- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-626-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01840-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. Č. atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundą dėl 2016-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-01-19 nutarimą Nr. 10NT-48859778-16 administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-08-31 administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. buvo surašytas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniame kelyje, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė ir abu automobilius apgadino. Protokole buvo nurodyta, kad L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo tyrėjas Laimutis Kublickas 2016-01-19 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su 2016-01-19 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, L. Č., kaip suinteresuoto asmens, atstovas advokatas A. Vaičiūnas skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą ir paskirti L. K. administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
2016-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Advokato skundas atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti. Nutartyje konstatuota, kad L. Č. veiksmai, kuomet jis, esant ribotam greičiui, lenkė automobilių koloną 67 km/h greičiu, dėl ko, susidarius kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobilio Nissan Juke, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Nurodė, kad ekspertas savo išvadas paaiškino teisme, prieštaravimų nenustatyta, visi proceso dalyviai buvo apklausti. Taip pat nurodė, kad nutarimas priimtas ištyrus tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus minėtus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuotą informaciją ir dėl to nėra pagrindo abejoti, jog tyrimas atliktas neišsamiai, taigi nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta nutartimi, Advokatas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartį, priimtą skundo byloje Nr. II-148-865/2016, ir byloje priimti naują sprendimą – suinteresuoto asmens L. Č. atstovo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-01-19 nutarimą Nr. 10NT-48859778-16, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. K. atžvilgiu, ir paskirti pastarajam administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Advokato teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepateikė jokio motyvuoto byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Teismas apsiribojo tik formaliu byloje nagrinėtinų aplinkybių konstatavimu, tuo tarpu realus šių aplinkybių teisinis vertinimas, atsakant į skundu iškeltus klausimus, nėra pateiktas. Teismas tik formaliai konstatavo, kad prieštaravimų byloje nenustatyta, visi proceso dalyviai apklausti, nėra pagrindo abejoti, jog tyrimas atliktas neišsamiai ar nepilnai – tokie deklaratyvūs teiginiai yra vieninteliai skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo argumentai, kurių pagrindu buvo netenkintas skundas. Advokato nuomone, tokie deklaratyvūs teiginiai negali būti vertinami kaip realus ir tinkamas, t.y. atitinkantis teisės aktų nuostatas, byloje nustatytų aplinkybių teisinis tyrimas, negali būti laikomi tinkama priimto sprendimo motyvacija, kaip to imperatyviai reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Nissan Juke vairuotojas L. K., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam L. Č. vairuojamam automobiliu, ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas KET 154 punkto reikalavimus, todėl, Advokato nuomone, L. K. pagrįstai surašytas ATP protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Gavus specialisto V. Š. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, techniniu, bet ne teisiniu požiūriu, buvo L. Č. veiksmai – važiavimas apie 67 km/h greičiu, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tokios nutarimo išvados ne tik nepagrįstos, bet ir neatitinka objektyvių bylos duomenų, be to, padarytos išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų duomenų, nesurinkus visų tinkamam bylos išsprendimui būtinų įrodymų, o byloje esančius įrodymus įvertinant aiškiai netinkamai, t.y. neobjektyviai ir tendencingai. Nustatyta, kad L. K. vairuojamas Nissan Juke į pagrindinį kelią – Fabijoniškių gatvę, išvažiavo iš šalutinio kelio. Iš KET 154 punkto bei KET nuostatų apskritai, struktūros aiškiai matyti, kad nėra jokių išimčių, kurioms esant šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas neprivalo duoti kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, o šios pareigos L. K. neįvykdė. Advokatas skunde cituoja ir KET 9 punkto reikalavimus, nurodo, kad iš L. K. paaiškinimo matyti, jog prieš įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu, jis matė pagrindinio kelio dalį, kuria važiavo L. Č., tačiau jo nepastebėjo bei matė prie sankryžos artėjančius automobilius, tačiau nusprendė daryti manevrą. L. K. teisme paaiškino, kad nusprendė atlikti manevrą, nes dešinėje pusėje matėsi automobiliai, buvo vietos daryti manevrą, kairėje pusėje matė koloną automobilių, tačiau ta kolona pakankamai lėtai judėjo, buvo kelio darbai, puikios galimybės padaryti manevrą. Tokie paaiškinimai, Advokato manymu, neginčijamai patvirtina L. K. pažeidus KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, t.y. pastarasis galėjo, o atitinkamai ir privalėjo, matyti atvažiuojančius automobilius, tačiau nusprendė rizikuoti ir atlikti posūkio manevrą, neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiavusioms transporto priemonėms. Teigiama, kad L. K. nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, nematydamas kelio dalį, kuria važiavo L. Č., jis turėjo pareigą jį praleisti, ko nepadarė. Net ir matydamas prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančias kitas transporto priemones, jis vis tiek įvažiavo į sankryžą ir sudarė kliūtį L. Č. pagrindiniu keliu vairuotam automobiliui bei su juo susidūrė, t.y. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.
