Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-278-816/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-05
Bylos Nr.: I3-278-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04526-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: "Telko Lietuva"
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-278-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04526-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 14.6; 14.10; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telko Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telko Lietuva“ skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. lapkričio 22 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 290 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktas Nr. K-114 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl 4 239 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį.

Nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, Sprendimu pažeidžiamas bendrasis teisės principas nulla poena sine culpa (nėra atsakomybės be kaltės). Nurodo, jog pareiškėja vykdė visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, įskaitant Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ) ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) nustatytas pareigas apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pažymi, jog pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ (toliau – PTO), laiku apskaičiavo atliekų kiekius ir teikė deklaracijas, mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą. PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos atliekų tvarkymą ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1514VI0001-5513-7445 ir 1414VI0001-5513-7445, suteikusius pareiškėjai teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 5 str. 6 dalį.

Tvirtina, jog Sprendimas nepagrįstai priimtas remiantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD)(kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas kitoje administracinėje byloje . Teigia, jog teismui pripažinus VRAAD sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, išnyks pagrindas dėl kurio Sprendimas buvo priimtas, o tai lems Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas Departamentui neturint įstatymais nustatytos kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimą, taigi ir pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. Paaiškina, jog įstatymai (MUATĮ, ATĮ) nenumatė galimybės panaikinti organizacijos, organizuojančios atliekų tvarkymą, išrašytus patvirtinimus (nenumatyti tokio sprendimo priėmimo pagrindai, procedūra, sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas). Nurodo, jog pagal ratio decidendi panašioje byloje LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-142-12 išaiškinta, jog įstatymo lygmens teisės aktai, reglamentuojantys mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir RAAD) teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymus dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims, o būtent, kai įmonei patvirtinimų panaikinimu panaikinama mokestinė lengvata, nesant įstatyminio pagrindo ir RAAD įgaliojimų priimti tokio pobūdžio dokumentus. Taip pat teigia, jog VRAAD sprendimas priimtas pažeidžiant principą lex retro non agit, taip pat teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus administraciniam sprendimui. Be to, pasak pareiškėjos, VRAAD sprendimas priimtas pažeidus pagrindines procedūras, o ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadangi į skundžiamo sprendimo priėmimo procedūras pareiškėja nebuvo įtraukta.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Nesutinka su skundo teiginiais. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti.

Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (tai nustato PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Teigia, jog mokestinė prievolė kyla mokesčių mokėtojui, pareiškėjai sumokėti mokestinę prievolę už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius neįvykdžius (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Ši aplinkybė buvo nustatyta atsižvelgus į pareiškėjos vardu perdirbtų (sutvarkytų) pakuotės atliekų kiekį, t. y. remiantis VRAAD sprendimu, kuriuo panaikinti metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, vertinta, kad pareiškėja 2014–2015 m. neįvykdė (0 proc.) nustatytos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties. Nurodo, jog teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus ir kurie įrodytų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis (54 proc.). Nurodo, jog pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014–2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas, tačiau iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugsėjo 14 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, todėl pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 7 punktu, apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 4 239 Eur.

Mano, kad VRAAD sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisės aktai suteikė teisę VRAAD priimti Sprendimą, šiame sprendime nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai. Nurodo, jog VRAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Dokumentų aprašo) 55 p., ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 d. nuostatomis.

Teigia, jog Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai. Sprendimu nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2014-2015 m. Pažymi, jog, remiantis Dokumentų aprašo 56 p., ATĮ 34-25 str. 1–3 d., PPATĮ 7 str. 3 d. nustatytu reguliavimu, Departamentas turėjo kompetenciją panaikinti pakuočių atliekų dokumentų sutvarkymą įrodančius dokumentus, o panaikinus šiuos dokumentus Vyriausybės nustatytos užduotys laikomos neįvykdytomis, taigi nelieka pagrindo pasinaudoti mokestine lengvata. Atitinkamai gamintojui ir importuotojui kyla pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 įvertino VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT panaikino VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (įskaitant pareiškėjai išduotą patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-7445 dėl metalinės pakuotės kiekio 0,823 t, kuris LVAT nutartimi paliktas galioti). Taip pat nurodo, jog LVAT nutartimi likusi VRAAD sprendimo dalis nepakeista, taigi 2015 m. PTO pareiškėjai išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7445 dėl metalinės pakuotės kiekio 1,299 t laikytinas negaliojančiu (panaikintu). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas laiko, jog pareiškėjos metalinės pakuotės atliekos (1,299 t) liko faktiškai nesutvarkytos (neperdirbtos, nepanaudotos energijai gauti), todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 2 595 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis, o Sprendime patvirtinta mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis keistina sumažinant ją nuo 4 239 Eur iki 2 595 Eur.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė atsiliepime bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas prašo atmesti pareiškėjos skundą, patvirtinant sumažintą mokėtino mokesčio sumą (2 595 Eur), kadangi yra prejudiciniai faktai, nustatyti LVAT nutartimi. Nurodo, kad šiuo metu, kai yra priimta LVAT nutartis, situacija yra pasikeitusi: pareiškėja ginčijo, jog neteisėtai panaikinti Patvirtinimai, tačiau, kaip matyti iš LVAT nutarties, pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir jų pagrindu išrašyti patvirtinimai panaikinti teisėtai. Pažymi, jog pareiškėjai kylanti pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nelaikytina sankcija, kadangi ši pareiga susijusi su pareiškėjos išleistos į Lietuvos vidaus rinką metalinės pakuotės atliekų kiekiu, kuris liko nesutvarkytas. Teigia, jog mokestinės prievolės už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nustatymas nėra susijęs su kaltės įvertinimu. Tačiau nurodo, jog, sudarydama sutartį su PTO, pareiškėja kaip atsakingas verslo subjektas turi atsakingai pasirinkti kontrahentą ir kontroliuoti, kaip vykdomi įsipareigojimai dėl atliekų tvarkymo. Pažymi, jog ATĮ 34²² straipsnis nustato pareigą gamintojų ir importuotojų organizacijai vykdyti atliekų tvarkytojų kontrolę, atitinkamai ir pareiškėja, sudarydama sutartį su tokia organizacija, turi imtis priemonių vykdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Nurodo, kad LVAT sprendimu analogiškoje byloje (2023 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Nr. A-1143-520/2023), teismas priėmė sprendimą perskaičiuoti mokėtiną mokesčio sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 22 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 290, kuriuo patvirtintas 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktas Nr. K-114 dėl 4239 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2014-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. gruodžio 9 d. sudarydama sutartį Nr. PTO/13/1147 dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

Atskirais 2014–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą Nr. 1414VI0001-5513-7445 (už 0,823 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m.), Nr. 1514VI0001-5513-7445 (už 1,299 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2015 m.). Remdamasi šiais patvirtinimais (toliau – ir PTO patvirtinimai), pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2014–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, ir kurio dalimi panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2014–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

2017 m. gruodžio 19 d. VRAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja buvo informuota apie VRAAD sprendimu panaikintus PTO pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus (2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-7445, metalinės pakuotės kiekis 0,823 t, išduotas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1414VI0002-4994-5513 pagrindu; 2015 m. patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7445, metalinės pakuotės kiekis 1,299 t, išduotas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu) ir prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atitinkamus mokestinius laikotarpius.

2018 m. rugsėjo 14 d. Departamento raštu Nr. (7.2)-AD5-4315 „Pranešimas apie patikrinimą“ pareiškėja buvo informuota apie planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 m.-2015 m. mokestinius laikotarpius.

2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktu Nr. K-114 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įforminti pareiškėjos planinio teminio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo už 2014-2015 m. rezultatai. Pareiškėjos planinis patikrinimas atliktas dėl 2014–2015 m. mokestinių laikotarpių, siekiant įvertinti pateiktose mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) duomenis, VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus negaliojančiais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (2014 m. patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-7445 dėl 0,823 t metalinės pakuotės kiekio; 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-7445 dėl 1,299 t metalinės pakuotės kiekio). Atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, Departamentas įvertino pareiškėjos pateiktus 2014–2015 m. pakuočių apskaitos suvestinius duomenis, mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijose (forma FR0524) patvirtintus duomenis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2014–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, ją grįsdama PTO išduotais dokumentais apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, mokesčio nemokėjo. Nustatyta, kad VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, todėl pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014–2015 m. laikotarpiais, patikslindama deklaracijas, tačiau iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugsėjo 14 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į VRAAD sprendimu panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatant, kad pareiškėja 2014 m. ir 2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Tuo pagrindu daryta išvada, jog pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 str. 3 d., MUATĮ 5 str. 6 d. reikalavimus, todėl pareiškėjai, remiantis MUATĮ 9 str. 1 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p., apskaičiuota už 2014-2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 4239 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma.

2018 m. spalio 26 d. pareiškėja pateikė Departamentui pastabas dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. Patikrinimo akto.

2018 m. lapkričio 22 d. Departamentas priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 290 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei informavo pareiškėją apie apskaičiuotus mokesčius ir nustatytą mokestinę prievolę už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog VRAAD pripažino negaliojančiais PTO pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (2014 m. patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-7445 dėl 0,823 t metalinės pakuotės kiekio ir 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-7445 dėl 1,299 t metalinės pakuotės kiekio). Pareiškėjos mokestinė prievolė grindžiama PPATĮ 7 str. 3 d., MUATĮ 5 str. 6 d. nuostatomis. Nurodoma, kad pareiškėja apie mokestinę prievolę informuota 2017 m. gruodžio 19 d. Pažymima, jog atsižvelgiant į panaikintus Patvirtinimus atliktas faktinio į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų kiekių perskaičiavimas (0 t perdirbtų ar panaudotų pakuotės atliekų) konstatuojant 0 proc. Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą. Nustatyta, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugsėjo 14 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, todėl daryta išvada, jog pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 str. 3 d., MUATĮ 5 str. 6 d. reikalavimus, taigi remiantis MUATĮ 9 str. 1 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p., pareiškėjai priskaičiuotina už 2014-2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 4239 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma.

2018 m. gruodžio 21 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

2019 m. sausio 28 d. VAAT nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja šioje administracinėje byloje, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė: 1) panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašyto patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-7445, kuris nurodytas Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 eilutėje Nr. 23, dėl 0,823 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.

2023 m. sausio 26 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-358 dėl UAB „Telko Lietuva“ 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 290 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 4 239 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014– 2015 m. mokestinius laikotarpius – 2 595 Eur (0 Eur už 2014 m., 2 595 Eur už 2015 m.).

Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), be to Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo, ginčijamo kitoje administracinėje byloje, pagrindu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 m. ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-7445 dėl 0,823 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paliekamas galioti, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7445 dėl 1,299 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas panaikintas. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 2 595 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014-2015 metus (0 Eur už 2014 m., 2 595 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2015 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (2405), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotė tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (753), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,433). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir/ar pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekos tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2015 m. yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtinta 4 239 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 2 595 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Telko Lietuva“ skundą.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 290, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtintą 4 239 Eur mokesčio sumą iki 2 595 Eur.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė