Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64-1 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72-2 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įpareigojimo įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo vykdymo pradžios, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2024 m. rugpjūčio mėn. 15 d., apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas R. M. namuose, kambaryje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia rankos kumščiais sudavė ne mažiau 8 smūgius į įvairiais kūno vietas nukentėjusiajam R. M. ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus krūtinės ląstos srityje, kairės rankos srityje, kairio kelio srityje, lūpos srityje, minkštųjų audinių patinimą lupos srityje, poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą galvos plaukuotoje dalyje (užausio srityje) - nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1dalyje.

be to, S. K. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn. 15 d., apie 08.30 val., prieš savininko R. M. valią, neteisėtai, rankomis atplėšęs medines gyvenamojo namo duris ir taip jas išlauždamas, įsibrovė į kito žmogaus - R. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 165 straipsnio 1 dalyje.

S. K. posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad jis kartu su draugais K. R. ir jo žmona V. R. jo namuose vartojo alkoholį. Sugalvojo išvežė žmonai D. K. daiktus į (duomenys neskelbtini), į R. M. namus adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo neblaivus, automobilį vairavo draugo žmona. Atvykus iš automobilio išėmė daiktus ir sudėjo gatvėje ant šaligatvio. Priėjo prie namo durų. Durys buvo uždarytos ir tada jis stipriai patraukė namo duris, jas atidarė ir įėjo į R. M. namo vidų. Teisės užeiti į minėtą namą jis neturėjo, jo ten niekas nekvietė, įėjo į vidų be savininko valios. Užlipo laiptais į antrą namo aukštą. Jam įėjus į kambarį jis pamatė, kad jo žmona D. K. guli lovoje su R. M.. Suėmė pyktis tai pamačius. Pradėjo abu su R. M. konfliktuoti ir abu pradėjo muštis. Konflikto metu sudavė R. M. ne mažiau aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas, bet kur tiksliai nepamena. Po to jis iš R. M. namų išėjo. Draugai padėjo sunešti jo žmonos daiktus į kiemą. Tada išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo neblaivus. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad jis per didelis. Yra dirbantis, nenori prarasti darbo. Turi finansinių įsipareigojimų. Dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Akistatos protokolu nustatyta, kad 2024-10-21 į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis R. M. ir įtariamasis S. K. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2024-08-15, apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė S. K. S. K. jam sudavė ne mažiau aštuonis smūgius į veido sritį, į nugarą, į šoną, su rankos kumščiu. Namo durys buvo užkabintos iš vidaus kabliu. Kai R. M. įėjo į kambarį, jie su jo žmona D. K. nesimylėjo. Namuose buvo tik viena lova. Tuo metu jis miegojo. S. K. pradėjo šaukti, kad D. K. eitų pasiimti daiktus. Tada prabudo ir pradėjo sakyti S. K., kad eitų iš jo namų, bet S. K. iš karto pradėjo muštis, t. y. pirmi S. K. smūgiai jam buvo lovoje. Tada su rankos delnu ginantis, S. K. nuvertė už lovos. Po to jis atsistojo iš lovos ir ėjo į virtuvę. S. K. atsistojo nuo lovos ir vėl puolė ant jo. Pagavo S. K. rankomis ir laikė. Po to paleido S. K. ir šis iš jo namų išėjo. Įtariamasis S. K. parodė, kad 2024-08-15 į (duomenys neskelbtini) atvažiavo parsivežti savo žmonos D. K., nes jai paskambinus jam, pasakė, kad yra pas R. M. Todėl ir važiavo pas R. M. į namus, nes norėjo parsivežti savo žmoną. Atvažiavus į R. M. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), per neužrakintas namo duris įėjo į R. M. namo vidų. Užlipo laiptais į antrą namo aukštą. Įėjus į kambarį, pamatė, kad jo žmona D. K. guli lovoje ir mylisi. Jis tada pradėjo necenzūriniais žodžiais garsiai šaukti. Priėjo prie lovos, paėmė R. M. už peties su ranka ir patraukė jį į lovos šoną. Jie abu pradėjo muštis, gerai nebepamena, kuris pirmas sudavė smūgius. Konflikto metu sudavė R. M. ne mažiau aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas, bet kur tiksliai, nepamena. Muštynių metu jam R. M. taip pat sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, bet jis dėl to jokių pretenzijų neturi, jam buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, todėl pareiškimą rašyti atsisako. Konfliktas truko apie penkias minutes. Po to jis iš namų išėjo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Žmona jam paskambino ir pasakė, kad ji yra pas R. M. Kartu su žmona negyvena 8 mėnesius, tas yra dėl žmonos neištikimybės. Žinojo, kad žmona gyvena pas R. M. (t. 1, b. l. 77-1);

