- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- eI-560-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03349-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gudara“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gudara“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. U. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-4), prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl bankroto administratoriaus UAB ,,Gudara“ (toliau – ir Administratoriaus) veiksmų Nr. (10.4)D2-2544; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB ,,Gudara“ veiklos patikrinimo skyrimo. Nurodo, kad 2017 m. liepos 17 d. skundu ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymu kreipėsi į Tarnybą dėl Administratoriaus veiksmų administruojant BUAB „Statetas“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Skunduose nurodė, kad Administratorius nebendradarbiauja su pareiškėju, vilkina jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimą, todėl prašė Tarnybos pradėti Administratoriaus veiklos patikrinimą ir skirti griežčiausią nuobaudą. Tarnyba 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą kuriuo nusprendė neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo nepradėti, motyvuodama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punktą (toliau – VAĮ) būtų pažeistas minimalios ir proporcingos priežiūros principas. Pareiškėjas skunduose teigė, kad Administratorius nurodo klaidingas aplinkybes, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pertrauką, kurios tikslas sulaukti specialisto ataskaitos. Administratorius savo atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2507-343/2017 dėl kreditorinių reikalavimo tvirtinimo teigė, kad specialisto ataskaita bus gauta tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau specialisto ataskaitoje parengimo data yra nurodoma ta pati, kaip ir apžiūros atlikimo, t. y. 2017 m. birželio 16 d., o atsižvelgus į ataskaitos apimtį ir sudėtingumą tikėtina, jog ataskaita buvo surašyta tą pačią dieną iškart po apžiūros. Administratoriaus versijos klaidingumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad 2017 m. liepos 11 d. buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas ir vienas iš klausimų buvo numatomas specialisto ataskaitos vertinimas, tačiau susirinkimas neįvyko, pareiškėjas apie tai informuotas nebuvo. Pažymi, kad 3 iš 4 asmenų, kuriems priklauso 93,61 procentų visų BUAB „Statetas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, tiesiogiai susiję su buvusia įmonės vadove ir savininke, t. y. pačiai savininkei priklauso 69,34 procentų, savininkės vyro įmonei priklauso 20,82 procentų, o savininkės motinos įmonei 3,54 procentų visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų, todėl tai, jog Administratorius proteguoja įmonės savininkų interesus ir veikia prieš įmonės kreditorių interesus, suponuoja apie galimą šališkumą ir suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 23 straipsnio 1 punkto pažeidimo, pagal kurį kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti renkamas kreditorius buvęs įmonės vadovas, savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai. Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Statetas“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo pirmininku yra UAB „Statetas“ buvusi vadovė ir vienintelė akcininkė M. B.. Pažymi, kad pagal Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktą, neplaninio patikrinimo tikslas yra įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, bei užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Taigi iš patikrinimo tikslo matyti, kad patikrinimas skiriamas patikrinti skunduose nurodomų aplinkybių teisingumą, todėl patikrinimo atlikimas savaime nesukels Administratoriui neigiamų pasekmių. Dėl išdėstytų aplinkybių ir Administratoriaus pažeidimų pakartotinumo šie pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai (Taisyklių 22¹ punktas). Pareiškėjas mano, kad Tarnyba privalėjo atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 68–71) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog Administratorius neatliko savo pareigų, susijusių su pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, t. y. nustatyta, kad Administratorius pateikė kreditorių susirinkimui, kaip kompetentingam subjektui, svarstyti klausimą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, o teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Tarnyba pažymi, kad jai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl paties kreditorių susirinkimo veiklos, jo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Minėta ĮBĮ norma nesieja galimybės vykdyti bankroto proceso ne teismo tvarka su galimomis įmonės ir kreditorių tarpusavio sąsajomis. 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo protokole, įforminant balsavimą, nurodyta, kad teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, priešingų duomenų Tarnyba neturėjo ir pareiškėjas jų nepateikė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi teisė rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką priskirta ne Administratoriaus, o kreditorių susirinkimo kompetencijai ir Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl paties kreditorių susirinkimo veiklos, jo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalių nuostatomis, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą nusižengimą. Todėl institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad toks sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių (LVAT 2011 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1080-552/2015). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno apygardos teismą ir jame yra nagrinėjami klausimai dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, Administratoriaus atstatydinimo bei bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, kurioje pareiškėjui aktualiais klausimais bus priimti sprendimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gudara“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas.
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo nutarta nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo (b. l. 8-10), pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundą dėl netinkamų Administratoriaus veiksmų (b. l. 11-13) bei 2017 m. liepos 26 d. papildomą skundą dėl Administratoriaus įgalioto asmens suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi (b. l. 55-57).
Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis arba juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto administratoriui ĮBĮ suteikia plačius įgaliojimus atliekant įmonių administravimo procedūras, jis gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis ir kitos nuostatos).
Bankroto administratoriaus veikla yra valstybės prižiūrima. ĮBĮ nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, susijusius su administratoriaus reputacija, išsilavinimu, patirtimi (ĮBĮ 11² straipsnis). Bankroto administratoriui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, išduodamas bankroto administratoriaus pažymėjimas (ĮBĮ 11⁵ straipsnis), o asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto paslaugas nuo jų įrašymo į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (ĮBĮ 11⁶ straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalis paveda Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintose Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse. Šių taisyklių 2 punktas Tarnybai paveda atlikti administratorių veiklos priežiūrą, o pagal taisyklių 3 punktą šios priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti. Pagal šių taisyklių 7 punktą priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius patikrinimus ir (arba) neplaninius patikrinimus, kurie atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu esant VAĮ nustatytiems pagrindams. Remiantis šių taisyklių 8 punktu, patikrinimai atliekami, be kita ko, vadovaujantis VAĮ, šiomis taisyklėmis ir pagal VAĮ priežiūros institucijos parengtomis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintomis ir priežiūros institucijos vadovo patvirtintomis patikrinimų taisyklėmis.
Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Pagal Taisyklių 20 punktą neplaninis patikrinimas priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas, be kita ko, priežiūros institucijai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taisyklių 21 punktas numato, kad priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir <...> priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Remiantis Taisyklių 22 punktu priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. Taisyklių 22¹ punktas numato, kad priežiūros institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal prašyme (skunde) nurodytas aplinkybes aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas vykdymas yra mažareikšmis, t. y. vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas pagal visus Taisyklių 22³ punkte nurodytus pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus. Pagal Taisyklių 22³ punktą mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris nėra kartotinis; truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų; tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų; neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui; neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams.
Skundžiamo administracinio akto priėmimo aplinkybės ir keliamo ginčo esmė.
Pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti UAB „Gudara“ direktoriaus veiklos patikrinimą, nušalinti UAB „Gudara“ nuo BUAB „Statetas“ bankroto administratoriaus pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas BUAB „Statetas“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pareiškėjui pareiškus kreditorinį finansinį reikalavimą, nebendrauja su pareiškėju telefonu, elektroniniu paštu, neteikia pareiškėjui informacijos, neatvyksta į kreditorių susirinkimus, Administratoriaus veiksmais vilkinamas jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, įmonės kreditoriai, inicijavę bankroto procedūrą ne teismo tvarka, yra įmonės akcininkai ir vadovai, susiję artimais giminystės ryšiais, Administratorius juos proteguoja, todėl, pareiškėjo manymu, Administratoriaus veiksmais pažeidžiami profesinės kompetencijos, teisingumo, sąžiningumo principai. Pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti UAB „Gudara“ direktoriaus veiklos patikrinimą ir skirti Administratoriui griežčiausią nuobaudą. Pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad Administratorius veikia jį išrinkusių kreditorių naudai, kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti BUAB „Statetas“ bankroto bylą ne teismo tvarka buvo neteisėtas, nes priimtas nesilaikant ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes kreditorių susirinkimo pirmininke buvo išrinkta UAB „Statetas“ vadovė ir vienintelė akcininkė M. B.. Vadovės siūlymas iškelti įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka neteisėtas, nes ji turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, pareiškėjo manymu, vadovė siekė nuslėpti tikrąsias bankroto priežastis, t. y. galimai tyčinio ar nusikalstamo bankroto sąlygų egzistavimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad BUAB „Statetas“ bankroto procedūra ne teismo tvarka negalėjo būti vykdoma, o Administratorius nepaisė BUAB „Statetas“ vienintelės akcininkės M. B. daromų ĮBĮ pažeidimų.
