Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teiseja L. Gureviciene Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.7.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. rugsejo 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. S. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 str. 1 d., 202 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteistas pagal:

BK 202 str. 1 d. - 40 MGL bauda;

BK 300 str. 1 d. - del 2004-08-13 siuntu gabenimo važtarašciu ,,(duomenys neskelbtini)“suklastojimo, pasirašant A. R. vardu, pinigu priemimo kvitu ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo, pasirašant A. R. vardu bei suklastotu dokumentu panaudojimo, pateikiant UAB „TNT" darbuotojams - 20 MGL bauda.

BK 300 str. 1 d. - del 2004-10-18 siuntu gabenimo važtarašciu ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo, pasirašant A. R. vardu bei pinigu priemimo kvitu ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo, pasirašant A. R. vardu ir šiu suklastotu dokumentu panaudojimo, pateikiant UAB „TNT“ darbuotojams, - 20 MGL bauda;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 65 str., bausmes iš dalies sudetos ir paskirta galutine subendrinta vieneriu metu šešiu menesiu laisves atemimo bausme ir 60 MGL bauda, bausme atliekant pataisos namuose.Iš A. S. išieškota 268303,46 Lt (du šimtai šešiasdešimt aštuoni tukstanciai trys šimtai trys litai, keturiasdešimt šeši centai) Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos naudai padarytai žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti: a/m ,,Mercedes Benz“, XXXXXXXX, kaip priemone nusikalstamai veikai daryti, nešiojamas kompiuteris ,,Compag NX9010“ Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, paimtas iš A. S. jo sulaikymo metu, kaip priemone nusikalstamai veikai daryti, taip pat jo sulaikymo metu paimti pinigai: 600 JAV doleriu, 415 Lt, 1190,4 Estijos kronu ir 38430,62 Lt, esantys J. S. , a/k XXXXXXXXXXX saskaitoje Nr. 424000333279 AB banke ,,Nord/LB“ bei 12,11 Lt, esantys A. U. , a/k XXXXXXXXXXX saskaitoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ AB banke ,,Nord/LB“.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. nuteistas už tai, kad pažeisdamas VMI prie LR finansu ministerijos viršininko 2002-12-24 isakymo Nr. 373 „Del pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžia, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatines bazes iregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisykliu bei su tuo susijusiu formu patvirtinimo“ bei LR finansu ministro 2003-02-17 isakymu Nr. 1K-040 patvirtintus „Gyventoju, besivercianciu individualia veikla, (išskyrus gyventojus, isigijusius verslo liudijimus) buhalterines apskaitos taisykliu“, reikalavimus, numatancius, kad nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys per nuolatine baze Lietuvoje, pradeje individualia veikla apie tai privalo informuoti vietos mokesciu administratoriu, isiregistruoti mokesciu moketoju, tvarkyti supaprastinta buhalterine apskaita ir saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagristi, t.y. apskaitos registrus - pajamu apskaitos arba pajamu išlaidu apskaitos žurnalus, teises aktuose nustatyta laika - ne mažiau kaip 10 metu;

- pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr.IX-1007 reikalavimus ( toliau – LR GMPI), numatancius, kad „nenuolatinis Lietuvos gyventojas iš individualios veiklos per nuolatine baze Lietuvoje, per mokestini laikotarpi gaves B klases pajamoms priskiriamu pajamu, privalo nuo šiu pajamu paskaiciuoti pajamu mokesti ir sumoketi ji i biudžeta, taip pat pateikti šio pajamu mokescio deklaracija ne veliau kaip per 25 dienas nuo pajamu gavimo;

