Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1A-152-193-2011
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00699-2007-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
K. B.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-193/2011

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00699-2007-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,nuteistajam K. B. ir jo gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams, bei pagal BK 145 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šias bausmes subendrinus prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę su 2009-09-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš K. B. priteista 3000 litų D. S. neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. B. nuteistas už tai, kad jis:

- 2007-11-07 13.07 val., 2007-11-08 iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), į D. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), siuntė necenzūrinio turinio SMS pranešimus, kuriuose dėl to, kad D. S. K. B. atžvilgiu kreipėsi su pareiškimu į Utenos rajono PK dėl jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo, netiesiogiai grasino D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2007-11-06 iki 2007-11-10, paskambinęs iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau kaip penkis kartus į D. S. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu, dėl to, kad D. S. K. B. atžvilgiu parašė pareiškimą į Utenos rajono PK dėl jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo, grasino pastarąjį nužudyti ir padegti jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, tokiais savo veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusįjį D. S.;

- 2008-07-01, 2008-10-08, 2008-12-01, 2008-12-12, 2009-03-27, 2009-05-28, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2008-07-24 Utenos apskrities VPK areštinėje, 2009-07-30 ir 2009-08-04 Marijampolės pataisos namuose, D. S. parašė ir paštu išsiuntė, o D. S. gavo grasinančio turinio laiškus, kuriuose netiesiogiai, naudodamasis necenzūriniais žodžiais, manydamas, kad dėl D. S. kaltės jis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, grasino D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, tokiais savo veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusįjį D. S..

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendžiu, prašo jį išteisinti. Teigia, kad šis teismo nuosprendis yra neteisingas, per griežtas. Apelianto manymu, nukentėjusysis D. S. yra nesveikos psichikos, nuolat girtaujantis, agresyvus, kerštingas, pavydus, nesutariantis su aplinkiniais, ieškantis priekabių. Nuteistojo teigimu, jo D. S. rašyti laiškai bei kelios žinutės nėra grasinimai ar pan., tai yra tik noras pasakyti pastarajam, kad šis atstotų nuo jo ir jo artimųjų. Apeliantas teigia, kad D. S. nuolat persekioja jo šeimą bei visaip ją terorizuoja – grasina jo motinai, šmeižia brolį. Nuteistojo K. B. teigimu, jis yra neteisingai, melagingai apkaltintas bei nuteistas. Nurodo, kad pyktis su D. S. nesiruošia ir jam negrasina.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas K. B. neigia padaręs BK 145 str. 1 ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neranda pagrindo nuteistojo skundą tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tinkamai kvalifikavo K. B. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes už jas.

Nuteistasis K. B. neneigia, kad D. S. parašė laiškus bei kelias žinutes, tačiau neigia, jog grasino D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, pastarąjį nužudyti ir padegti jo namus. Apeliantas pateikia savo veiksmų interpretaciją teigdamas, kad jo D. S. rašyti laiškai bei žinutės tėra noras pasakyti D. S., kad šis atstotų nuo jo ir jo artimųjų. Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestini.

Apelianto K. B. kaltę dėl grasinimų D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, pastarąjį nužudyti ir padegti jo namus (dvi veikos) įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai – nukentėjusiojo D. S., liudytojų J. T., A. I., V.O. S. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūrų protokolų duomenys. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai šių įrodymų pagrindu konstatavo, kad K. B. padarė BK 145 str. 1 ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Be to, tai, kad K. B. padarė pastarąsias veikas iš dalies patvirtina ir paties apelianto K. B. parodymų bei jo apeliacinio skundo teiginių prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad 2008-07-01, 2008-10-08, 2008-12-01, 2008-12-12, 2009-03-27, 2009-05-28, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2008-07-24 Utenos apskrities VPK areštinėje, 2009-07-30 ir 2009-08-04 Marijampolės pataisos namuose, D. S. parašė ir paštu išsiuntė, o D. S. gavo grasinančio turinio laiškus, kuriuose netiesiogiai, naudodamasis necenzūriniais žodžiais, manydamas, kad dėl D. S. kaltės jis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, grasino D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, tokiais savo veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusįjį D. S.. Šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo D. S., liudytojų A. I. ir V. O. S. parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys. Be to, D. S. rašęs laiškus neneigia ir pats apeliantas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Byloje nustatyta, kad K. B. 2007-11-07 13.07 val., 2007-11-08 iš savo mobiliojo ryšio telefono į D. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną siuntė necenzūrinio turinio SMS pranešimus, kuriuose netiesiogiai grasino D. S. padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, po to analogiškus grasinimus D. S. atžvilgiu išsakė sistemingai, laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2007-11-10 ne mažiau kaip penkis kartus paskambinęs į D. S. mobiliojo ryšio telefoną. Šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo D. S., liudytojo J. T. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenys. Be to, D. S. rašęs SMS pranešimus neneigia ir pats apeliantas.

Kritiškai vertintini apelianto teiginiai apie tai, kad jis buvo priverstas taip elgtis dėl, pasak apelianto, netinkamo, neteisėto D. S. elgesio tariamai terorizuojant jo, K. B., šeimą, bei teiginys, kad jis, K. B., pats pyktis su D. S. nesiruošia ir jam negrasina. Šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini. Nuteistojo D. S. rašytų SMS pranešimų ir laiškų turinys, priešingai apelianto teiginiams, yra tiesiogiai ar netiesiogiai grasinamojo pobūdžio. Taip pat grasinantys teiginiai buvo išsakyti ir telefoninių pokalbių su D. S. metu, ką patvirtina nuo tyrimo pradžios nuoseklūs ir teismui abejonių, vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, nekeliantys nukentėjusiojo parodymai, taip pat liudytojo J. T. parodymai. Todėl atsižvelgdamas į konkrečius K. B. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiojo D. S. ir nuteistojo K. B. santykius, bei į tai, kad nuteistasis jau anksčiau buvo panaudojęs prieš D. S. fizinį smurtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, jog K. B. nuosprendyje nurodyti įvairiomis formomis išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto K. B. kaltė dėl nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 1 ir 2 d. padarymo yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl jų nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo K. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. K. B. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas kurių nesunkus, kitas – apysunkis, juos padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, nesant jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas K. B. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad K. B. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių K. B. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Apeliacinio skundo teiginiai apie nukentėjusiojo D. S. sveikatos būklę nenagrinėtini, nes tai nėra skundžiamo teismo nuosprendžio dalykas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėAlgirdas Gaputis