2024-08-15 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. M. neuždegtas kūno vietas, nustatyti daugybiniai įbrėžimai asmens kūno priekinėje viršutinėje dalyje. Toliau apžiūrint rūbais neuždengtas vyro kūno vietas, užfiksuota kraujosruva už kairės pusės ausies, galvos srityje apie 100 mm ilgio x 25 mm pločio. Atliekant asmens apžiūrą, užfiksuotas patinimas ties vyro kairės pusės ausimi. Taip pat užfiksuota kraujosruva asmens lūpų srityje apie 10 mm ilgio x 9 mm pločio. Taip pat nustatytas sužalojimas - kraujosruva ant R. M. kairės kojos, kelio vidinėje pusėje apie 40 mm ilgio x 25 mm pločio. Toliau apžiūrint asmens rūbais neuždengtas kūno vietas, sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 87-88);

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. M. nustatyti odos nubrozdinimai krūtinės ląstos srityje, kairės rankos srityje, kairio kelio srityje, lūpos srityje, minkštųjų austinių patinimas lūpos srityje, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas galvos plaukuotoje dalyje (užausio srityje). Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokius atsitrenkiant, ar panašiai. Patikslinti sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, nes medicininėje dokumentacijoje nenurodytas sužalojimų pobūdis (spalvine išraiška, šašo buvimas/nebuvimas, kraujavimo buvimas nebuvimas ir kt.). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. R. M. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu R. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų R. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 100);

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji ir R. M. nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda, tik šiuo metu gyvena jo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). S. K. yra jos oficialus vyras, su juo neišsiskyrusi, bet kartu negyvena jau 11 mėnesių. Kadangi jos vyras S. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl ji pasinaudojo jai įstatymo numatyta teise, kad gali atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus ir atsisako duoti parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 137-139);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad R. M. nurodė, jog gavo kelis smūgius į galvą, krūtinę, veidą, be sąmonės nebuvo. Stebimi nubrozdinimai ant krūtinės, kairės rankos peties srityje, kairio kelio, lūpos patinimas, nubrozdinimas. Galvoje už ausies 1 cm nedidelė hematoma, gumbas. Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 103-104);

2024-08-21 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (t. 1, b. l. 23-25);

2024-10-21 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdas yra (duomenys neskelbtini). 2024-08-15, 14.57 val. policijos pareigūnės išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina į namo kiemą. Namo kieme įeina į namo vidų ir užlipa laiptais į antrą namo aukštą. Namo kambaryje ant kėdės sėdi R. M., o šalia jo ant kėdės sėdi D. K. R. M. sako policijos pareigūnei, kad buvo įsiveržimas, duris išplėšė lauke, pro kurias įėjo policijos pareigūnės. R. M. sako, kad tai buvo draugės D. K. vyras, t. y. S. K., su kuriuo D. K. skiriasi. Atvažiavęs S. K. jį miegantį sumušė, trenkė jam iš rankų kokius aštuonis smūgius į veido sritį. S. K. trenkė iš pavydo, kad jo moteris kažkur kitur būna. Namas priklauso jam. R. M. pučia į alkoholio kiekio matuoklį, bet du kartus nepakanka oro ir R. M. pradeda ginčytis su policijos pareigūne, kad jis daugiau nepūs, nes jis jau papūtė du kartus. R. M. pučia trečią kartą, bet vis tiek alkoholio kiekio matuokliu nepavyksta nustatyti R. M. neblaivumo. R. M. prie policijos pareigūnų išgeria taurelę degtinės. Policijos pareigūnė atlieka R. M. asmens apžiūrą ir nufotografuoja. Kita policijos pareigūnė užsirašo S. K. asmens duomenis, kuriuos nurodo D. K.. Policijos pareigūnė išaiškina R. M., kad, kai išsiblaivys, gali ateiti į policiją ir parašyti pareiškimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą galės nuvykti pas teismo med. ekspertus, jam bus išrašyta užduotis atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 54-56);

2024-11-08 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 16-19);

2024-10-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. savo iniciatyva pateikė daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: garso įrašą (t. 1, b. l. 36-38);

2024-11-14 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėtas garso įrašas pateiktas nukentėjusiojo R. M. (t. 1, b. l. 39-40);

2024-09-02 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 50-53);

2024-11-21 tarnybiniu pranešimu dėl įtariamojo S. K. telefono išklotinės nustatyta, kad įtariamasis S. K. naudojasi telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi įvykio metu. Nustatyta, kad S. K. įvykio metu buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir tai matyti, iš jo telefono išklotinės (t. 1, b. l. 155-157).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo S. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį padarymo. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis neteisėtai, rankomis atplėšęs medines gyvenamojo namo duris ir taip jas išlauždamas, įsibrovė į kito žmogaus - R. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būdamas R. M. namuose, kambaryje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia rankos kumščiais sudavė ne mažiau 8 smūgius į įvairiais kūno vietas nukentėjusiajam R. M. ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

S. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos, kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, administracine baustas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 1-12, 62-65).

Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus už padarytą nusikalstamas veikas BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, ir kaltinamajam paskirtina galutinė bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: garso įrašas, pateiktas nukentėjusiojo ir kūno kamerų ir Bendrojo pagalbos centro vaizdo ir garso įrašai, esantys dviejuose vokuose prie 2 tomo bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusysis R. M. yra pareiškęs civilinį ieškinį 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 60-62). Nukentėjusysis nurodo, kad dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė stiprius išgyvenimus, kurie sąlygojo liekamuosius reiškinius - nerimo, baimės, nesaugumo savo namuose jausmų atsiradimus, turėjusius neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei. Patyrė pažeminimo jausmą, po veikos buvo sutrikęs miegas, pasireiškė valgymo sutrikimas, kojų, galvos skausmai. Atsiradęs nesugebėjimas susikaupti, nuolatinės mintys apie patirtus išgyvenimus, atminties kliuviniai kurį laiką apsunkino kasdieninio gyvenimo kokybę.

Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl R. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.

Sprendžiant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbu tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiškinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kurį jis pats įvertino 5 balais iš 10, veikos padaryta tyčia, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog R. M. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius nukentėjusiajam padarytų sužalojimų reiškinius, R. M. nepateikė, tokių duomenų teismas neįžvelgia ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad po jam buvo sutrikęs miegas, pasireiškė valgymo sutrikimas, kojų, galvos skausmai, tačiau nėra jokių duomenų, kad dėl šių patirtų sveikatos sutrikdymų būtų kreipęsis pas gydytojus, pas psichologą, būtų pirkęs vaistus. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs turtinės žalos, į bylą pateikta nėra. Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes, bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam R. M. nustatytinas 800 Eur patirtos neturtinės žalos dydis.

K. S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir kaltinamajam paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam pareigą – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei paskirti BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: garso įrašą, pateiktą nukentėjusiojo bei kūno kamerų ir Bendrojo pagalbos centro vaizdo ir garso įrašus, esančius dviejuose vokuose prie 2 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti R. M. iš S. K. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.