Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 42.11.1., 44.5.1., 62.2., 55.

SPRENDIMAS

2012 m. birželio 29 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atstovams A. P., advokatui G. U., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinio reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašė ieškovės reikalavimus atmesti.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta pasirašytinai (2 t., b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai netenkintini.

Ieškovės UAB „Tomadas“ atstovai paaiškino, kad atsakovas nutraukė ginčo sutartį neteisėtai, nustatyta tvarka neįspėjęs ieškovės, o atsakovo 2009-12-04 rašte suformuluotas pranešimas apie sutarties nutraukimą ateityje, jeigu nebus sudaryta nauja sutartis pagal naują formą neaiškus. Ieškovės atstovai mano, kad atsakovas netinkamai suformulavo rašto turinį, dėl to atsakovo raštas nėra tinkamas pranešimas apie sutarties nutraukimą, taigi laikoma, kad sutartis 2011-09-21 buvo nutraukta neteisėtai ir vienašališkai. Po neteisėto ginčo sutarties 2011-09-21 nutraukimo atsakovui išliko pareiga atsiskaityti su ieškove už teikiamas atsakovui pasaugos paslaugas, nors sutarties sąlygos tokios pareigos atsakovui nenumatė, tačiau šalių susiklosčiusiems po sutarties nutraukimo santykiams turi būti taikomos CK 6.831 str. 3 d. nuostatos. Ieškovės patirta žala susideda iš tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Tiesioginiai nuostoliai, kurie po sutarties nutraukimo 2011-09-21–2012-02-21 laikotarpiu susidarė už patirtas išlaidas aikštelės (duomenys neskelbtini), nuomai, kurioje faktiškai saugomi 94 vnt. transporto priemonių – 11 055,54 Lt įskaitant PVM, už suvartotą elektros energiją – 419,82 Lt. Netiesioginiai nuostoliai susidarė dėl negautų pajamų ir skaičiuojami už tą patį 2011-09-21–2012- 02-21 laikotarpį ir sudaro 348 044,40 Lt įskaitant PVM.

Atsakovo Kauno apskrities VPK atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė ne kartą buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo. Ieškovei buvo žinoma, kad paskelbtas konkursas dėl tiekimo VPK paslaugos, susijusios su automobilių nutempimu ir laikymu, tačiau paskelbtame konkurse ieškovė nedalyvavo, nors konkurso sąlygas skundė teismui. Ieškovei 2009-09-21 raštu Nr. 20-S (1 t., b. l. 27) buvo iš anksto išaiškinta, kad jeigu nebus sudaryta nauja sutartis iki 2009-12-31, galiojanti sutartis bus nutraukta, sutarties naujos formos kopiją ieškovė galėjo gauti VPK KPV arba rasti LR VRM interneto svetainėje nurodytu rašte adresu. Dėl ieškovės skundų užtruko sutarties nutraukimo procedūra, tačiau ieškovė 2009-12-04 raštu Nr. 20-S-4209 dėl sutarties nutraukimo buvo įspėta tinkamai. Ieškovės reikalavimą atstovė prašė atmesti.

Dėl ginčo šalių sutartinių santykių

Ieškovė UAB „Tomadas“ 2009-03-23 sudarė sutartį Nr. 20-IL-982 (b. l. 12, 1 t.) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo su atsakovu Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Sutarties objektu, remiantis sutarties 1 p., yra transporto priemonių priverstinis nuvežimas į aikštelę, esančią Kaune, Kalpoko g. 1, su vėlesniais pakeitimais (1 t., b. l. 16–19). Sutartyje nurodyta, kad Transporto priemonių priverstinis nuvežimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. Tos pačios sutarties 8 punkte (1 t., b. l. 14), papildyme 4.16 p. nurodyta (1 t., b. l. 14, 18), kad užsakovas neapmoka jokių vykdytojo patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės nuvežimu, saugojimu, ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei išsaugoti. Teismo vertinimu, tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama pagal CK 6.830 str. 1 d., 2 d. kaip neatlygintinė pasaugos sutartis.

Dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tvarkos ir atsakovo pareigos įspėti ieškovę dėl sutarties nutraukimo

Sutarties šalys sutarties IV skyriuje susitarė (1 t., 14–15), kad sutartis, remiantis 9 p., įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2009-12-31 (1 t., b. l. 16–19). Tos pačios sutarties 10 p. nurodyta, kad viena iš šalių savo iniciatyva gali nutraukti sutartį anksčiau laiko tik raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš 30 dienų kalendorinių dienų. Sutarties 11 p. (su vėlesniais papildymais) nurodyta, kad ši sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena iš šalių per 30 dienų kalendorinių dienų nepateikia raštiško įspėjimo apie sutarties nutraukimą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės veiksmų vykdant pareigą, numatytą sutartyje, įspėti kitą šalį dėl sutarties nutraukimo. Šalys pateikė byloje visą eilę dokumentų, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį ir kad šalių sutartis nutraukta nuo 2011-09-21. Atsakovas, priešingai nei aiškina ieškovė, pateiktus byloje rašytinius įrodymus laiko įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas nepažeidė sutartinių sąlygų, tinkamai ir per nustatytą terminą įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo ir ginčo sutartį nutraukė ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių, sudaręs 2011-09-21 sutartį Nr. 20-IL-825 su UAB ,,Šančių autoservisas ir ko“, kuris laimėjo paskelbtą 2010-09-01 paslaugų pirkimo konkursą (2 t., b. l. 45–51).

Vertinant ginčo šalių sutarties sąlygas, teismo nuomone, sutarties 9p. nustatyta, kad sutartis galioja iki 2009-12-31 (1t.,b.l.14), tad ginčo sutartis yra terminuota, jos pabaiga apibrėžta konkrečiu galiojimo terminu. Byloje nustatyta, kad atsakovas raštu 2009-12-04 įspėjo ieškovę, kad sutartis po 2009-12-31 nebus pratęsta. Todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad sutartiniams santykiams bus taikomas sutarties 11 p. (1 t., b. l. 175), kuriame nurodyta, kad sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena iš šalių per 30 dienų kalendorinių dienų nepateikia raštiško įspėjimo apie sutarties nutraukimą. Tokiu būdu šalims sutarus (sutarties10p.), kad viena iš šalių savo iniciatyva gali nutraukti sutartį anksčiau laiko tik raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų (1t.,b.l.14), atsakovas išsiuntė ieškovei 2009-09-21 raštą Nr. 20-S (1 t., b. l. 27), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ieškovei, kad ginčo sutartis bus nutraukta, jeigu iki 2009-12-31 ieškovė nepasirašys naujos formos sutarties. Atsakovas 2009-12-04 raštu Nr. 20-S-4209 informavo ieškovę, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-11-26 įsakymu Nr. 5-V-882, kuriuo patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugos teikimo sąlygų ir pasiūlymų vertinimo aprašas, sutartis su ieškove bus nutraukta 2009-12-31 atlikus paslaugų pirkimą (1 t., b. l. 26). Šiame rašte ieškovei išaiškinta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 5-V-882 ir aprašą ieškovė gali rasti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu http:/www.policija.lt arba gauti bet kuriame Kauno apskrities VPK teritoriniame policijos komisariate (1 t., b. l. 177). Šalys neginčija, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas paskelbė 2010-09-01 supaprastintą atvirąjį konkursą priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugoms pirkti. Kaip minėta anksčiau, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009-11-26 įsakymu Nr. 5-V-882 nurodė apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams transporto priemonių priverstinio nuvežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugos pirkimą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir laikantis šio įsakymo 1 punktu patvirtintų paslaugos teikiamo sąlygų ir pasiūlymų vertinimo aprašo nuostatų. Ieškovė atsakovo paskelbtame konkurse nedalyvavo, tačiau skundė konkurso sąlygas teismui (1 t., b. l. 20–39). Todėl vykstant teisminiam ginčui dėl paskelbto konkurso tarp ieškovės ir atsakovo bei konkurso dalyvių, ginčo šalių sutartiniai santykiai tęsėsi dėl ieškovės teikiamų paslaugų specifikos, nes saugomos transporto priemonės ginčo laikotarpiu negalėjo būti paliktos be priežiūros, todėl atsakovas naudojosi ieškovės paslaugomis (1t.b.l.16-19). Paaiškėjus, kad konkursą dėl paslaugų pirkimo laimėjo UAB „Šančių autoservisas ir ko“, atsakovas neprivalėjo iš naujo pradėti įspėjimo apie sutarties nutraukimo procedūrą, nes sutarties nutraukimo momentas buvo aiškiai apibrėžtas 2009-12-04 rašte nurodant, kad sutartis bus nutraukta įvykdžius paslaugos pirkimą (1 t., b. l. 177, 187), tiek šalims susitarus dėl sutarties galiojimo termino. Atsakovas neatšaukė rašto 2009-12-04 dėl sutarties nutraukimo, atsakovo veiksmai dėl konkurso paskelbimo patvirtina, kad atsakovas neketino tęsti sutartinių santykių su ieškovė. Sutartis su UAB „Šančių autoservisas ir ko“ dėl paslaugų pirkimo pasirašyta 2011-09-21 (2 t., b. l. 45–46), praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo 2009-12-04 rašto surašymo. Todėl atmestini ieškovės motyvai, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, nes kaip nustatyta anksčiau, atsakovas, būdamas valstybinė įstaiga, galėjo pirkti paslaugą skelbdamas konkursą, tad privalėjo įvykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-11-26 įsakymą Nr. 5-V-882 bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Taip pat atmestinas ieškovės motyvas, kad atsakovas neįspėjo ieškovės dėl sutartinių santykių nutraukimo prieš 30 dienų, nes tai neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja anksčiau paminėtiems rašytiniams įrodymams.

