Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-20188-465/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2-20188-465/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
Daugiabučio
Atsakovas
V. L., A. L.
Advokatai
Genovaitė Rokickienė
Civilinė byla Nr. 2-20188-465/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12922-2014-2
Procesinio dokumento kategorija 35.4; 36.1; 50.11.2; 116.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Stanislavai Justynai Stankevič,

dalyvaujant ieškovo Daugiabučio namo P. V. 30 savininkų bendrijos atstovui A. J. Aukštiejui,

atsakovei V. L.,atsakovų V. L. ir A. L. atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo P. V. 30 savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. L. ir A. L. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Daugiabučio namo P. V. 30 savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų 8707,38 Lt skolą, kurią sudaro: 5852,00,00 Lt skola už stogo remontą, 450,30 Lt administravimo mokesčio, 203,30 Lt žemės sklypo formavimo mokesčio ir 201,78 Lt bendrijos pirmininko išlaidų kompensacija, taip pat prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2000,00 Lt už patirtus nuostolius.

Nurodė, kad atsakovai nėra bendrijos nariai, tačiau nuosavybės teise name P. V. g. 30-1 valdo 33,65 kv. m kūrybines dirbtuves ir yra namo bendraturčiai, todėl privalo išlaikyti bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalį į palyginamuosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, nesvarbu, kad jis yra teisiškai įregistruotas ir įteisintas. Nagrinėjamu atveju visas gyvenamasis namo plotas 456,39 kv. m, rūsio plotas – 61,61 kv. m, todėl 1 gyvenamųjų patalpų kv. m tenka 0,135 k. m rūsio patalpų. Atsakovams P. V. g. 30 name nuosavybės teise priklauso 33,65 kv. m negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės, todėl visas atsakovų palyginamasis plotas (įskaitant rūsio patalpų plotą) yra 38,00 kv. m. Name įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. 2007-09-04 Bendrijos posėdyje nuspręsta administravimo išlaidas suderinti su miesto savivaldybės administracijos rekomendacijomis nustatyti 0,15 Lt/kv. m mokestį, jeigu pastatas yra virš 15 metų statybos. Laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2014-04-09 susidaro 79 mėnesiai, todėl atsakovų administravimo skola 450,30 Lt (38 kv. mx0,15 Ltx79=450,30 Lt). Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-11-14 įsakymo Nr. A30-3400 pagrindu bendrija sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“ 2440,93 Lt sumai ruošti sklypo formavimo dokumentus. 2012-09-05 posėdyje pirmininkas apsiėmė baigti žemė sklypo reikalus. Iš 9 bendrasavininkų 6 pasirašė, kad reikia formuoti žemės sklypą, t. y. daugiau nei pusė, todėl tai teisiškai leidžia formuoti žemės sklypą. Pagal 2440,93 Lt sumą 1 kv. m tenka – 5,35 Lt. Atsakovų sklypo formavimo mokestis – 230,30 Lt (38 kv. m x 5,35 Lt). Vadovaudamasi 2010-06-11 statinio (namo) apžiūros aktu, 2010-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės statinio patikrinimo aktu, 2010-06-04 Bendrijos susirinkimo nutarimu pradėjo stogo remonto darbus. 2010-07-13 su rangovu Ričardu Rastausku buvo pasirašyta rangos sutartis (sąmata 94000 Lt). 2010-09-16 bendrijos posėdyje nutarta, kad sąmata neturi viršyti 72000 Lt. 2010-10-14 pasirašyta nauja rangos sutartis su 68196,00 Lt sąmata – 1 kv. m kaina 150 Lt (68196,00 Lt : 456,39 kv. m). Atsakovų dalis 5852,00 Lt (38 kv. m x 150,00 Lt). Bendrijos pirmininkas patyrė 2425,00 Lt išlaidų, kurias 2012-09-05 Bendrijos posėdžio metu buvo nuspręsta kompensuoti, paskirstant bendrasavininkams proporcingai jų valdomam plotui. 1 kv. m gyvenamojo ploto tenka 5,31 Lt (2425,00 Lt / 456,39 kv. m), todėl atsakovai privalo atlyginti 201,78 Lt (38 kv. mx5,31 Lt). Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl atsakovų ir O. M. kaltės Bendrija patyrė nuostolius, todėl Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta iš skolininkų papildomai išieškoti 2000,00 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį į grindė iš esmės motyvais ir argumentais, nurodytais ieškinyje. Prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir paaiškinimą prie atsiliepimo į ieškinį, kuriuose pripažįsta tik 5160,00 Lt skolą Bendrijai už stogo remontą, nes dėl tokio įsiskolinimo yra gavusi pranešimą. Kitos skolos dalies (už stogo remontą) nepripažįsta, nes neaišku kaip ji susidarė. Nurodo, jog abu atsakovai nėra Bendrijos nariai. 2012-04-12 buvo priimta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų pakeitimo įstatymas Nr. XI-1967. Įstatymo nauja redakcija įsigaliojo 2012-07-01. Pagal šį įstatymą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos per 12 mėn. nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. 2013-07-01) privalėjo suderinti savo įstatus su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Kadangi ieškovas nėra įregistravęs naujų savo įstatų, negalima spręsti apie pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nes neaišku ar nebuvo pažeista atsakovų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovas negalėjo vienodai reikalauti administravimo mokesčio iš bendrijos narių ir iš bendrasavininkų, nes bendrasavininkams administravimo išlaidos turėtų būti apskaičiuotos atskirai už bendrus ir juos liečiančius reikalus. Atsakovė nesutinka mokėti mokesčių už žemės sklypo formavimą tol, kol šie darbai nebus pilnai atlikti. Atsakovė taip pat nesutinka ir dėl nuostolių priteisimo, nes ieškovas nepaaiškina kaip tie nuostoliai atsirado. Atsakovai nepateikė ir bendrojo naudojimo objektų aprašo, todėl neaišku, ar ieškinyje minimos rūsio patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos, kurių išlaikymo išlaidos apskaitomos visiems daugiabučio patalpų savininkams, nes jos yra kiekvieno savininko bendroji dalinė nuosavybė ar yra kitoks šių patalpų statusas. Atsakovės manymu, rūsio patalpos įskaičiavimas į valdomą plotą yra neteisėtas. Atsakovė nurodo, kad dėl sunkios materialinės padėties negali iš karto sumokėti visos sumos už stogo remonto darbus (5160,00 Lt), todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus palaikė.

Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Daugiabučio namo, esančio P. V. g. 30, Vilniuje, patalpų savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendriją, kuri įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b. l. 14, 15). Atsakovams A. L. ir V. L. P. V. g. 30 name nuosavybės teise priklauso 33,65 kv. m negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės (b. l. 10).

Byloje kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ir dėl nuostolių kompensavimo.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį bendrasavininkiui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas išaiškino, jog šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija, kuri apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, kurią detalizuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, rūsys pripažįstamas bendrojo naudojimo patalpa, todėl nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad P. V. g. 30 namo rūsio plotas yra 61,61 kv. m (b. l. 14), įrodymų, jog rūsys nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams nėra, todėl ieškovo reikalavimas nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalį į palyginamuosius plotus įskaičiuoti ir rūsio patalpų plotą, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovams nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių plotas yra 33,65 kv. m, o įskaičiavus dalį rūsio patalpų visas atsakovų palyginamasis plotas yra 38 kv. m.

Dėl pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas, 3 str.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti.

Atsakovai nėra bendrijos nariai, tačiau jie yra namo bendraturčiai. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m birželio 15 d. nutarimu Nr.852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatavo, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taigi, atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, ir nebūdami bendrijos nariais, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir tuo pačiu mokėti bendrijos narių nustatyto dydžio įmokas (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 450,30 Lt administravimo mokesčio skolą. Nurodė, jog administravimo mokestį skaičiuoja nuo 2007-09-04 Daugiabučio namo P. V. g. 30 savininkų bendrijos susirinkimo iki 2014-04-09 už 79 mėnesius.

Butų savininkai privalo mokėti administravimo mokestį (CK 4.84 str.), tačiau bendrija dėl šio mokesčio mokėjimo gali nuspręsti ir kitaip, jei administratoriumi paskirtas asmuo sutinka. Nustatyta, jog 2007-09-04 Daugiabučio namo P. V. g. 30 savininkų bendrijos susirinkime buvo nuspręsta administravimo išlaidas derinti prie savivaldybės administracijos nuorodų ir rekomendacijų (b. l. 12). Tačiau šis klausimas minėtame susirinkime nebuvo išspręstas pilnai. Susirinkimo protokole nėra nurodyti, nei konkretūs administravimo mokesčio įkainiai, nei jo mokėjimo tvarka, todėl galima teigti, jog sprendimas rinkti administravimo mokestį minėtame susirinkime priimtas nebuvo. Administravimo mokestis buvo patvirtintas tik 2013-03-04 susirinkime, kuriame nuspręsta patvirtinti 0,15 Lt/m² administravimo mokestį. Pagal Daugiabučių narių savininkų bendrijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įmokų, skirtų bendrijos administravimui, tarifai ir jų apskaičiavimo tvarka turi būti tvirtinami bendrijos visuotiniame susirinkime. Kadangi administravimo mokestis buvo patvirtintas tik 2013-03-04 susirinkime, todėl ieškovo reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų administravimo mokestis priteistinas už 13 mėnesius nuo sprendimo dėl mokesčio tarifo priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo priimtas 2014-04-10) – 74,10 Lt (38 kv. m x 0,15 x 13).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 203,30 Lt žemės sklypo formavimo mokesčio. Atsakovai atsisakė mokėti šį mokestį, nes žemės sklypo formavimo darbai iki šiol nėra atlikti.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendrijoje yra 13 butų (b. l. 14). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis nustato, kad bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). Minėto įstatymo 6 dalis nustato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Taigi sprendimui priimti reikia ne mažiau nei 7 balsų. Sprendimas buvo priimamas raštiškos apklausos būdu, už žemės sklypo rengimą ir registravimą balsavo 7 asmenys (b. l. 18-20). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog sprendimas dėl žemės sklypo formavimo priimtas tinkamai. Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti žemės sklypo P. V. g. 30 planą (b. l. 17). Šis planas buvo parengtas ir už jį sumokėta 2440,93 Lt (b. l. 16 antra pusė). Atsakovai išlaidų dydžio neginčijo, ginčijo tik prievolę mokėti šias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo savininkų sprendimu buvo nuspręsta rengti žemės sklypo planą prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, todėl daikto bendrasavininkai privalo mokėti šias išlaidas ir iš atsakovų priteistina 203,30 Lt (CK 4.83 - 4.84 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5852,00 Lt už namo stogo remonto darbus. Atsakovai V. L. pripažino skolą 5160,00 Lt sumoje, nes dėl tokio įsiskolinimo yra gavusi pranešimą (b. l. 6, 91) ir nesupranta kaip buvo paskaičiuota 5852,00 Lt suma.

