- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- II-98-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00009-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017-07-11 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono PK) vyriausiosios tyrėjos J. Č. 2017-07-11 nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal V. B. pareiškimą.
Šalies argumentai
V. B. pateikė skundą dėl Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono PK priimto nutarimo, kuriame nurodo, kad kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK prašydamas įspėti A. B. ir nubausti jį dėl to, kad pareiškėjo tėvas A. B. be jo sutikimo, nepaisydamas įspėjamųjų ženklų „Privati valda“, vaikšto po jam priklausantį žemės sklypą, žvejoja jam priklausančiame žemės sklype esančiame tvenkinyje. 2017-07-11 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal jo pareiškimą. Tiriant jo pareiškimą, buvo apklaustas A. B., tačiau neapklaustas pats pareiškėjas, nesuteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, joks tyrimas neatliktas. Susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad A. B. klaidingai tyrėją informavo apie tai, jog tvenkinys padovanotame žemės sklype priklauso jam, be to, suteikdamas informaciją apie jo žemės sklype registruotą servitutą, nenurodė, kad kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) yra nustatytas tikslu kitiems asmenims patekti į gretimus sklypus. Ginčo su gretimų sklypų savininkais dėl naudojimosi servitutiniu keliu nėra, tačiau gretimi sklypai, į kuriuos patekti nustatytas kelio servitutas, A. B. nepriklauso. Žemės sklypas, kuriame yra tvenkinys yra registruotas V. B. vardu pagal 2013-05-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Padovanodamas žemės sklypą jis padovanojo ir jame esančius antraeilius daiktus. A. B. nepateikė tyrėjai jokių duomenų patvirtinančių, kad jis yra gretimų sklypų, į kuriuos veda servitutinis kelias, savininkas, nuomininkas ar kitu pagrindu naudojasi šiais sklypais. Mano, kad tyrėja priimdama nutarimą nepradėti administracinės teisenos, nepakankamai įsigilino vertino tik A. B. pateiktą klaidinančią informaciją (b. l. 2-3).
Teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad kreipėsi į policiją dėl A. B. veiksmų, padarytų 2017-07-06, t. y. dėl to, kad tėvas neteisėtai ėjo per jam priklausantį žemės sklypą ir žvejojo tvenkinyje. Jokia žala dėl tėvo A. B. veiksmų jam nėra padaryta, jis tiesiog nenori, kad tėvas vaikščiotų po jam nuosavybės teise priklausantį sklypą ir nežvejotų tvenkinyje. Taip pat paaiškino, kad prie tvenkinio veda du keliai. Prie vieno kelio įvažiavimo yra ženklas „Privati valda“, prie kito kelio, kuriuo prie tvenkinio ir eina jo tėvas, tokio ženklo nėra.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atsiliepimu į skundą prašo netenkinti V. B. skundo. Nurodo, kad V. B. pareiškimo tyrimo metu nustatytų ir nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos išdėstytų aplinkybių visuma leidžia kategoriškai teigti, kad A. B. veika negali būti vertinama kaip administracinis nusižengimas, kadangi atlikto tyrimo metu jo veikoje nebuvo nustatytas vienas iš būtinų tokiai atsakomybei atsirasti administracinio nusižengimo požymių – subjektyviosios pažeidimo pusės, t. y. tyčia padaryti pavojingą veiką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios yra išdėstytos 2018-02-01 skunde, pateiktame Šiaulių apygardos teismui, kuriuos pareiškėjo yra įvardijamos kaip atlikto tyrimo trūkumai, vertintinos tik kaip formalios ir akivaizdžiai neturinčios jokios įtakos sprendimo priėmimui, kadangi administracinė byla buvo išnagrinėta pilnai, o motyvuotas ir pagrįstas sprendimas joje buvo priimtas remiantis pakankamai surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinių bylų teisenos procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškintas administracinis teisės nusižengimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta sankcija, priešingu atveju toks procesas galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas.
Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K‑P-183/2012).
Be to, ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas objektyviosios pusės požymis – neesminė žala.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-06 V. B. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pranešdamas, kad jo tėvas A. B. be jo sutikimo žvejoja jam priklausančiame tvenkinyje. Prie privažiavimo prie tvenkinio yra pastatytas ženklas ,,Privati valda, pašaliniams vaikščioti draudžiama”, tačiau A. B. įspėjamųjų ženklų nepaiso ir vaikšto po jo valdą. 2017-07-10 A. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tvenkinys, kurį jis iškasė ir įžuvino, priklauso jam, o žemę aplink tvenkinį padovanojo savo sūnui V. B.. Keliui šalia sklypo, kuriame yra tvenkinys, yra nustatytas kelio servitutas, todėl jis juo gali laisvai naudotis. Iš prie skundo pridėto Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kuriame yra tvenkinys, nuosavybės teise pagal Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. B., žemės sklypą jam padovanojo tėvas A. B. (b. l. 4-8).
Šioje situacijoje, įvertinus tai, kad A. B. ir V. B. yra tėvas ir sūnus, t. y. šeimos nariai, įvykio metu teismo keliu sprendžiantys ginčą dėl dovanojimo sutarčių nuginčijimo (LITEKO duomenimis civilinė byla Nr.e2A-169-178/2018), kuriomis A. B. savo sūnui V. B. padovanojo žemės sklypus, įskaitant ir sklypą, kuriame yra tvenkinys, vienareikšmiškai teigti apie A. B. piktnaudžiavimą, sąmoningą įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima. Priešingai, galima teigti, kad tokie jo veiksmai buvo išprovokuoti abiejų šalių nesutarimų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. sklypu ir tvenkiniu naudojasi nuo 2005 metų, 2013 metais padovanojo sklypą – pareiškėjui sūnui V. B. ir juo naudojosi iki konfliktų su sūnumi pradžios. Savo paaiškinimuose A. B. nurodė, kad, jo nuomone, sūnui padovanojo tik žemės sklypą, tačiau ne tvenkinį, kas leidžia daryti išvadą, kad A. B. tyčios pažeisti sūnaus nuosavybės teises neturėjo. Taigi, nustatytų A. B. veikimo aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jo veiksmai bei jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi ir leidžiantys konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį konfliktą su tėvu, tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių.
Be to, pareiškėjas V. B. nurodo, jog A. B. veiksmais jam jokia žala nepadaryta, todėl akivaizdu, jog nėra ir ANK 518 straipsnyje numatyto būtinojo nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio – neesminės žalos.
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo A. B. veiksmuose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus 2017-07-11 nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal V. B. pareiškimą pagal ANK 518 straipsnį, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B. skundu prašo pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skirti jam įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, tačiau, kaip jau minėta ir anksčiau bylos nagrinėjimo ribos – institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, o šiuo konkrečiu atveju buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną. Tačiau sprendimą dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 518 straipsnį priima policijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 49 punktas), kurie taip pat priima nutarimus šiose bylose (ANK 615 straipsnio 1 dalis), teismas tokios kompetencijos neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
atmesti V. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Č. 2017-07-11 nutarimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal V. B. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.