- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- AS-143-266-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- L. P., T. P.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 56.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir T. P. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. P. ir T. P. (toliau – pareiškėjai) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) toliau vykdyti Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. S01-622 ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ jam pateiktą nurodymą vykdyti jiems priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą; 2) įpareigoti atsakovą jiems priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams projektą parengti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjai 2009 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atsakovo atžvilgiu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, laikinai sustabdant 2009 m. sausio 19 d. atsakovo aiškinamojo rašto ir jo Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pateikto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl kreipimosi į Panevėžio apskrities viršininką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ projekto galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad iš 2009 m. kovo 16 d. gauto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 13 d. rašto Nr. 19-4.7-385 ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ sužinojo, jog atsakovas, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pateikęs 2009 m. sausio 19 d. aiškinamąjį raštą ir 2009 m. sausio mėn. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl kreipimosi į Panevėžio apskrities viršininką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ projektą, ketina inicijuoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo ji ketina kreiptis į Panevėžio apskrities viršininką dėl jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo, priėmimą, kuris bus sprendžiamas 2009 m. kovo 19 d. Pareiškėjai teigė, kad paminėtų dokumentų pagrindu Panevėžio miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą kreiptis į Panevėžio apskrities viršininką, siūlant jam nutraukti jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų neįmanomas, kadangi atsakovas nebegalėtų vykdyti teismo sprendimo, jeigu jame būtų nurodyta, kad atsakovas privalo tęsti jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 19 d. aiškinamojo rašto ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pateikto sprendimo „Dėl kreipimosi į Panevėžio apskrities viršininką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ projekto galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas pripažino, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kreipimasis į tarybą dėl sprendimo priėmimo nutraukti vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali sukelti tiesioginių neigiamų pasekmių. Atsakovui yra žinoma, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl jo veiksmų vykdant šią procedūrą, todėl iškilus teisminiam ginčui toliau priimant sprendimus ginčo klausimu yra šiurkščiai pažeidžiami pareiškėjų interesai bei teisės, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Toliau priimant sprendimus ginčo klausimu bus be pagrindo sudarytos sąlygos tolimesnių skundų teikimui, ilgam bylinėjimosi procesui. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki iš esmės bus išnagrinėta ši administracinė byla ir teismo sprendimas įsiteisės.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priėmus paminėtą projektą, Panevėžio miesto savivaldybės taryba tik galėtų kreiptis į Panevėžio apskrities viršininką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p., 32 str. 4 d. 3 p.), todėl projekto priėmimas tikrai negali turėti pareiškėjams tiesioginių neigiamų pasekmių.
2. Kilus bet kokiam ginčui teisme, niekas nevaržo proceso dalyvių teisių priimti vienokius ar kitokius sprendimus, jeigu teismas nepritaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių.
3. Teismas nenurodė išvados, kad priėmus projektą teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, motyvų bei ją pagrindžiančių įrodymų.
4. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl pažeidė proporcingumo ir šalių pusiausvyros principus.
5. Žemės savininkai projekto rengimo metu išreiškė valią dėl išpirkimo būdo – pinigais, tačiau savivaldybė dėl finansinių sunkumų negali prisiimti tokių finansinių įsipareigojimų, kurių negalės įvykdyti.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Atskirąjį skundą atsakovo vardu surašė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri atsakovo vardu įgaliota veikti Panevėžio miesto savivaldybės mero 2009 m. sausio 5 d. įgaliojimu Nr. 19-4.26-01. Tačiau savivaldybės mero institucija nepriklauso Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, todėl meras negali veikti atsakovo vardu (Vietos savivaldos įstatymo 12 str. 2 d., 13 str. 3, 4 d., 19 str. ir kt.). Atsakovo vardu gali veikti tik Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d., 7 skirsn.). Meras, negalėdamas veikti atsakovo vardu, taip pat negali įgalioti jo vardu veikti ir kito asmens, todėl atsakovo atskirasis skundas yra paduotas asmens, kuris neturėjo įgaliojimo tokį skundą paduoti, o teismas neturėjo jo priimti (ABTĮ 148 str., 134 str. 3 d. 3 p.).
2. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 32 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pateikus Panevėžio apskrities viršininkui pasiūlymą pradėti jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimą, pastarasis įgytų teisę nutraukti šią procedūrą ir galbūt ją nutrauktų. Tokiu atveju būtų pažeisti jų teisėti interesai, nes teismo sprendimo įpareigoti atsakovą tęsti jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įvykdymas būtų nebeįmanomas arba labai apsunkintas. Atsakovas žinojo apie jų kreipimąsi į teismą, tačiau toliau atliko veiksmus, kad būsimas teismo sprendimas būtų nevykdytinas arba jo įvykdymas labai apsunkėtų.
3. Teismas jų prašymu ėmėsi konkrečių reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis siekta užkirsti kelią tik tam tikriems konkretiems atsakovo veiksmams. Ši teismo išvada pagrįsta ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi. Pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra apsaugoti jų teisėtus interesus nuo galimų pažeidimų.
4. Teismas pakankamai pagrindė savo poziciją ir nurodė pakankamai priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali labai pasunkėti arba pasidaryti apskritai neįvykdomas.
5. Jei teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės klausimą, tuo pačiu turėtų vertinti aplinkybę, ar atsakovas turi teisę dėl lėšų stygiaus nutraukti jiems priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tai reikštų, jog teismas, nepradėjęs nagrinėti bylos, turėtų pasisakyti dėl ginčo esmės, o tai būtų nesąžininga nei vienos ginčo šalių atžvilgiu.
6. Teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeidė proporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros principų, nes šios priemonės tik užkirto kelią toms aplinkybėms, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba būtų sunkiai vykdomas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios pašalina visas kliūtis, dėl kurių sprendimas gali tapti nebevykdomas, yra naudingos abiems ginčo šalims ir nei vienos jų teisių niekaip nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Iš bylos matyti, kad atskirąjį skundą pateikė atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Šį procesinį dokumentą pasirašė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Noreikienė (b. l. 14 – 16). Prie atskirojo skundo pridėtas Panevėžio miesto savivaldybės mero 2009 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 19-4.26-01 (b. l. 17).
Vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės administracijai atstovauja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju įgaliojimą veikti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vardu suteikė Panevėžio miesto savivaldybės meras. Tai prieštarauja nurodytoms nuostatoms. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės mero 2009 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 19-4.26-01 nėra tinkamas paduoti atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vardu.
Pagal ABTĮ 134 straipsnio 7 dalį, jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, 148 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.