Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 161 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2015 m. gegužės 10 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, kieme šiukšlino mėtydamas ant šaligatvio saulėgrąžų lukštus, tuo jis pažeidė miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles.

Šiais veiksmais M. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnyje.

Be to, M. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad M. Š. 2015 m. gegužės 10 d., apie 14.45 val., V. V. g. 9, Vilniuje, policijos pareigūnams pareikalavus surinkti numestus saulėgrąžų lukštus, atsisakė tai padaryti ir tokiu būdu pažeidė nustatytą valdymo tvarką, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

M. Š. teisme parodė, jog įvykio dieną jis sportavo, važinėjo dviračiu. Pamatė pažįstamus ir prie jų sustojo. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo kabinėtis. Jis turėjo kažkiek saulėgrąžų, kelias suvalgė, lukštus metė ant žemės. Policijos pareigūnams aiškino, jog tai nėra šiukšlės. Saulėgrąžų lukštus vertina kaip lapus, žolę, smėlį, t. y. ne kaip šiukšles. Policijos pareigūnai liepė lukštus surinkti, tačiau jis to padaryti negalėjo, kadangi lukštus išnešiojo vėjas. Viskas vyko aikštelėje, ten stovėjo stalas, suolai, už 10-20 metrų buvo vaikų aikštelė – smėlio dėžė ir kt.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, jog įvykio vietoje V. V. g. 9 buvo keturi vyrai, vienas iš vyrų pasišalino, du vyrai vartojo alkoholį, M. Š. alkoholio nevartojo. Viskas vyko vaikų žaidimų aikštelėje. M. Š. buvo perspėtas, kad baigtų šiukšlinti, t. y. mėtyti saulėgrąžų lukštus. M. Š. mėtė saulėgrąžų lukštus ant žemės ir ant asfalto prie mašinos, aiškindamas, jog saulėgrąžų lukštai nėra šiukšlės, sakė, kad jeigu reikia, tegul jie lukštus surenka patys. Per bendravimo laiką susikaupė paknakamai daug saulėgrąžų lukštų, jų vėjas neišnešiojo.

Iš policijos pareigūnų V. F. ir A. S. tarnybinių pranešimų matyti, jog 2015 m. gegužės 10 d., apie 14.45 val., buvo gautas pranešimas, kad V. V. g. 9, Vilniuje, kieme, vaikų žaidimų aikštelėje jaunuoliai vartoja alkoholį. Nuvykus į įvykio vietą, kieme, vaikų žaidimų aikštelėje buvo keturi vyrai, trys iš kurių vartojo alų. Pamatę policijos pareigūnus vyrai staigiai atsistojo, vienas iš vyrų pabėgo kiemais, kitas irgi norėjo pabėgti, tačiau policijos pareigūnui pareikalavus sustojo. Prie esančio kieme staliuko stovėjo dar du vyrai, vienas iš jų vartojo alkoholinį alų, o kitas, kaip vėliau paaiškėjo M. Š., valgė saulėgrąžas ir lukštus mėtė ant žemės, kelio ir šaligatvio. Pareigūnams pareikalavus negerti viešoje vietoje ir nešiukšlinti, prie stalo stovėjęs vyras nustojo gerti alų, o M. Š. atsisakė surinkti savo numestus saulėgrąžų lukštus bei pasakė, kad lukštai nėra šiukšlės, ir jeigu pareigūnams reikia tegul jie patys ir susirenka lukštus. (b. l. 3-4)

M. Š. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnyje, visiškai įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Pats M. Š. neneigia, jog jis saulėgrąžų lukštus metė ant žemės, manė, jog tai nėra šiukšlės. Čia pažymėtina, jog subjektyvus M. Š. manymas, kad saulėgrąžų lukštai nėra šiukšlės, nešalina jo atsakomybės. Faktą, jog M. Š. viešoje vietoje mėtė saulėgrąžų lukštus patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti teiginiai bei teisme apklausto liudytojo A. S. parodymai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 15.1. punktą yra draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, atliekas ar kitaip šiukšlinti. Akivaizdu, jog saulėgrąžų lukštai yra suvartoto produkto atliekomis, o jų mėtymas yra vertintinas kaip šiukšlinimas. Taigi konstatuotina, jog M. Š. 2015 m. gegužės 10 d., apie 14.45 val., V. V. g. 9, Vilniuje, viešoje vietoje, kieme šiukšlino mėtydamas ant šaligatvio saulėgrąžų lukštus, tuo jis pažeidė miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 straipsniuose, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, jo padarymo vietą, šiukšlių rūšinę priklausomybę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. Š. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnio sankcijoje numatytai šios nuobaudos ribai. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Minėto straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, o įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Teismas konstatuoja, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį kyla tik tuomet, kai asmuo nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Policijos veiklą reglamentuojantys teisė aktai yra priskiriami viešosios teisės sričiai, kurioje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Imperatyvus teisinio reguliavimo metodas reiškia, jog galima elgtis tik taip, kaip nurodyta normoje, viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Jau minėta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, ir tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigtina, jog policijos pareigūnai jiems nepavaldiems asmenims gali pateikti tik tokius reikalavimus, kurie yra aiškiai numatyti policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. teisė pareikalauti atlikti konkrečius veiksmus turi būti numatyta teisės aktuose. Be jokių abejonių, policijos pareigūnai gali asmens prašyti atlikti ir kitus veiksmus, kurie neprieštarauja teisei, tačiau tokie policijos pareigūnų prašymai šiems asmenims nebus privalomi.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad policijos pareigūnai galėjo paprašyti M. Š. surinkti saulėgrąžų lukštus, kuriuos jis buvo numetęs ant žemės. Toks prašymas bendrąją prasme neprieštarauja jokioms teisės normoms ir yra teisėtas. Vis tik tokio prašymo (reikalavimo) nevykdymas negali užtraukti jo nevykdančiam asmeniui Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytos atsakomybės, kadangi policijos pareigūnams teisės aktuose nėra suteikta teisė pateikti paminėtą reikalavimą sau nepavaldžiam asmeniui. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. S. negalėjo nurodyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis M. Š. buvo pareikalauta surinkti šiukšles.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.