Advokatas skunde taip pat nurodo, kad eismo įvykio aplinkybės nebuvo įvertintos teisiniu požiūriu. Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad tuo atveju, jeigu L. K. būtų sustabdęs savo vairuojamą automobilį iki L. Č. automobilio judėjimo juostos, eismo įvykis nebūtų kilęs. Pagal KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, L. K. turėjo pareigą dar prieš įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau jos neįvykdė, nes matydamas pagrindinio kelio dalį, kuria važiavo L. Č., pagrindiniu keliu artėjančias transporto priemones, nusprendė įvažiuoti į sankryžą ir atlikti suplanuotą posūkio manevrą į kairę. Šios bylai reikšmingos aplinkybės, Advokato teigimu, bylos ir skundo nagrinėjimo metu net nebuvo analizuojamos ir vertinamos, kas nulėmė nutarimo bei skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, teismas nevertino eksperto išvados pagrįstumo dėl tariamos L. Č. kaltės. Tokiai eksperto išvadai pagrįsti nėra pateikta jokio paaiškinimo, jokių duomenų, kodėl lenkimas, net jei jis ir būtų buvęs, aptariamoje kelio dalyje, kur lenkimas KET nėra draudžiamas, eksperto nuomone, nepriimtinas. Advokato teigimu, net jeigu L. Č. ir lenkė automobilių koloną, KET reikalavimų jis nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus apskrities VPK KPV NVEST skyriaus tyrėjo nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra įsitikinęs, jog būtent L. K. veiksmai nulėmė eismo įvykio, kuriame dalyvavo ir advokato atstovaujamas suinteresuotas asmuo, kilimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog L. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties, todėl pagrįstai paliko Vilniaus apskrities VPK KPV NVEST skyriaus tyrėjo 2016-01-19 priimtą nutarimą nepakeistą. Visgi teismas sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis išties nėra išsamiai motyvuota, apsiribojant deklaratyviu surinktų įrodymu išvardijimu, jų neanalizuojant tiek atskirai, tiek ir visų aplinkybių kontekste, tačiau pakankamų motyvų nebuvimas savaime nedaro nutarties neteisėtos ir nepagrįstos.
