- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2-4781-824/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02143-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Kęstutis Kanišauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. - Kubilienės ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išsprendė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus atsakovui M. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. B. padidinimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismo posėdžio metu šalys nusprendė bylą baigti taikos sutartimi, pateikė pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, nurodė, kad teisinės taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą, įtvirtinta civilinio proceso normose. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.
Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė sudarydamos taikos sutartį, kuri neprieštarauja įstatymui, šalių interesams, bylos medžiagai, todėl taikos sutartis tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str.).
Ieškovei 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-70-1065 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal pateiktą 2018-06-22 pažymą Nr. NTP-7-3915, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 221,00 Eur suma, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovo valstybei. Teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, apimtį, į tai, kad šalys ginčą baigė taikiai, į atsakovo materialinę padėtį bei tai, kad jis augina dar du mažamečius vaikus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas pablogintų jo ir šeimos materialinę padėtį, todėl iš atsakovo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovei suteikta antrine teisinė pagalba (CPK 96 str. 5 d., 99 str.).
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo valstybės naudai priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 5,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis) už išlaikymo dydžio pakeitimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 99 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsniu, 290 straipsniu, 293 straipsnio l dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Patvirtinti 2018 m. birželio 26 d. tarp šalių – ieškovės I. B. – Kubilienės, a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį pagal kurią:
1. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) savo sūnui T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mokės po 125,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-07-01 iki T. B. pilnametystės. Atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant mamą I. B. – Kubilienę.
3. I. B. – Kubilienė sutinka su šios taikos sutarties sąlygomis dėl išlaikymo dydžio T. B..
4. M. K. vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervedinės į I. B. – Kubilienės nurodytą banko sąskaitą.
Civilinę bylą Nr. 2-4781-824/2018 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, į.k. 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.