Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-382-491/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-13
Bylos Nr.
1S-382-491/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Kaltinamasis
K. A.
Kategorijos
1 S – 382 – 491 / 2011

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

gynėjui Dainiui Tamošiūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio 9 klasių išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, teisto dvylika kartų,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi K. A. paskirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Suimtasis teigia, kad turi deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje atsiskaitytų su nukentėjusiaisiais, anksčiau niekada nebėgo ir nesislapstė, laisvėje jį išlaikytų sužadėtinė ir jos senelė, todėl manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, pagrindo nėra.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 14 val., įsibrovė į V. K. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė įvairaus jos turto už 1790 litų.

Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai, o taip pat baudžiamojoje byloje esantys kiti duomenys – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei kituose byloje esančiuose dokumentuose esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti K. A. įtarimą, o vėliau prokuroras – ir kaltinimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir darys naujus nusikaltimus.

Suimtojo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis turi deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą, yra svarbi sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad K. A. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Suimtasis nevedęs, tvirti šeiminiai santykiai jo nesaisto. Jis teistas dvylika kartų už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naujus nusikaltimus jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumams. K. A. niekur nedirba ir neturi oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, šiuo metu jam inkriminuojamas taip pat savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis lėšas pragyvenimui ar bent jų dalį gauna iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas. Tokia išvada iš esmės paneigia gerus kaltinamojo norus atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. Be to, jam inkriminuojamame nusikaltime K. A. kaltinamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats.

Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog K. A. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Suėmimą K. A. apylinkės teismas taip pat skyrė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui. Tačiau šio suėmimo paskyrimo pagrindo apylinkės teismas visiškai nemotyvavo ir apsiribojo tik šio pagrindo nurodymu skundžiamoje nutartyje. Prokuroras suėmimą kaltinamajam prašė skirti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais (2 t., 15 b.l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad suimtasis trukdys procesui – pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Taigi, šiuo metu duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, nepakanka, todėl šis suėmimo K. A. paskyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 p.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas trijų mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti kaltinamajam paskirtą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo K. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus