Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisėja Dalia Kursevičienė Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.2.; 2.4.6.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2.

2007 m. kovo 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliacinius skundus dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuteisti : A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BKI 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 6 dalimis ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2006 metų vasario 2 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2006 metų balandžio 13 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,6,9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 2006 metų rugpjūčio 31 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2006 metų lapkričio 24 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu), iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Priteista solidariai iš A. G. ir D. G. 800 litų R. S..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. G. ir D. G. nuteisti už tai, kad 2006 metų birželio 8 dieną, apie 22 valandą, kad veikdami bendrininkų grupėje, siekdami užvaldyti R. S. priklausantį turtą, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr.3, Kėdainių mieste , D. G. sudavus kumščiu du kartus R. S. į galvą, A. G. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į galvą bei kumščiu smogus vieną kartą į galvą ir vieną kartą į nugarą, po pavartoto fizinio smurto pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą - 15 litų vertės piniginę.

Be to, A. G. ir D. G. 2006 metų birželio 8 dieną, apie 23 val. 9 min., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami apgaule užvaldyti R. S. priklausančius pinigus, pasinaudodami iš R. S. pagrobta, jam priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele VISA ELEKTRON Nr.(duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir iš AB SEB Vilniaus banko pinigų išdavimo bankomato ATM 66, esančio J. B. g. 80 Kėdainių mieste, per du kartus iš nukentėjusiojo sąskaitos paėmė 1100 litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas padarė neteisingas išvadas ir paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas pripažįsta, kad jis padarė nusikalstamas veikas, tačiau fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį smurtą panaudojo ne siekdamas užvaldyti jo turtą, o norėdamas jį sudrausminti dėl netinkamo elgesio, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o 15 litų vertės piniginės užvaldymas yra administracinis teisės pažeidimas. A. G. nurodo, kad paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas turi būti paskirta švelnesnė bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Jis prisipažino kaltu, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, atlygino dalį padarytos žalos, mokosi Kėdainių PRC 1 kurse, todėl mano, kad teismas galėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Jis pripažįsta padaręs nusikaltimus už kuriuos buvo nuteistas, tačiau po nusikaltimų už kuriuos nuteistas, supratęs, kad elgėsi netinkamai, nori tęsti mokslus ir įsigyti specialybę, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. G. ir D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normas, o netaikydamas D. G. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio,numatančio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo(BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

BK 180 str. 1 d. dispozicijoje plėšimas apibūdinamas kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Vienas iš įrodinėtinų plėšimo subjektyviosios pusės požymių yra tikslas, t.y. kaltininko siekimas, panaudojus fizinį ar psichinį smurtą, pagrobti nukentėjusiojo turtą, todėl plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą, o ne nusikalstamos veikos tikslas. Jei asmuo naudoja fizinį ar psichinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas jam kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė, kad A. G. ir D. G. 2006 metų birželio 8 d dieną, apie 22 valandą, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo (duomenys neskelbtini) Kėdainių mieste, iš chuliganiškų paskatų, pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį R. S. ir tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį t.y. D. G. sudavė du kartus kumščiu sudavė į galvą, o A. G. vieną kartą spyrė į galvą, vieną kartą kumščiu smogė į galvą ir vieną kartą į nugarą.

Šioje byloje A. G. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad siekdamas užvaldyti nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą, spyręs ir sudavęs smūgius nukentėjusiajam, pagrobė jam priklausančią piniginę. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas išvadą apie nuteistojo veikos tikslą – panaudojus fizinį smurtą pagrobti nukentėjusiojo turtą – padarė remdamasis nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad A. G. ir kitas nuteistasis, sudavę smūgius gulinčiam R. S., paėmė ant žemės gulinčią nukentėjusiojo piniginę. Tačiau tokiai išvadai padaryti byloje faktinių duomenų nepakanka. Nuteistieji A. G. ir D. G. neneigė naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau teigė tai darę dėl kilusio žodinio konflikto, o ne turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą, jo iškritusią piniginę pamatę ir paėmę po to, kai nukentėjusysis gulėjo sumuštas. Šių nuteistųjų parodymų nukentėjusiojo parodymai nepaneigia. Pagal nukentėjusiojo R. S. parodymus, prie namo laiptinės kilus konfliktui tarp jo ir nuteistųjų, šie sudavė jam smūgius, jis bandė pabėgti, tačiau pargriuvo ir vėl buvo mušamas. Namuose pasigedo piniginės ir paso, kuriuos laikė skirtingose vidinėse švarko kišenėse. Nukentėjusysis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek jį apžiūrėjusiam teismo medicinos ekspertui (1 t., 24 b.l.) tvirtino, kad įvykio metu sąmonės nebuvo praradęs, tai reiškia, kad jis visą laiką juto ir suprato, kas įvyko muštynių metu. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kad jis nejautęs, ar nuteistieji kraustė jo kišenes, o gulint ant pilvo, kūnu prispaudus kišenėse laikomus daiktus negalima nejausti, jei šie daiktai išimami, galima daryti išvadą, kad po sumušimo nuteistieji neieškojo nukentėjusiojo kišenėse turimų daiktų. Tai patvirtina jų parodymus, kad nukentėjusiojo piniginę jie pamatė jau iškritusią iš jo drabužių.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymuose daroma prielaida, kad jo pasas ir piniginė įvykio metu iš kišenių iškristi negalėjo. Tačiau vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas nebuvo nuoseklus, t.y. dalį jo parodymų laikė patikimais, o dalį atmetė. Pašalindamas iš kaltinimo nuteistiesiems inkriminuotą R. S. paso pagrobimą, teismas nurodė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir galėjo šį dokumentą pamesti. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad kitoje kišenėje laikoma nukentėjusiojo piniginė įvykio metu taip pat negalėjo iškristi ant žemės.