Automobilių saugojimo išlaidų priteisimas iš atsakovo dėl automobilių neatsiėmimo

Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė paslaugas atsakovui teikė neatlygintinai remdamasi ginčo sutartimi (1 t., b. l. 14). Po ginčo sutarties nutraukimo automobiliai, perduoti ieškovei sutarties galiojimo laikotarpiu, liko pas ieškovę (b. l. 45–47, 50, 23). Atsakovo atstovės paaiškinimu, šiais automobiliais turėjo pasirūpinti laimėjęs konkursą asmuo – UAB „Šančių autoservisas ir ko“ bei pati ieškovė, nes tokia ieškovės pareiga numatyta ginčo sutartyje. Šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu UAB „Šančių autoservisas ir ko“ neįtraukta, taigi šio asmens teisės ir pareigos šioje byloje negali būti sprendžiamos, nes tai draudžia įstatymas (CPK 266 str.). Nei viena iš ginčo šalių nepateikė byloje jokių duomenų apie automobilio perdavimo tvarką pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Todėl klausimą dėl galimumo priteisti iš atsakovo išlaidas už ieškovės suteiktas paslaugas po sutarties nutraukimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į ginčo sutartį ir susiklosčiusias šios sutarties pagrindu šalių teises ir pareigas. Sudarytos 2009-03-23 sutarties Nr. 20IL-982 (1 t., b. l. 172–175) pagrindu ieškovė teikė paslaugas atsakovui neatlygintinai, nes šios sutarties 8 punkte nurodyta, kad užsakovas neapmoka jokių vykdytojo patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės vežimu, saugojimu ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei išsaugoti. Sutarties sąlygos patvirtina ieškovės pareigą savo iniciatyva (sutarties 5 p.), t. y. nuolat domėtis policijos įstaigoje informacija dėl būtinumo saugoti (utilizuoti) transporto priemonę ir ieškovės teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens atlyginimo už suteiktas paslaugas, net ir negavus policijos įstaigos informacijos vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl paslaugos teikimo ir savo lėšomis spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su savininkais ar kitais asmenimis (1 t., b. l. 173–174). Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų apie ieškovės numatytų 5.2–5.3 p. sutartinių pareigų vykdymą (domėtis policijos įstaigoje informacija dėl būtinumo saugoti (utilizuoti) transporto priemonę ir ieškovės teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens atlyginimo už suteiktas paslaugas, net ir negavus policijos įstaigos informacijos vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl paslaugos teikimo ir savo lėšomis spręsti neatsiimtų (šiuo metu esančių ieškovės žinioje) transporto priemonių klausimą su savininkais ar kitais asmenimis. Todėl teismas sutinka su atsakovo atstovės paaiškinimu, kad ieškovė per sutarties galiojimo laikotarpį nesiėmė priemonių išieškoti paslaugos išlaidų iš saugomo turto savininko, taip pat su tuo, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktai (b. l. 63–143) patvirtina, jog transporto priemonės ieškovė nugabeno į aikštelę iki 2011-09-21. Taigi nurodytu laikotarpiu(iki 2011-09-21) ieškovei galiojo pareiga pačiai pasirūpinti transporto priemonių grąžinimu, tuo labiau kad ieškovė buvo įspėta, jog bus nutraukta paslaugos teikimo sutartis su atsakovu. Tad būdama verslininkė, veikdama apdairiai, protingai ir rūpestingai, ieškovė turėjo pasirūpinti savo teisėmis ir sumažinti galimus nuostolius dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė. Remiantis ginčo sutarties 7 punktu, vykdytojas nuo transporto perdavimo jam, tai yra surašius transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurį pasirašo užsakovo pareigūnas, užsakęs iškvietimą, iki jos grąžinimo savininkui, valdytojui ar kitam asmeniui arba iki sprendimo perduoti transporto priemonę konfiskavimą vykdančiai institucijai visiškai materialiai atsako už transporto priemonės ar jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą, sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Tad pagal ginčo sutartį ieškovė tapo visiškai materialiai atsakinga už perduotą jai saugoti turtą iki jos grąžinimo savininkui, valdytojui ar kitam asmeniui arba iki sprendimo perduoti transporto priemonę konfiskavimą vykdančiai institucijai (1 t., b. l. 147). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsisako bendradarbiauti su ieškove grąžinant transporto priemones savininkams ar atsisakė suteikti ieškovei paslaugas, numatytas sutarties 6.3, 6.4. p. (1 t., b. l. 14). Ieškovės pateiktas byloje susirašinėjimas su atsakovu patvirtina (b. l. 1 t., b. l. 35–37, 40–41), kad ieškovė reikalauja paslaugų atlyginimo iš atsakovo, o ne iš saugomo turto savininko (valdytojo), motyvuodama atsakovo pareigą atlyginti išlaidas ieškovei dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir neskaidrių konkurso sąlygų. Tačiau kaip jau nustatyta, atsakovės kaltės ar neteisėtų veiksmų dėl sutarties nutraukimo byloje nenustatyta.