- taip pat neturedamas Suomijos koncerno „Nokia OYJ“ leidimo prekiauti „Nokia“ mobiliuju telefonu, kurie yra pramonines nuosavybes objektai ir kuriems taikomas patentu teises normos, detalemis, laikotarpyje nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 vertesi „Nokia“ ir kitu markiu mobiliuju telefonu detaliu prekyba, išsiusdamas prekes iš Vilniaus per skubaus pašto paslaugas teikiancia imone UAB „TNT“, esancia Dariaus ir Gireno g. 44, Vilniuje, pirkejams i Kinija, Taivani bei per tyrimo metu nenustatyta asmeni - i Rusija. Per nurodyta laikotarpi, veikdamas neteisetu budu A. S. atliko 53 siuntimus per UAB „TNT“ ir tyrimo metu tiksliai nenustatyta kieki siuntimu per nenustatyta asmeni ir gavo 634 877,25 JAV doleriu (1 788 689,75 Lt) pajamu bei nesumokejo 268 296,77 Lt pajamu mokescio, t.y. versliškai ir stambiu mastu neteisetai, t.y. norminiu aktu nustatyta tvarka neiregistraves individualios veiklos, netvarkydamas buhalterines apskaitos bei nemokedamas privalomu mokesciu, taip pat negaves pramonines nuosavybes objekto savininko leidimo, vertesi ukine - komercine veikla.

A. S. nuteistas už tai, kad legalizavo nusikalstamu budu igytus pinigus, o butent: tikslu nuslepti lešas, gaunamas iš neteisetos ukines-komercines veiklos, pasireiškusios mobiliuju telefonu detaliu prekyba, neiregistravus individualios veiklos, netvarkant buhalterines apskaitos, nemokant pajamu mokescio, prekiaujant be pramonines nuosavybes savininko leidimo „Nokia“ mobiliuju telefonu detalemis.

2003 metu lapkricio - gruodžio men., pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis, šiu asmenu vardu Vilniaus mieste esanciuose bankuose - AB „NORD/LB LIETUVA“ pagrindineje buveineje, adresu Basanaviciaus g. 26. Vilniuje, ir Vilniaus skyriuje, adresu Vilniaus g. 18, Vilniuje, bei banke AB „VEREINSBANK“, adresu Vilniaus g. 35/3. Vilniuje, atidare saskaitas, i kurias turejo buti gaunami jam skirti pinigai už neteisetu budu realizuotas prekes.

- i J. S. vardu banke AB „NORD/LB LIETUVA“ esancia saskaita ,,(duomenys neskelbtini)“- 428 622,31 JAV doleriu (1 205 675,96 Lt), banke AB „Vereinsbank" esancia saskaita ,,(duomenys neskelbtini)“ - 13 146 JAV doleriu (37 101,96Lt), viso 441 768,31 JAV doleriu, kas sudaro 1 242 777,92 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santyki;

- i A. U. vardu banke AB „NORD/LB LIETUVA“ esancia saskaita ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 119 276,45 JAV doleriu (337 448,81 Lt), banke AB „Vereinsbank" esancia saskaita ,,(duomenys neskelbtini)“ - 73 832,49 JAV doleriai (208 463,02 Lt), viso 193 108,94 JAV doleriu, kas sudaro 545 911,83 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santyki.

Iš viso buvo gauta 634 877,25 JAV doleriu, kas sudaro 1788 689,75 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santyki.

Tesdamas nusikalstama veika, A. S. , vienasmeniškai ir pilnai tvarkydamas A. U. ir J. S. vardu atidarytas saskaitas, siekdamas nuslepti gautus iš nusikalstamos veiklos pinigus, laikotarpiu nuo 2003-12-02 iki 2004-10-29 atliko su jais finansines operacijas, t.y.:

- dali ju, 166 800 JAV doleriu (469 323,48 Lt) pervede i Estijos gyventoju A. M. , O. M. , T. Š. , M. Š. , J. M. , A. Š. , S. Š. saskaitas, po ko šie asmenys už atskira užmokesti išgrynino ir perdave jam pinigus, kurie buvo naudojami komercineje veikloje;

- apmokejo automobilio BMW isigijima, pervesdamas 15 900 JAV doleriu (45 116,25 Lt) i imones „DeGa Export GmbH“ bei 5000 JAV doleriu (14 187,50Lt) i V. T. saskaitas, esancias Vokietijos Federacineje Respublikoje;

- 309 292,51 JAV doleriu, 4700 euru, 27 042,56 Lt, (iš viso litais tai sudare 912 086,05 Lt), pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis išeme grynuosius pinigus Vilniuje.