Skunde L. Č. atstovas advokatas nesutinka, jog L. K. veiksmai – išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, darant kairiojo posūkio manevrą, nebuvo priežastis eismo įvykiui, per kurį apgadinti šių asmenų vairuojami automobiliai, kilti.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismo posėdžio metu apklaustas automobilį Nissan Juke vairavęs L. K. paaiškino, kad išvažinėjo iš namų kiemo Fabijoniškių g. 3, darė kairį posūkį, dešinėje pusėje matė automobilius, kairėje pusėje matė automobilių koloną, kuri judėjo pakankamai lėtai, buvo puikios galimybės daryti manevrą. Kadangi tai buvo staigi situacija, jis negalėjo įvertinti, kas vyko manevro metu, tačiau patvirtino, kad jei liudytojas nurodė, kad automobiliai buvo sustoję jį praleisti, taip ir buvo. Kolonos gale dideliu greičiu atskriejo sportinis Nissan, dėl šio automobilio viršyto greičio, L. K. negalėjo staigiai sureaguoti ir savo automobilį sustabdyti. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir pateikdamas rašytinį paaiškinimą. Fakto, kad L. Č. savo vairuojamu Nissan Nismo, viršydamas toje kelio atkarpoje leistiną greitį, lenkė automobilių koloną, neginčijo ir jis pats, pateikdamas rašytinius paaiškinimus policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtino ne tik L. K. parodymai teisme, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Taip pat byloje siekiant išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginė priežastis jam kilti, buvo atlikta ekspertizė, iš kurios akto matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad automobilio Nissan Nismo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. Č. veiksmai – Fabijoniškių g. ruože, kuriame buvo ribojamas važiavimo greitis iki 30 km/h, lenkė susidariusią automobilių koloną, važiuodamas apie 67 km/h greičiu, dėl ko, atsiradus kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Nissan Juke, kada vairuotojas, lenkdamas ne didesniu kaip 30 km/h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Ekspertizės aktą ekspertas V. Š. paaiškino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad Nissan Nismo vairuotojas sudarė grėsmę tada, kai pradėjo lenkti susidariusią koloną, važiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo tarpu Nissan Juke automobilis grėsmės eismo saugumui nekėlė, nes įvažiuoti į susidariusią koloną galima vairuotojui pristabdžius ir davus kelią įvažiuoti į važiuojamąją dalį. Kaip buvo paminėta, L. K., išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinį kelią, prieš darydamas kairiojo posūkio manevrą, priešingai skundo teiginiams, įsitikino, kad tokie jo veiksmai pavojaus eismo saugumui nesukels, t.y. matydamas, kad dėl kelio remonto darbų yra apribotas važiavimo greitis, automobilių kolona judėjo pakankamai lėtai ir, kaip nurodė teisme, kolonoje stovėjęs automobilis šį praleido įvažiuoti į pagrindinį kelią, be to, įvertino ir atstumą iki priešpriešine eismo juosta važiavusių automobilių, darė manevrą. Pažymėtina, jog L. Č. savo vairuojamu automobiliu Nissan Nismo atliko pakankamai pavojingą manevrą – jis ne tik lenkė susidariusią automobilių koloną, kaip nustatė ekspertas, perpus didesniu nei leistinas greičiu, tačiau ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Neabejotina, jog L. K., įsitikinęs savo daromo manevro saugumu, negalėjo numanyti, kad pagrindinio kelio juostoje, į kurią jis norėjo įvažiuoti, priešpriešiais važiuos automobilis. Ir, nors teigė matęs šią kelio dalį, visgi, L. K. darant manevrą, o L. Č. važiuojant tokiu dideliu greičiu, pastarojo Nissan Juke vairuotojas nematė. Be to, ekspertas V. Š. patvirtino, jog L. K. pradėjus sukti į kairę, L. Č. vairuojamas automobilis dar buvo nutolęs apie 23 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Taigi advokato skundo teiginiai, kad L. K., matydamas pagrindinį kelią bei abiejose juostoje esančius automobilius, turėjo matyti ir L. Č. vairuojamą automobilį, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Ekspertizės akte taip pat nurodyta, ką pabrėžia ir advokatas, kad jei susidariusioje kelio situacijoje automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K., prieš įvažiuodamas į Fabijoniškių gatvės važiuojamosios dalies dešinę pusę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link S. Stanevičiaus gatvės, turėjo galimybę pamatyti, kad jam iš kairės judėjusią automobilių koloną lenkia automobilis, tai vairuotojui L. K. sustabdžius automobilį iki automobilio Nissan Nismo judėjimo juostos, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjamu atveju, ekspertas nurodė, kad esant nurodytam Nissan Juke vairuotojo elgesiui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, tik esant tam tikrai sąlygai, t.y. jei L. K. turėjo galimybę pamatyti lenkiantį Nissan Nismo automobilį. Kaip paminėta aukščiau, iš nustatytų bylos aplinkybių, L. K., sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nematė dideliu greičiu važiuojančio L. Č. vairuojamo automobilio, pagrįstai tikėjosi, kad L. Č. laikysis KET reikalavimų – nevažiuos daugiau nei dvigubai didesniu greičiu nei leistinas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities VPK KPV NVEST skyriaus tyrėjas nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu, kadangi jo elgesys nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlygą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nutarimą paliko galioti. Nurodytų procesinių sprendimų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti 2016-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir L. Č. atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.