Ieškovės pateiktas byloje susirašinėjimas su suteiktos paslaugos kliento advokatu (1 t., b. l. 42–43) nėra teisiškai reikšmingas byloje, nes nepatvirtintina ieškovės įrodinėjamo byloje atsakovo atsakomybės pagrindo – kaltės dėl sutartinių santykių nevykdymo. Todėl ieškovės motyvas, kad ji negali išreikalauti automobilių saugojimo (utilizavimo) paslaugų apmokėjimo iš šio turto savininkų ir šias paslaugas privalo atlyginti atsakovas, laikomas nepagrįstu, tad atmestinas.

Dėl ieškovės teisės priteisti žalą iš atsakovo dėl sutarties nutraukimo

Ieškovė, prašydama priteisti žalą iš atsakovo, teigia, jog teisė į žalos atlyginimą atsirado iš atsakovo neteisėtų veiksmų, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra įrodytas byloje vienašališku ir neteisėtu ginčo sutarties nutraukimu.

Ieškovės reikalavimas dėl paslaugos priteisimo iš atsakovės, kaip jau minėta, pareikštas CK 6.246–249 str. pagrindu (1 t., b. l. 9). Civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, visų pirma – CK 6.246–6.249 straipsniai. Šiuose straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio teisminius ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Taigi atsakovės atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos aukščiau nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip jau pažymėta, nenustačius bent vienos įstatyme iš numatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negali būti taikoma. Viena iš atsakomybės sąlygų yra priežastinio ryšio buvimas tarp asmens atliktų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiam asmeniui atsiradusių žalingų padarinių (nuostolių). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė jokių kaltų ar neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie sutrukdė ieškovei vykdyti sutarties sąlygas sutarties galiojimo laikotarpiu dėl pasaugos išlaidų išreikalavimo (CPK 178 str.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti pasaugos paslaugų išlaidas po sutarties pasibaigimo neįrodžius atsakovo kaltės netenkintinas.

Byloje valstybė turėjo išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Remiantis teismo raštinės pažyma, šios išlaidos sudaro (1 t., b. l. 3, 2 t., b. l. 2) 20,77 Lt, o ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265–270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“ (į. k. 302308932, V. Krėvės pr. 64-84, Kaunas) 20,77 (dvidešimt Lt 77 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.