2011-06-12 buvo apskaičiuos lėšos, tenkančios namo patalpų savininkams už stogo remontą: bendra stogo remonto 68196,00 Lt kaina padalinta iš 456,39 kv. m, nustatant, kad 1 kvadratiniam metrui tenkanti kainos dalis sudaro 150,00 Lt, prie kurių buvo pridėtos 4,00 Lt administracinės išlaidos, gaunant bendrą 154,00 Lt vieno kvadratinio metro kainą (b. l. 37). Stogo remonto piniginių lėšų žiniaraštyje namo butui Nr. 1 apskaičiuota 5276,00 Lt įmoka stogo remontui (b. l. 37). Tačiau kilus šalių ginčui dėl atsakovų mokėtinos sumos, būtina pasisakyti, kad žiniaraštyje nurodytas plotas – 456,39 kv. m – yra nesuprantamas. Ieškinyje šis plotas nurodytas kaip namo gyvenamasis plotas, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis namo gyvenamasis plotas sudaro 274,62 kv. m, o namo naudingas plotas sudaro 469,09 kv. m (b. l. 14), todėl teismas sprendžia, kad, nustatant atsakovams, kaip namo negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių valdytojams, įmoką namo stogo remontui, yra teisinga ir sąžininga mokestį apskaičiuoti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotu namo naudingu plotu. Tokiu būdu visas mokestis sudaro 5524,41 Lt (68196,00 : 469,09 x 38). Atsakovai už stogo remontą pinigų nėra sumokėję visiškai, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 5524,41 Lt.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 201,78 Lt įmoką bendrijos pirmininko asmeninių išlaidų kompensavimui.

Bendrijos 2012-09-05 susirinkime nutarta tvirtinti bendrijos pirmininko asmenines 2425,00 Lt išlaidas, jas paskirstant kompensuoti bendrijos nariams proporcingai jų valdomų patalpų plotui (b. l. 22). Vadovaujantis šiuo nutarimu atsakovams apskaičiuota 201,78 Lt įmoka. Atsakovai nedavė sutikimo bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimui, tačiau byloje pateiktas 2012-09-05 susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad dėl išlaidų mokėjimo yra priimtas savininkų susirinkimo sprendimas (b. l. 22) ir pirmininko prašymas, iš kurio matyti kas sudaro minėtas išlaidas (b. l. 22 antra pusė). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 201,78 Lt priteisimo iš atsakovų tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011) (CK 4.83 str. 4 d.).

Dėl reikalavimo priteisti 2000,00 Lt už patirtus nuostolius.

Bendrijos 2012-02-09 susirinkimo protokole nurodyta, kad dėl A. ir V. L. ir O. M. susidarė 4000,00 Lt permoka, dėl kurios bendrija patyrė nuostolius, todėl nutarta iš A. ir V. L. ir O. M. išieškoti papildomai 4000,00 Lt, t. y. 2000,00 Lt iš L. ir 2000,00 Lt iš M. (b. l. 86). Vadovaujantis šiuo nutarimu atsakovams paskaičiuota 2000,00 Lt nuostolių. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrija patyrė nuostolius, todėl reikalavimas dėl 2000,00 Lt nuostolių iš atsakovų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 6003,59 Lt (74,10 Lt + 203,30 Lt + 5524,41 Lt+201,78 Lt).

Atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą – 6003,59 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, b. l. 59-61, 68-70), iš jų į valstybės biudžetą neišieškomos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 6 d.).

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini 68,94 procentais, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų atstovė pateikė įrodymus dėl 1420,00 Lt išlaidų (b. l. 71, 72, 93, 94), susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, todėl proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina valstybei 441,05 Lt (CPK 96 str. 3 d.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 6003,59 Lt (šešis tūkstančius tris litus 59 ct) skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6003,59 Lt) nuo bylos iškėlimo (2014-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos, į. k. 300153853, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos, į. k. 300153853, valstybės naudai 441,05 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą 05 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sumokėjus nurodytą sumą valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė