (2008–09–24 ir 2008–10–18) kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologų tarnybą dėl konsultacijos. Konsultavusio psichologo nurodyta, kad V. K. nusiminęs, jog negali grįžti pas savo šeimą, taip pat pasipiktinęs ant valdžios (b. l. 63). Taigi byloje nėra jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Nors Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas padarė procedūrinių pažeidimų (iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, daiktai paimami motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, nėra Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus raštiško atsakymo į pareiškėjo 2008–09–04 prašymą), tačiau V. K. šių veiksmų neginčija ir jie neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Visumoje įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos veiksmai buvo neteisėti bei dėl atsakovo – Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos – veiksmų V. K. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Byloje nenustatyti Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai, pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip anksčiau nurodytų atsakovų veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo V. K. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.