- taip pat laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 tyrimo metu nenustatyta nusikalstamu budu igytu pinigu dali panaudojo komercineje veikloje, sumokedamas už isigytas prekes V. A. Sankt-Peterburge, bei tyrimo metu nenustatytiems asmenims Taline ir Vilniuje.

A. S. nuteistas ir už tai, kad suklastojo oficialu dokumenta ir ji panaudojo, o butent:

2004-08-13 greitojo pašto paslaugas teikiancios UAB „TNT“ patalpose, esanciose Dariaus ir Gireno g. 44. Vilniuje, su tikslu nuslepti tikraji prekiu siunteja, siuntu gabenimo važtarašciuose ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurode siuntejo duomenis, t.y. žinomai neteisinga varda ir pavarde - A. R. , šio asmens gyvenamosios vietos adresa ir telefona, bei suklastojo A. R. paraša; pinigu priemimo kvituose ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurode, kad pinigus sumokejo A. R. ir suklastojo šio asmens paraša, po ko šiuos suklastotus dokumentus pateike UAB „TNT“ darbuotojams.

2004-10-18 greitojo pašto paslaugas teikiancios UAB „TNT“ patalpose, esanciose Dariaus ir Gireno g. 44, Vilniuje, kad nuslepti tikraji prekiu siunteja, - siuntu gabenimo važtarašciuose ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurode siuntejo duomenis, t.y. žinomai neteisinga varda ir pavarde - A. R. , šio asmens gyvenamosios vietos adresa ir telefona, bei suklastojo A. R. paraša; pinigu priemimo kvituose ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurode, kad pinigus sumokejo A. R. ir suklastojo šio asmens paraša, po ko šiuos suklastotus dokumentus pateike UAB „TNT“ darbuotojams.

Apeliantas atkreipia demesi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad jis siusdavo mobiliuju telefonu detales iš Lietuvos teritorijos i Honkonga, Taivani ir Rusijos Federacija, (gavejas Rusijos Federacijoje - V. A. ), bet byloje nera surinkta irodymu, kad telefonu detales buvo perkamos arba parduodamos Lietuvos Respublikos teritorijoje. I LR komerciniu banku saskaitas, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio men. iki 2004 m. spalio men., buvo pervedamos pinigines lešos iš asmenu, esanciu ne Lietuvoje. Pažymi, kad iš byloje esanciu dokumentu taip pat matyti, kad apeliantas, kaip fizinis asmuo, Estijos Respublikoje yra iregistraves savo veikla ir laikomas nuolatiniu Estijos Respublikos gyventoju.

Apelianto nuomone, 2004-11-29 Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvadoje nera išanalizuotos kokios nors jo sudarytos sutartys ar sandoriai su detaliu pirkejais ir tiekejais, kad butu galima teigti, jog Estijos gyventojas vykde individualia veikla Lietuvoje. Specialisto išvadoje nera tinkamai ivertintas faktas, kad jo, A. S. veikloje nera testinio laikotarpio požymiu, todel, apelianto teigimu, daroma klaidinga išvada, kad jis turejo iregistruoti nuolatine baze. A. S. atkreipia demesi, kad specialisto daromos išvados yra prieštaringos viena kitai. Pateiktoje išvadoje remiamasi LR GPMI 30 ir 31 str. Šio istatymo 30 str. numatyta nenuolatinio LR gyventojo pajamu mokescio nuo individualios veiklos per nuolatine baze pajamu apskaiciavimo, deklaravimo ir sumokejimo tvarka, t.y. nuo tu pajamu, kurios gaunamos ne per nuolatine baze. Todel Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada, kad A. S. turejo registruoti nuolatine baze Lietuvoje, apelianto teigimu, yra neteisinga ir nepagrista.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. S. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teiseju kolegijos nuomone Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. S. atžvilgiu yra teisetas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so ista­ty­mu. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagristu, nes jame pirmosios instancijos teismo pa­da­ry­tos iš­va­dos del skunde gincijamu faktiniu bylos aplinkybiu bei BK bendrosios ir specialiosios dalies normu taikymo yra teisingos, pa­gris­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai iver­tin­tais iro­dy­mais.