Vertinant nuteistųjų elgesį, atsižvelgtina į byloje nustatytas objektyvias aplinkybes : nuteistieji nukentėjusįjį įvykio vakarą matė kieme, tačiau su juo nebendravo ir nematė jį turint vertingų daiktų, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji patvirtino, jog pirmiausia tarp jų kilo žodinis konfliktas, mušdami nukentėjusįjį, nuteistieji nereikalavo jokių daiktų, jo drabužių nekraustė.

Taigi nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymais nustatyta įvykio eiga, kitos bylos aplinkybės nepatvirtina teismo išvados, kad nuteistieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį siekdami palaužti jo pasipriešinimą ir pagrobti turtą. Ši išvada yra teismo padaryta remiantis prielaida, kuria nuosprendis negali būti grindžiamas (Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 Nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 3.1.8. p.). Todėl abiejų nuteistųjų nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. Nors nuteistasis D. G. apeliacine tvarka nuosprendžio dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo neapskundė, šis pažeidimas turi įtakos ir jam, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., šiuo aspektu nuosprendis keistinas ir dėl jo.

Bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistieji nukentėjusiojo prieš įvykį nepažinojo, konfliktas tarp jų ir nukentėjusiojo kilo dėl menkavertės dingsties ir tai buvo pretekstu daužyti kumščiais ir spardyti pargriuvusį ir nesipriešinantį nukentėjusįjį. Toks veiksmų neadekvatumas rodo nuteistuosius veikus iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, šviesiu paros metu. Pagal nuteistųjų parodymus, tuo metu kieme buvo keletas jaunuolių, taigi nuteistųjų veiksmai – be jokios priežasties dėl menkavertės dingsties sukeltas konfliktas ir sumuštas nukentėjusysis – buvo padaryti žmonių akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, todėl A. G. ir D. G. veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji po pavartoto smurto pamatė iškritusią nukentėjusiojo R. S. 15 litų vertės piniginę ir ją pasisavino ir jų veika atitinka administracinio teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį(smulki vagystė).

Skirdamas bausmes nuteistiesiems už šį nusikaltimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 61 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. A. G. ir D. G. padarė nesunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą. Nusikaltimo metu jie panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tai sunkesnių pasekmių nesukėlė, nes nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta. Byloje nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje.

A. G. yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu mokėsi, tą pačią dieną buvo padaręs administracinį nusižengimą, (1 t., 109 b.l.), nusikaltimą padarė būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

D. G. taip pat jauno amžiaus, mokosi, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, tą pačią dieną buvo padaręs administracinį nusižengimą, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas (1 t., 76 b.l.), tačiau iki šio nusikaltimo padarymo buvo įvykdęs du nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-31 nuosprendžiu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistiesiems sumažinus bausmę dėl vieno iš nusikaltimų, už kuriuos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, mažintinos jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo

Pagal BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

D. G. nuosprendžiu nuteistas už 4 nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Iš bylos įrodymų galima daryti išvadą, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas vertinant veiką pagal nuteistojo panaudoto smurto pobūdį ir veikos pasekmes nėra didelis. Dėl D. G. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo sveikata nesutrikdyta, jam padaryta turtinė žala, kurios dalį nuteistasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam, o tai patvirtina jo skundo teiginį, kad jis suprato savo nusikalstamą elgesį ir daro teisingas išvadas.

D. G. padarė 4 nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, du kartus baustas administracine tvarka ir tai neabejotinai jį neigiamai charakterizuoja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sunkūs nusikaltimai, nusikalto būdamas jauno amžiaus – 19 metų, nebuvo teistas, stengėsi sušvelninti savo nusikalstamos veikos pasekmes, galima daryti išvadą, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra tapęs jo gyvenimo norma. Įvertinus tai, kad dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo nutrūktų teigiami D. G. socialiniai ryšiai ir labai sumažėtų jo galimybės baigti mokslą ir įgyti išsilavinimą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir per tą laiką Paskyrus įpareigojimus kontroliuoti jo elgesį.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusysis, kuriam iš valstybės lėšų išmokėta 31,32 Lt kelionės, todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš nuteistųjų(BPK 103 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,2 p.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

2006 m. gruodžio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl A. G. ir D. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pakeisti:

A. G. veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į 284 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., prie šios bausmės pridėti dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

D. G. veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į 284 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., prie šios bausmės pridėti dalį skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrintos bausmės ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. paskirtų bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1,4,5,7 p, 3 d., D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį iki 2008 metų liepos 1 dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš A. G. ir D. G. po 15 litų 31 ct iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.