- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- T-XX-83-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Akademinės
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Akademinės kredito unijos skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (2.2.17.-2060/06)-207 netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti žymą - sąlygą neperleisti turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui pagal 2009 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. 04085/PS/03 ir nurodė, kad nekilnojamojo turto registre turto savininko prievolės neregistruojamos.
Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 161 pakeitė valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (2.2.17.-2060/06)-207 ir išdėstė jį taip: „Akademinės kredito unijos prašymo įregistruoti žymą - sąlygą neperleisti turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui pagal 2009-03-17 paskolos sutartį Nr. 04085/PS/03, netenkinti, kadangi pateiktas dokumentas – 2009-03-17 paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, taigi neatitinka Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (2.2.17.-2060/06)-207; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 161; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą - sąlygą neperleisti turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui pagal 2009 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. 04085/PS/03.
Pareiškėjas nurodė, kad jis teritoriniam registratoriui pateikė paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėjai A. P. P. numatytas jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suvaržymas, kol paskolos gavėja visiškai grąžins pareiškėjui paskolą ir kitas sutartyje numatytas įmokas. Taigi pateiktoje paskolos sutartyje yra nustatyta sąlyga, kuri iš esmės keičia paskolos gavėjai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes, todėl toks suvaržymas gali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punktas, 15 straipsnio 2 dalies 14 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimas pateikti notariškai patvirtintą paskolos sutartį yra nepagrįstas, nes įstatymai nenustato, jog paskolos sutartis turi būti įforminta notariškai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registratorius turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktas). Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nekilnojamojo turto registratoriui pateiktoje 2009 m. kovo 17 d. paskolos sutartyje yra numatyta sąlyga, kad paskolos gavėja neturi teisės jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip juo disponuoti, taip pat bet kuriuo būdu apsunkinti ar suvaržyti savo nuosavybės teises į šį turtą be atskiro pareiškėjo sutikimo. Tokia sąlyga laikytina nekilnojamojo daikto suvaržymu, todėl atitinkamam sandoriui, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra privaloma notarinė forma. Kadangi pateikta paskolos sutartis yra sudaryta rašytine forma, todėl atsisakymas įregistruoti daiktinių teisių suvaržymus pagal pateiktą sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo savo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui argumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad nors šioje byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų sprendimai, tačiau keliamas ginčas nėra grynai administracinis. Byloje ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo įvertinimas pirmiausia priklauso nuo to, kokios išvados bus padarytos dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto registratoriui pateiktos paskolos sutarties formos ir joje numatytų sąlygų pobūdžio. Tuo tarpu šių klausimų išsprendimas yra susijęs su atitinkamų civilinių teisinių santykių analize ir civilinės teisės normų taikymu. Šiuos klausimus turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nors aptariamu atveju byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčas taip pat turi reikšmingų civilinių teisinių aspektų. Ginčo išsprendimas yra susijęs su pareiškėjo nekilnojamojo turto registratoriui pateiktos sutarties formos vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis. Šiuo atveju, tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimą dėl sutarties formos, bus galima spręsti dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartis, priimta byloje akcinė bendrovė SEB bankas v. valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).
Specialioji teisėjų kolegija, konstatavusi, jog aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylą grąžina apeliacinės instancijos administraciniam teismui, kuris, atsižvelgdamas į šioje nutartyje padarytas Specialiosios teisėjų kolegijos išvadas dėl bylos rūšinio teismingumo, turi baigti nagrinėti pareiškėjo šioje byloje paduotą apeliacinį skundą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Akademinės kredito unijos skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka baigti nagrinėti apeliacinį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys