- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-123-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06706-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau Institucija) skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos specialistas surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-10-29, 17.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 231, 234 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 150 Lt. (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, eismo įvykio metu padarytus apgadinimus ir paskyrė baudą, artimą straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau byla šioje dalyje nutraukta.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir skirti sankcijoje numatytą nuobaudą. Skunde pažymima, kad A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, paaiškinimais. Pažymima, kad A. K. vairuojama transporto priemonė ženkliai apgadino nukentėjusiojo automobilį, buvo įlenktas bagažinės dangtis ir bamperis, nuo smūgio ant kaltininko automobilio buvo pasilikę nukentėjusiojo automobilio dažai. Be to, ir pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad palikdamas savo transporto priemonę ir nuėjęs tam tikrą atstumą, girdėjo garsą, panašų į automobilių susidūrimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K., vairuodamas transporto priemonę, turėjo pajusti ir išgirsti kontaktą tarp automobilių. Nors kaltininkas paliko savo automobilį netoliese eismo įvykio, tačiau nukentėjusysis ją surado tik dėl to, kad ant jo automobilio liko kaltininko automobilio dažai. Kitaip eismo įvykio kaltininkas nebūtų nustatytas ir taip išvengtų administracinės atsakomybės. Skunde pažymima, kad eismo įvykio aplinkybės, apgadinimų lokalizacija ir mastas, eismo įvykio kaltininko elgesys po įvykio rodo, kad A. K. turėjo suprasti, kad padarė eismo įvykį ir, kad jis nevykdė KET reikalavimų įvykus eismo įvykiui. KET 231.1 punkto reikalavimuose nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą. KET 234 punkto reikalavimai nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismų praktikoje pažymėta, kad nebūtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo tyčia išvengti administracinės atsakomybės. Todėl A. K. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Institucijos skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti galioti. Skunde nurodo, kad teismas motyvuotai nurodė, kodėl nenustatyta LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato tikslingai ir, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. K. pažymi, kad visą laiką aiškino, jog nejuto, kad atsitrenkė į stovintį automobilį. Paties automobilis pradėjo gesti, pradėjo „šaudyti“ dujos, todėl kito garso (atsitrenkimo) negirdėjo. Skunde akcentuojama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš įvykio vietos nepasitraukė. Supratęs, kad toliau važiuoti automobiliu negalima, paliko jį toje pačioje aikštelėje. Bėgti nebuvo jokio tikslo, automobilis apdraustas privalomuoju transporto priemonių draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiose fotonuotraukose pavaizduoti nežymūs automobilių apgadinimai. Tai taip pat patvirtina, kad kontaktas buvo nestiprus ir buvo galima nepajusti susidūrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Institucija skunde nurodo, kad pakanka to, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus iš karto policijai nepranešė. Tačiau apeliantas savo skunde nenurodė kuo grindžia savo įsitikinimą, kad A. K. girdėjo susidūrimo garsą bei tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Apelianto iškelta versija yra tik abejonė administracinė atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga. Visos abejonės turi būti aiškinamos asmens, kurio atžvilgiu nagrinėjama byla, naudai.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria A. K. byla dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Nurodoma, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai konstatavo, kad A. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal LR ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai ( LR ATPK 256 straipsnis) LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. K. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, neįrodyta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų tinkamai neanalizavo ir nevertino, iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad jis nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę, todėl tyčios jo veiksmuose nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje nustatyta, kad A. K., kliudęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, nepranešė apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Šie veiksmai formaliai atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji veikos požymiai, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Iš A. K. paaiškinimų bei atsiliepimo į apeliacinį skundą aišku, kad jis neigia supratęs, kad kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, kadangi jam važiuojant savo automobiliu šis pradėjo gesti, „šaudė“ dujos. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad tokie administracinė atsakomybėn patraukto asmens teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. K. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, pareigūno tarnybiniu pranešimais bei nukentėjusiojo paaiškinimais. Savo paaiškinime nukentėjusysis nurodė, kad 2012-10-29, apie 17.00 val., paliko savo automobilį stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Beeidamas link parduotuvės išgirdo garsą, panašų į eismo įvykio garsą. Išėjęs iš parduotuvės priėjo prie savo automobilio pamatė, kad automobilis apgadintas. Buvo atsidaręs bagažinės dangtis, nubraižytas galinis buferis, ant kurio buvo likę mėlynos spalvos dažų. Bagažinės dangtis buvo sulankstytas ir subraižytas. Taip pat buvo apibraižyta bagažinės dangčio spynelės plastmasinė apdaila. Šalia ant žemės gulėjo nukentėjusiojo automobilio dažų gabaliukai. Nukentėjusysis suprato, kad kažkas įvažiavo į jo automobilį, tačiau apsidairęs nepamatė nei automobilio, nei vairuotojo, kuris galėjo tai padaryti. Apsidairęs pamatė mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio dažų spalva atitiko ant jo automobilio likusių dažų spalvą. Be to, ant to automobilio galinio buferio kampo buvo likę nukentėjusiojo automobilio dažų. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinio buferio nubrozdinimų kampas vizualiai atitiko nukentėjusiojo automobiliui padarytų apgadinimų lokalizaciją. Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino apklausiamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Pareigūnas paaiškino, kad 2012-10-29, apie 17.17 val. gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis. Nuvykus į vietą rado apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ prie kurio buvo automobilio savininkas. Automobilio savininkas paaiškino, kad ėjo į parduotuvę nusipirkti padangų, išgirdo garsą, panašų į eismo įvykio. Grįžęs iš parduotuvės pamatė, kad jo automobilio bagažinė atsidariusi. Pamatė, kad bagažinės dangtis bei galinis buferis apgadinti. Netoliese buvo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat buvo apgadintas. Matėsi apgadinimai ant galinio dešinės pusės buferio kampo ir galinio dešinės pusės sparno. Ant nukentėjusiojo automobilio rasti dažai atitiko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dažus. Išmatavus apgadinimus jų aukštis, lokalizacija sutapo.
Nukentėjusiojo bei policijos pareigūno nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Eismo įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio, apgadinimų mastas, lokalizacija. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs.
Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal automobilių apgadinimus turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijai. Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad ant nukentėjusiojo automobilio atsiradę apgadinimai yra pakankamai aiškiai matomi, žymūs, apgadinimų aukštis, lokalizacija bei susidarymo mechanizmas atitinka, atsiradę pakankamai stipraus kontakto tarp automobilių metu, todėl administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą transporto priemonę. Ta aplinkybė, kad A. K. savo transporto priemonę paliko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tik toliau nuo apgadinto automobilio, savaime jo kaltės padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepaneigia.
Aukštesnės instancijos teismas nelaiko įrodymu liudytojo V. B. parodymų, kadangi šis asmuo, kaip pats nurodė savo paaiškinime teisme, dirba kartu su A. K., todėl gali būti suinteresuotas padėti savo bendradarbiui išvengti administracinės atsakomybė ar ją sumažinti. Be to, kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. iškelta versija, kad jis nepajuto susidūrimo, paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma.
Skirdamas nuobaudą už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 31, 32 straipsnis), įvertina kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. A. K. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę neigia, administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, atsakomybę sunkinančių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Sąlygų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti, panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3000 Lt. (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu nuobaudas už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą subendrinti ir A. K. skirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt. (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.