Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-116/2009

2.4.; 1.2.9.4.; 1.2.14.3.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 1.1.10.1.

2009 m. gruodžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. L. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 15 d. apie 23.40 val., Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti K. K. priklausantį turtą, pasibeldę į K. K. gyvenamojo namo duris ir jam duris atidarius, panaudojus fizinį smurtą, o būtent: D. L. sudavus smūgį ranka K. K. į nosį, sudavus smūgį į kaktą ir du smūgius į veidą, taip padarant jam kraujosruvas veide, galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą be ryškesnių neurologinių simptomatikų, t. y. K. K. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, po to užrėmus kambario duris ir neleidžiant K. K. pabėgti, tokiais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš virtuvės pagrobė dujų balioną 100 litų vertės ir reduktorių 20 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam K. K. 120 litų turtinę žalą.

Be to, D. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog A. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra neturintis 18 metų vaikas, pasiūlydamas A. G. pavogti dujų balioną iš gyvenamojo namo, įtraukė jį į nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, plėšimą įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, veikė aktyviais veiksmais – sumušė senyvo amžiaus nukentėjusįjį, į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį, nors nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs, tačiau anksčiau jis buvo teistas du kartus (b. l. 114-116, 117-119), yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 120-121), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad mokydamasis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje D. L. nepasižymėjo drausme ir pažangumu, 2007 m. sausio 22 d. buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašų ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centrą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre (b. l. 126). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad D. L. neįrašytas į psichiatrų ir priklausomybių įskaitas (b. l. 123), gyvena kartu su tėvais (b. l. 125), susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis jam pretenzijų neturi (b. l. 157). Kadangi nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (b. l. 157), šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui ir nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas D. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos – pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. D. L. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, kai minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, t. y. bausme, artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmės yra 3 mėn.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., apeliantui už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Bylos duomenys liudija, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus D. L. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės negu laisvės atėmimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, vykdė administracinės teisės pažeidimus.

Skundu apeliantas teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Pažymima, kad BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatytos dvi nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau kitų BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų nėra. Todėl nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Kadangi byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje ir BK 159 str. sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti D. L. BK 54 str. 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas paskirtos bausmės vykdymą gali atidėti. Kadangi byloje įrodyta, jog D. L. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., o šis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), todėl, nesant vienos iš BK 75 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų, BK 75 straipsnio taikymas apeliantui negalimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti D. L. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.