Apkaltinamojo nuosprendžio del A. S. nuteisimo už visas tris jam inkriminuotas nusikalstamas veikas panaikinimo pagrindas, toks koks yra numatytas BPK 329 str. 1d. 1p., šiuo atveju nenustatomas, nes byloje yra irodyta, kad A. S. versliškai ir stambiu mastu neteisetai vertesi ukine - komercine veikla, legalizavo nusikalstamu budu igytus pinigus, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.

Skundo argumentai, kad A. S. Lietuvoje vykdoma ukine-finansine veikla buvo teiseta, kolegijos yra atmetami.

Nuosprendyje yra pagristai nurodyta, kokie Lietuvos Respublikoje individualia veikla reglamentuojantys istatymu ir poistatyminiu aktu reikalavimai šiuo atveju buvo pažeisti, kokio reikiamo mobiliuju telefonu daliu prekybai reikalingo leidimo iš Suomijos koncerno „Nokia OYJ“ A. S. neturejo.

Skunde nurodoma aplinkybe, kad apeliantas, kaip fizinis asmuo, Estijos Respublikoje buvo iregistraves savo veikla, nuosprendyje taip pat yra aptarta. Iš 5 bylos tome, bylos lapuose 147-149 esancios pažymos apie verslo iregistravima (Lietuvoje tokio veiksmo atitikmuo – verslo liudijimo gavimas) mokesciu moketoju rejestre, akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis versla ( mobiliuju telefonu ir ju daliu pirkimas - pardavimas) iregistravo tik 2004 m. gruodžio men. 10 d., kai jam buvo žinoma, kad jis Lietuvoje yra persekiojamas baudžiamaja tvarka del neteisetos komercines veiklos salygoto pinigu legalizavimo. Bylos medžiaga rodo, kad neturedamas jokiu reikiamu ir iteisinanciu jo vykdoma versla dokumentu, A. S. beveik metus nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 vertesi mobiliuju telefonu daliu prekyba.

Nepagristai skunde tvirtinama, kad vienintelis irodymas, kuriuo teismas remesi pripažindamas ji kaltu, yra Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistes 2004-11-29 Nr. 11-3430 išvada ir joje konstatuoti teiginiai, jog apeliantas, pradejes vykdyti individualia veikla Lietuvoje, privalejo iregistruoti nuolatine baze, moketi pajamu mokesti i biudžeta. Kaip matyti iš 3 bylos tome, b. l. 141-147 esancios specialisto išvados, specialiste pasisake apie tai, kokias pajamas nuteistasis A. S. gavo iš savo komercines veiklos, koks dydis mokesciu turejo buti priskaiciuotas nuo iplauku už tokia veikla. I teisinio pobudžio klausima : „Ar A. S. versdamasis komercine-ukine veikla – mobiliuju telefono daliu prekyba privalejo iregistruoti šia veikla ar iteisinti kokiu nors kitu budu, specialiste neatsake. Ji tik nurode, kokiu finansu teises šaltiniu privalu vadovautis ieškant atsakymo i ši klausima. Tai, kad bylos tyrejai, prokuroras ir pirmosios instancijos teismas remesi butent nurodytu istatymu, aiškino ir taike LR GPMI nuostatas ir poistatyminiu mokestiniu aktu reikalavimus del butino A. S. veiklos registravimo tokiu paciu budu kaip ir specialiste savo išvados tiriamojoje dalyje pasisakydama apie pajamu dydi ir nurodydama mokesciu skaiciavimo metodika, jokiu budu nerodo, kad normos buvo aiškinamos ir taikomos neteisingai.

Skunde nurodoma i LR GMPI 4 str. ir gincijama, kad A. S. neturetu buti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, tuo tarpu, kai iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad jis mokesciu moketoju privalejo isiregistruoti ir pajamu mokesti iš savo veiklos moketi kaip asmuo, atitinkantis nenuolatinio Lietuvos gyventojo kategorija. LR GMPI 2 str. 4 d. nustatyta, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas – tai fizinis asmuo, kuris pagal LR GMPI 4 str. nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Skunde pamineta aplinkybe, kad A. S. Lietuvoje nera prabuves 183 dienu šiuo atveju nera reikšminga, nes tai tik viena iš aplinkybiu apibrežianciu atvejus, kada asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ( LR GMPI 4 str. 1 d. 3p.).