Tarnyba, gavusi minėtus pareiškėjo skundus, 2017 m. liepos 31 d. paprašė Administratorių pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl skunduose nurodytų aplinkybių (b. l. 85). UAB „Gudara“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimuose (b. l. 79-81) prašė pareiškėjo skundų netenkinti ir paaiškino, kad gavęs informaciją apie UAB „Statetas“ pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekokybiškai sumontuotas lauko duris, 2016 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė visiems namo gyventojams pranešimą apie tai, kad bendrovei vykdoma bankroto procedūra ir gyventojai informuotų administratorių dėl įmonės netinkamai atliktų darbų. Administratorius, 2017 m. balandžio 4 d. gavęs pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, sušaukė kreditorių susirinkimą ir pateikė kreditoriams nutarimo projektą su siūlymu patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, tačiau 2017 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimas Administratoriaus siūlomą nutarimo projektą atmetė bei įpareigojo Administratorių pareiškėjui pateikus aiškią sąmatą ir patikslinus sumą, sušaukti kitą kreditorių susirinkimą. UAB „Gudara“ nurodė, kad pareiškėjas nepatikslino nei sąmatos, nei kreditorinio reikalavimo dydžio. 2017 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta su techniniu prižiūrėtoju nuvykti į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir pareiškėjo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodytas aplinkybes įvertinti specialistui. 2017 m. birželio 16 d. pareiškėjo sutikimu jo gyvenamojoje vietoje buvo apžiūrėtos, nufotografuotos grindys ir šiuo metu laukiama vertinimo ataskaitos. UAB „Gudara“ paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. UAB „Gudara“ manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skunduose nurodyti argumentai dėl Administratoriaus neveikimo nepagrįsti – Administratorius siūlė kreditorių susirinkimui patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, samdyti atestuotą specialistą kokybės įvertinimui.
Tarnyba byloje skundžiamu 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (10.4)D2-2544 nusprendė nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal minėtuose pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes. Tarnyba šį sprendimą motyvavo tuo, kad nenustatė Administratoriaus veiksmuose bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų, tarp jų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, pažeidimų. Tarnyba padarė išvadą, kad nebuvo pakankamo pagrindo Administratoriui kilti pagrįstų įtarimų dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumo, nes nėra duomenų, kad įmonė keliant jai bankroto bylą neatitiko ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Be to, Tarnyba konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Administratorius netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, nes Administratorius teikė kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Tarnyba nurodė, kad jai nesuteikti įgaliojimai spręsti dėl kreditorių susirinkimo veiklos, jo nutarimų teisėtumo. Pareiškėjas yra kreipęsis į teismą, jame nagrinėjami klausimai dėl jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, Administratoriaus atstatydinimo bei bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, kur bus priimti sprendimai pareiškėjui aktualiais klausimais. Tarnyba skundžiamame sprendime, be kita ko, rėmėsi VAĮ įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu.
Pareiškėjas nesutinka su 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, nurodydamas, kad Tarnyba neįvertino aplinkybių dėl Administratoriaus nebendradarbiavimo su pareiškėju, vertino tik administratoriaus paaiškinime nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė, kad pertrauka iki specialisto vertinimo ataskaitos pateikimo buvo paskelbta vilkinant pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimą, neatsižvelgė, kad trys iš keturių kreditorių susiję su buvusia įmonės vadove ir akcininke, Tarnyba nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų imperatyvių ĮBĮ pažeidimų, t. y. kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Statetas“ kreditorių susirinkimo pirmininku buvo šios įmonės buvusi vadovė ir vienintelė akcininkė, o Administratorius nesiėmė veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, Administratoriaus pažeidimai negali būti pripažįstami mažareikšmiais, be to, Administratorius jau turi dvi galiojančias nuobaudas – viešus įspėjimus.
Dėl skundžiamo administracinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą ne kiekvienas asmens kreipimasis į Tarnybą yra pagrindas Tarnybai pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Iš Taisyklių 20 punkto turinio spręstina, kad Tarnybos vadovo sprendimu neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 3 punktą bankroto administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti, todėl tuo atveju, jeigu jau pradiniu etapu vertinant kreipimosi turinį administratoriaus veiksmuose neįžvelgiami teisės aktų pažeidimų požymiai, patikrinimo atlikimas neatitiktų bankroto administratorių veiklos priežiūros tikslų. Taigi Tarnyba tokioje situacijoje turi įgaliojimus priimti sprendimą neatlikti neplaninio patikrinimo, tokie Tarnybos įgaliojimai aiškiai įtvirtinti Taisyklių 21 punkte.
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad Tarnyba, gavusi 2017 m. liepos 17 ir 26 d. pareiškėjo skundus ir Administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimus, pagrįstai sprendė nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos administruojant UAB „Statetas“ patikrinimo. Teismas sutinka su atsakovu, kad iš Tarnybos surinktos informacijos visumos nebuvo pagrindo įtarti, kad Administratoriaus veiksmuose yra galimų teisės aktų pažeidimų požymių.
Pareiškėjo skunduose buvo nurodyta, kad bankroto administratorius, vykdydamas BUAB „Statetas“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pareiškėjui pareiškus kreditorinį finansinį reikalavimą, nebendrauja su pareiškėju telefonu, elektroniniu paštu, neteikia pareiškėjui informacijos, neatvyksta į kreditorių susirinkimus, Administratoriaus veiksmais vilkinamas jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, įmonės kreditoriai, inicijavę bankroto procedūrą ne teismo tvarka, yra įmonės akcininkai ir vadovai, susiję artimais giminystės ryšiais, Administratorius juos proteguoja, todėl, pareiškėjo manymu, Administratoriaus veiksmais pažeidžiami profesinės kompetencijos, teisingumo, sąžiningumo principai. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti BUAB „Statetas“ bankroto bylą ne teismo tvarka buvo neteisėtas, kreditorių susirinkimo pirmininke, pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ nuostatas, buvo išrinkta UAB „Statetas“ vadovė ir vienintelė akcininkė M. B., o Administratorius nepaisė BUAB „Statetas“ vienintelės akcininkės M. B. daromų ĮBĮ pažeidimų.
Kaip nustatyta, 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Statetas“ kreditorių susirinkime šio susirinkimo pirmininke buvo išrinkta M. B., nuspręsta pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka ir pavesti bankroto procedūrą atlikti UAB „Gudara“ (b. l. 92-93). Teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ Administratorius neturi teisės vertinti kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo, o, priešingai, turi juos vykdyti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas), už kreditorių susirinkimo nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą administratoriui gali būti taikoma atsakomybė (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Statetas“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų dėl šio susirinkimo pirmininkės išrinkimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo teisėtumas, nebuvo susiję su Administratoriaus veiksmais ir Tarnybai nesudarė pagrindo įtarti, kad Administratorius pažeidė bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, tariamai nereaguodamas į daromus ĮBĮ pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad pareiškėjas Kauno apygardos teisme iškėlė civilinį ginčą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, bankroto administratoriaus atstatydinimo, bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1043-343/2018), kuriame sprendžiami klausimai, susiję su šiais kreditorių susirinkimo sprendimais.
Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą ir dėl pareiškėjo argumentų dėl Administratoriaus veiksmais tariamai vilkinamo jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nebendradarbiavimo su pareiškėju, kreditorių, susijusių su UAB „Statetas“ akcininke, tariamu protegavimu. Tarnybos nustatytos faktinės bankroto proceso vykdymo aplinkybės ir UAB „Gudara“ paaiškinimai paneigia šiuos pareiškėjo argumentus.
Kaip nustatyta, pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. Administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą 3146 Eur sumai (b. l. 14-15), kuriame nurodė, kad UAB „Statetas“ parduotame gyvenamajame name atsirado kokybės trūkumų, dėl kurių reikalinga atlikti darbus, kurių vertė 3146 Eur. Iš UAB „Gudara“ 2017 m. gegužės 2 d. elektroninio laiško pareiškėjo atstovui, 2017 m. balandžio 28 d. pranešimo dėl kreditorių susirinkimo ir darbotvarkės (b. l. 121-122) matyti, kad Administratorius dėl pareiškėjo įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jo finansinio reikalavimo tvirtinimo šaukė kreditorių susirinkimo posėdį. Iš UAB „Statetas“ 2017 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio (b. l. 125) matyti, kad Administratorius siūlė įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą ir tvirtinti jo finansinį reikalavimą, tačiau kreditoriai nusprendė priešingai, taip pat nusprendė informuoti pareiškėją dėl būtinybės tikslinti sąmatą ir kito kreditorių susirinkimo sušaukimą šiuo klausimu. Iš 2017 m. gegužės 22 d. UAB „Gudara“ elektroninio laiško pareiškėjo atstovui matyti, kad Administratorius pareiškėją informavo apie kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą, nusiuntė kreditorių susirinkimo protokolą, informavo apie sekančio kreditorių susirinkimo šiuo klausimu datą (b. l. 123-124, 132). Administratorius 2017 m. birželio 14 d. informavo pareiškėją apie perkeltą kreditorių susirinkimo datą (b. l. 128). Iš UAB „Gudara“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad kreditorių susirinkimas 2017 m. birželio 16 d. nusprendė su techniniu prižiūrėtoju nuvykti į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir įvertinti pareiškėjo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas buvo informuotas apie šį kreditorių susirinkimo sprendimą, 2017 m. birželio 16 d. pareiškėjo sutikimu buvo apžiūrėti galimai nekokybiškai atlikti darbai. UAB „Gudara“ 2017 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie po pertraukos tęsiamo kreditorių susirinkimo datą bei darbotvarkę (b. l. 133-134, 137). Iš UAB „Gudara“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad iki šios dienos kreditorių susirinkimas neišsprendė pareikšto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, nes nebuvo gauta techninio prižiūrėtojo ataskaita, be to, dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą (pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis į teismą pareiškėjas kreipėsi 2017 m. liepos 26 d.).