Iš LR GMPI 5 str. 4 d. esancios normos aiškinimo seka, kad šioje straipsnio dalyje nurodytos pajamu grupes, kurios yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamu mokescio objektas. Tai : 1) nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos vykdant individualia veikla Lietuvoje per nuolatine baze (iskaitant ir užsienio valstybese gautas pajamas, susijusias su šia veikla ir todel priskiriamas nuolatinei bazei), ir 2) ne per nuolatine baze gautos pajamos, kuriu šaltinis yra Lietuvoje. Taigi tokio asmens pajamu mokescio objektas yra ne tik iš Lietuvos, bet ir kitu užsienio valstybiu gautos pajamos, kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei. Nuolatine baze ( LR GMPI 2 str. 13 p.) suprantama kaip nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikejo veikla, Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikianciu per nuolatine baze Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veikla; arba vykdo savo nuolatine veikla per priklausoma atstova (agenta). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrežima nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos igaliota institucija. Toks apibrežimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansu ministro 2002 m. rugsejo 25 d. isakyme Nr. 301 „Del nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrežimo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriteriju patvirtinimo“. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje vykdoma individuali veikla laikoma nuolatine, jeigu nuo jo veiklos Lietuvoje pradžios tokia veikla sudaro užbaigta komercini operaciju cikla. Arba jei ir nesudaro tokio užbaigto komercinio operaciju ciklo, taciau pats vykdomos veiklos etapas yra savarankiška individuali veikla (arba jos dalis). A. S. atitinkant nenuolatinio Lietuvos gyventojo kategorija, jo vykdomai individualiai veiklai pagal individualios veiklos pobudi atitinkant veiklos, vykdomos per nuolatine baze, kategorija, nepagristas nuteistojo manymas, kad jei i Lietuvoje esanciuose komerciniuose bankuose jo iniciatyva atidarytas saskaitas iplaukdavo pajamos ne iš Lietuvoje esanciu šaltiniu, tai gautos pajamos neatitinka ir LR GPMI 5 str. 4 d. nustatyto nenuolatinio LR gyventojo pajamu mokescio objekto.

Apeliacines instancijos teismui nuteistojo gynejas pateike Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos atsakyma ( 6 bylos tomas, b. l. 122) i nuteistojo paklausima del mokesciu mokejimo nebutinumo. Taciau šis dokumentas neaiškina kitaip mokestiniu normu, reglamentuojanciu butina mokesciu administratoriaus informavima apie individualia veikla, isiregistravima mokesciu moketoju ir butina mokesciu sumokejima, negu jos išaiškintos byloje. Nuteistasis jame išdeste savo verslo salygas abstrakciai, nesiedamas su konkreciomis nustatytomis jo komercines – ukines veiklos aplinkybemis, pilnai neišdestes visos situacijos, prekiu eksporto aplinkybiu. Sažiningas ir apdairus verslininkas prieš pradedamas komercine veikla visuomet išsiaiškina savo verslo registravimo ir mokesciu mokejimo dalykus, tuo tarpu šiuo atveju tai buvo bandoma daryti ( sprendžiant iš paklausimo datos) besibaigiant bylos nagrinejimui pirmosios instancijos teisme.

Skunde minima Lietuvos ratifikuota 1993 11 30 ir isigaliojusi 1994 01 01 Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos dvišale sutartis "Del pajamu ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniu pažeidimu išvengimo", joje esantis itvirtintas rezidento statusas neturi reikšmes nustatant A. S. neteisetos komercines veiklos aplinkybes, jo pajamu, gautu iš šios veiklos apmokestinima. Ši sutartis sudaryta ir taikoma asmenu dvigubo apmokestinimo išvengimui. O šiuo atveju A. S. nei Estijos, nei Lietuvos mokesciu administratoriaus nebuvo informaves apie savo vykdoma komercine veikla, už kuria jis nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 gavo 1788 689,75 Lt pajamu. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu yra aiškiai nurodes, kad teisetai jis nesieme vykdyti komercines veiklos Estijoje, nes jis, vengdamas ankstesneje baudžiamojoje byloje jam priteisto didžiulio civilinio ieškinio atlyginimo, nenorejo, kad butu nustatytos jo pajamos Estijoje, todel nutare organizuoti versla Lietuvoje.

Iš A. S. vykdomos prekybos mobiliuju telefonu dalimis komercines veiklos pobudžio matyti, kad ji buvo vykdoma versliškai ir stambiu mastu ( net 53 kartus prekes per bendrove TNT buvo gabenamos i Kinija, Taivani, kitas šalis, už pateiktas iš Lietuvos prekes gaunama 1788 689,75 Lt pajamu). Tokia veikla neteiseta, nes buvo vykdoma neiregistravus individualios veiklos, nevedant jokios buhalterines apskaitos, nemokant privalomu mokesciu ir negavus pramonines nuosavybes savininko – koncerno „Nokia OYJ“ leidimo. Todel pagristai apygardos teismas šioje nuosprendžio dalyje kvalifikavo A. S. padaryta veika pagal BK 202 str. 1 d.

Skunde nenurodoma motyvu, kodel nuteistasis A. S. turetu buti išteisintinas pagal BK 216 str. 1 d. Pagal ši straipsni baudžiamas tas, kas siekdamas nuslepti ar iteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu budu igytus pinigus ar turta atliko su tuo turtu ar pinigais ar ju dalimi susijusias finansines operacijas, sudare sandorius ar naudojo juos ukineje, komercineje veikloje ar melagingai nurode, kad tai gauta iš teisetos veiklos. Asmens atsakomybei pagal BK 216 str. pakanka, kad toks asmuo padarytu bent viena iš objektyvine nusikaltimo sudeties puse sudaranciu veiku. Iš šioje byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu akivaizdžiai matyti, kad A. S. butent ir turedamas toki tiksla – nuslepti savo neteiseta komercine veikla ir kartu iš tokios veiklos gaunamas lešas, t.y lešas, nuo 2003 gruodžio men. iki 2004 spalio men. gaunamas iš vykdomos Lietuvoje neteisetos ukines-komercines veiklos, savo iniciatyva kitu asmenu vardu atidare saskaitas Lietuvoje veikianciuose bankuose, i jas už parduotas prekes iš ivairiu užsienio subjektu buvo pervedinejami pinigai. Dalis ju buvo išgryninama Vilniuje, dalis finansiniu operaciju pagalba pervedama i A. S. pažistamu saskaitas ir išgryninami Estijos bankuose. Taip pat pinigai buvo naudojami A. S. vykdomoje besitesiancioje komercineje veikloje bei naudojami apmokant už pirkta automobili BMW. Neteisus apeliantas tokius veiksmus skunde ivardindamas tik kaip atskira fiziniu asmenu piniginiu iplauku judejima. Pinigu judejimo ir panaudojimo aplinkybes rodo, kad finansines operacijos buvo A. S. daromos siekiant nuslepti iš neteisetos ukines – komercines veiklos gautus pinigus t.y. užmaskuoti ju gavimo šaltini.

Nepagristi nuteistojo argumentai ir del jam inkriminuoto BK 300 str. 1 d. sudeties subjektyviuju požymiu buvimo. Byloje nustatyta, kad A. S. veike tiesiogine tycia. Teismo nustatytos bylos aplinkybes rodo, kad A. S. suprato, jog melagingai nurodydamas važtarašciuose prekiu siuntejo (A. R. ) duomenis bei pasirašydamas pinigu priemimo kvituose už kita asmeni, jis irašo žinomai neteisingus duomenis, t. y. klastoja dokumentus. Taip pat A. S. suprato, kad iteikdamas šiuos suklastotus dokumentus UAB „TNT“ ( pirmam vežejui, kuris isipareigoja perduoti siunciamas parduoti prekes pirkejui), jis suklastotus dokumentus panaudoja. Nuteistasis norejo taip veikti ir veike samoningai. Nežinojimas, kad dokumentus Lietuvos Respublikoje klastoti draudžiama nuo baudžiamosios atsakomybes neatleidžia ( BK 2 str. 2 d.). Suklastoti važtarašciai ir pinigu priemimo kvitai, šiuo atveju laikytini svarbiais dokumentais, nes jie talpino reikšmingus teisinius faktus, irodancius faktiškai ivykusius sandorius ir faktus, reikalingus konstatuoti A. S. vykdomos ir siekiamos nuslepti ukines-finansines veiklos pobudi ir apimtis. Dokumentu klastojimo tikslas ir motyvai, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, nera butini BK 300 str. esancios nusikaltimo sudeties subjektyviosios puses butinieji elementai. Be to ir išvada apie tikslus ir motyvus paprastai nera daroma remiantis vien kaltininko paaiškinimais apie tai, koks faktorius salygojo jo elgesi. Kreipiamas demesys i visas nustatytas bylos aplinkybes. O aplinkybes byloje yra tokios, kad nuslepti tikraji prekiu siunteja, o kartu ir komercines veiklos subjekta, buvo reikalinga del to, kad neišaišketu neteiseta A. S. ukine-komercine veikla, salygojusi veliau sekusi iš tos veiklos nusikalstamu budu igytu pinigu legalizavima.

Per nuteistojo nepraleista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo laikotarpi nuteistasis papildomai apskunde ir tai, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis istatymas konfiskuojant automobili a/m ,,Mercedes Benz“ XXXXXXXX.

Apeliacines instancijos teismo kolegija šioje nuosprendžio dalyje konstatuoja, kad a/m ,,Mercedes Benz“ XXXXXXX buvo pirmosios instancijos teismo konfiskuotas kaip priemone nusikalstamai veikai daryti. Toks privalomo konfiskavimo pagrindas yra numatytas BK 72 str. 2 d. 2 p. Nors tiesiogiai šis punktas nuosprendyje nenurodytas, taciau nuosprendžio rezoliucineje dalyje yra žodžiais paaiškinta, kokiu pagrindu taikomas automobilio konfiskavimas. Butent šiuo automobiliu, tuoj po jo igijimo, nuo 2004 08 13 naudojosi A. S. vykdydamas savo neteiseta ukine veikla, atvykdamas iš Estijos. Butent šiame automobilyje 2004-10-29 buvo rasti atvežti A. S. neteisetos ukines - komercines veiklos objektai : ritiniai su „UEM“ tipo mikroschemomis, sukurtomis koncerno „Nokia“ mobiliesiems telefonams, galinciomis pašalinti telefono IMEI koda, kuriais prekiauti A. S. koncerno „Nokia OYJ“ leidimo neturejo. Išties formaliai automobilis priklauso Taline registruotai UAB „Ingross Invest“, kurios viena iš akcininkiu yra byloje teisme apklausta liudytoja M. Š. . Taciau byloje nera duomenu, kad ši bendrove Lietuvoje vykdytu kokia nors veikla, kuriai reikalingi nuolatiniai vizitai i Lietuva lengvuoju automobiliu. Iš M. Š. apklausos teisme matyti, kad automobilis buvo igytas 2004 m. liepos menesi butent nuteistojo iniciatyva, jis, budamas šios bendroves direktoriumi, automobiliu daugiausiai ir naudojosi, sumokejo už šio automobilio igijima iš savo saskaitos ( 6 bylos tomas, b. l. 16-18). Iš nustatytu bylos aplinkybiu matyti, kad iš A. S. nusikalstamos veiklos gauti pinigai buvo išgryninami ir per UAB „Ingross Invest“ M. Š. vyro, S. Š. , saskaita. Šia saskaita turejo teise naudotis bei kontroliuoti ir M. Š. ( 4 bylos tomas, b. l. 120). Todel yra realus pagrindas manyti, kad UAB „Ingross Invest“ akcininkei turejo ir galejo buti žinoma, kad bendrovei priklausantis automobilis gali buti panaudotas A. S. darant nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacini skunda atmesti.