Teismo vertinimu, pagal tokias faktines aplinkybes Tarnybai nebuvo pagrindo įtarti, kad Administratorius pažeidė teisės aktų nuostatas ir vilkino pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo sprendimą ar protegavo kitus kreditorius. Kaip leidžia spręsti aptartos faktinės aplinkybės, Administratorius įvykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą funkciją ir teikė kreditorių susirinkimui (bankroto proceso ne teismo tvarka metu vykdančiam teismo funkcijas) patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, tačiau kreditorių susirinkimas 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu priėmė sprendimą netvirtinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo. Administratorius vykdė kreditorių susirinkimo nutarimus, informavo pareiškėją apie šaukiamų kreditorių susirinkimų laiką, darbotvarkes. Kaip matyti, pareiškėjas buvo informuotas ir apie kreditorių susirinkimo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą su techniniu prižiūrėtoju nuvykti į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir įvertinti pareiškėjo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodytas aplinkybes, 2017 m. birželio 16 d. su pareiškėjo sutikimu buvo apžiūrėti galimai nekokybiškai atlikti darbai. Kaip paaiškina Administratorius, kreditoriai nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nes nebuvo gauta techninio prižiūrėtojo ataskaita. Aptartos aplinkybės rodo, kad kreditorių susirinkimas iki pareiškėjo skundų Tarnybai pateikimo dienos nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ne dėl Administratoriaus netinkamai atliekamų veiksmų ar vilkinimo tokius veiksmus atlikti, o dėl kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų. Tarnybai nesuteikti įgaliojimai vertinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo veiklos, jo priimamų nutarimų teisėtumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jam galimai kilo sunkumų susisiekiant su Administratoriumi telefonu, elektroniniu paštu, Tarnybai taip pat nesudarė pagrindo pradėti Administratoriaus veiklos patikrinimo, nes, viena vertus, Tarnybai nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes, be to, nebuvo pateikti duomenys, kad Administratorius neatsako į pareiškėjo oficialiai raštu pateiktus paklausimus, antra vertus, pareiškėjas, neturėdamas įmonės kreditoriaus statuso (nesant patvirtintiems jo reikalavimams), dar neturėjo kreditoriams suteiktų teisių, numatytų ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje, tarp jų dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.
Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad Tarnyba, gavusi 2017 m. liepos 17 ir 26 d. pareiškėjo skundus ir Administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimus, pagrįstai sprendė nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos administruojant UAB „Statetas“ patikrinimo. Pareiškėjo skundo teismui argumentai, kad Tarnyba vertino tik administratoriaus paaiškinime nurodytas aplinkybes, nepagrįsti, nes iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Tarnyba vertino visas teisiškai reikšmingas bankroto proceso vykdymo aplinkybes, kurios susijusios su Administratoriaus atliktais veiksmais. Pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų imperatyvių ĮBĮ pažeidimų, atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi pareiškėjas skunduose nurodė, kad tokius ĮBĮ pažeidimus padarė ne Administratorius, bet kreditorių susirinkimas, o, kaip minėta, Tarnybai nesuteikta teisė vertinti kreditorių susirinkimo veiklos teisėtumo, ji yra bankroto administratorių veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Pareiškėjo skunde teismui nurodyta aplinkybė, kad Administratoriaus padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai, kad Administratorius jau turi dvi galiojančias nuobaudas – viešus įspėjimus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi Tarnyba šiuo atveju sprendimo atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą negrindė Taisyklių 22¹ punktu, suteikiančiu teisę nepradėti neplaninio patikrinimo, jei galimas teisės aktų reikalavimų yra mažareikšmis. Kaip minėta, skundžiamą sprendimą Tarnyba grindė tuo, kad Administratoriaus veikloje apskritai nenustatė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių, o ne tuo, kad pažeidimai mažareikšmiai. Pasisakydamas dėl skundžiamame atsakovo sprendime minimo VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto minimalios ir proporcingos priežiūros principo, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas pagrįstai juo vadovavosi, kadangi priežiūros veiksmų Administratoriaus atžvilgiu atlikimas, kai jau pradiniame etape vertinant kreipimosi turinį Administratoriaus veiksmuose neįžvelgiami teisės aktų pažeidimų požymiai, sudarytų prielaidas pažeisti šį principą.
Teismui nenustačius pagrindų Tarnybos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimui panaikinti, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl šio sprendimo naikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunduose išdėstytą prašymą atlikti UAB „Gudara“ veiklos neplaninį patikrinimą, todėl nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo bei įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB ,,Gudara“ veiklos patikrinimo skyrimo. Šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo M. U. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.